Pirmosios darbo dienos TV3: ta pati panelė, tik kita suknelė

FOTOGALERIJA Pirmosios darbo dienos TV3 (13 nuotr.)

Tęsiame darbo skelbimų portalo cv.lt ir „Verslo žinių“ Geidžiamiausio darbdavio konkurso projektą, kurio metu kalbiname į šį pavasarį vykusių rinkimų finalą patekusių bendrovių naujokus apie jų karjeros galimybes, darbo specifiką ir personalo valdymą.

Dešimties metų darbo patirtis žiniasklaidoje dar ne rodiklis, kad jau turėtum dirbti ramesnį darbą ir kasdien nelakstytum rinkdamas informaciją reportažams kaip per pirmąją praktiką.

Nuo praktikos dienraštyje „Lietuvos žinios“, kuris tapo ir pirmąją darboviete, reporterio darbą pradėjęs Karolis beveik pusę savo karjeros laiko praleido rašydamas straipsnius, o pastaruosius septynerius metus dirbo įvairiose televizijose.

Paklaustas, kodėl suviliojo televizija, p. Vaikevičius sako, kad dirbant šioje visuomenės informavimo priemonėje yra daugiau būdų išsireikšti.

„Aš nebuvau to niekada bandęs ir man pasirodė įdomu. Aišku, visada neramu, kai imiesi kažko naujo. Aš pabandžiau ir užsikabinau. Nežinočiau, ar dabar norėčiau grįžti į spaudą, galbūt kažkada vėliau į kokį savaitraštį“, – sako Karolis.

Tai, kad televizijoje jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje, iliustruoja ne vienas faktas. Septynis mėnesius naujoje darbovietėje dirbantis Karolis jau tapo mėnesio darbuotoju. Naujokas nežino, kaip jam taip pavyko.

„Tiesiog dirbi savo darbą gerai ir vieną dieną sužinai, kad tapai geriausiu mėnesio darbuotoju. Už tai gražus diplomas, padėka, kolektyvo plojimai ir gera nuotaika“, – sako jis.

Kitoks požiūris

Vidinę atmosferą ir organizacinę kultūrą p. Vaitkevičius laiko pagrindiniu skirtumu tarp darboviečių, kuriose teko dirbti.

„Visur darbo specifika panaši, gali surasti tik geresnes sąlygas“, – teigia jis.

Tiesa, geresnių sąlygų Karolis neieškojo. Vieną dieną jis tiesiog sulaukė skambučio iš TV3 žinių tarnybos vadovo, kuris pasiūlė susitikti ir pasikalbėti apie karjeros pokyčius.

„Apie TV3, kaip apie darbdavį, nežinojau beveik nieko. Pirmiausia pasiūlymą prisijungti prie komandos vertinau per profesinės patirties prizmę. Iki tol dirbau mažesnėse televizijose, todėl čia mačiau daugiau perspektyvų ateityje plėsti savo kompetenciją ir dalyvauti kituose TV projektuose. Taip pat pasirodė smagus kolektyvas, nes kai kuriuos kolegas pažinojau iš anksčiau“, – pasakoja jis.

Pasak jo, tarptautinio kapitalo bendrovėje daug dėmesio skiriama žmonėms ir jų gerovei, o tai labai jaučiasi.

„Aš tikiu, kad per dešimt mano karjeros metų keitėsi ir lietuviško kapitalo bendrovės. Bet čia aš pajutau darbingą ir labiau atsipalaidavusią atmosferą, kas labai patiko, nors iš pradžių buvo keistoka. Atrodo, kad tai yra smulkmenos, bet jos yra labai malonios. Pavyzdžiui, dirbi tik kelias dienas, o vadovai skiria tikrai daug dėmesio, todėl nesijauti lyg įmestas į balą“, – pasakoja jis.

Karolis neslepia, kad jam pakeitus darbą žmona net teiravosi, „ar kartais nesusiradai meilužės, kad nuolat toks patenkintas“.

Atsakingai ruošėsi

Gerai žinodamas darbo naujienų tarnybose specifiką, Karolis naujam startui kitoje televizijoje ruošėsi labai atsakingai.

„Aš pasiprašiau ateiti į darbą anksčiau nei pradėjau dirbti, kad pamatyčiau, kaip žmonės bendrauja, kaip vyksta susirinkimai, kokia yra tvarka, kur yra kavos aparatas. Manęs to neprašė, tiesiog aš norėjau pirmąją darbo dieną iš karto stoti į vagą, kad nebūtų jokio perėjimo. Vis tiek turi priprasti prie kolegų, prie naujos darbo aplinkos, vidinių taisyklių ir pan. Pats norėjau tai padaryti, kad sklandžiau vyktų įėjimo procesas, kad pirmomis darbo dienomis patirčiau mažiau streso, o darbdaviui nekiltų nepatogumų, kad aš kažko dar nemoku“, – dėsto p. Vaitkevičius.

Kaip Karolis norėjo, taip ir buvo: pirmąją darbo dieną prie darbų jis stojo pilnu pajėgumu.

„Reporterio darbas – tai informacijos rinkimas, televizijoje – dar ir informacijos ekranizavimas, papuošimas vaizdu ir glaustos bei suprantamos informacijos pateikimas žmogui. Reporteris turi galvoti ne tik, ko paklaus pašnekovo, bet ir ką parodys, kas skambės, kuo pradės, kuo pabaigs savo reportažą. Dirbama komandoje kartu su operatoriumi. Iš to ir gimsta reportažas“, – trumpai savo darbo specifiką apibūdina jis.

Kiekviena reporterio darbo diena prasideda kaip baltas popieriaus lapas.

„Atsižvelgiant į tądien vyksiančius renginius ir įvykius, suplanuojamos temos ir darbai. Neretai tenka pasukti galvą, kad sugalvotum temą, kuri būtų įdomi žmonėms ir kurios dar nesurado niekas kitas. Darbo specifika televizijoje dar ir tokia, kad gali turėti gerų dokumentų, bet neturi ką rodyti. Paprasčiau, kai pas pašnekovą ateini be kameros, nes tada vyksta betarpiškas bendravimas. Visada išjungus kamerą sužinai dar daugiau, bet tai reporteris visada gali pasakyti pats reportaže, arba nepasakyti. Labai svarbus pasitikėjimas tarp žurnalisto ir pašnekovo“, – pasakoja Karolis.

Pasak pašnekovo, linksmiausia darbe būna po pietų, kai dauguma kolegų jau būna susirinkę medžiagas reportažams ir pavalgę.

„Tada turime šiek tiek laiko pokalbiams ne apie darbą. Tačiau apie 16-18 val. oras įkaista, visi intensyviai dirbame ir kuriame žinias“, – dėsto jis.

Kitokia motyvacija

Paklaustas apie darbe motyvuojančius dalykus, be organizacinės kultūros Karolis išskiria darbuotojo papildomo indėlio į darbą vertinimą.

„Neseniai visi intensyviai dirbome per Seimo rinkimus. Aišku, mums žurnalistams, tai kaip savotiška olimpiada. Darai tai iš to, kad tai yra tavo darbas ir žurnalisto pareiga. Bet smagu, kad darbdavys tai vertina kaip papildomą darbą, už kurį sumoka. Per savo karjerą rinkimuose esu dirbęs daug kartų, bet vos ne pirmą kartą už tai gausiu papildomą atlygį“, – sako jis.

Trys dalykai, dėl kurių Karolis rekomenduotų savo darbovietę kitiems, tai – darbo atmosfera, motyvacinės priemonės ir konkurencingas atlyginimas.

Paklaustas, apie savo karjeros perspektyvas, p. Karolis tiki netikėtumais.

„Šis pasiūlymas buvo netikėtas, galbūt vėl bus kas nors netikėto ir aš tą netikėtumą priimsiu“, – teigia jis.