Nežinia spaudžia stabdžių pedalą ir investicijoms
Būsimai Vyriausybei lieka ne tokia jau menka dalis Algirdo Butkevičiaus ministrų kabineto nebaigtų darbų. Nors naujoji valdančioji koalicija neslepia, kad tikrai pratęs dalį pradėtų, bet pirmtakų nebaigtų darbų, aišku, jog kai kurie planai taip ir liks neįgyvendinti. Toks likimas gali ištikti ir gerokai aplamdytą socialinį modelį. Valdantieji jo kratosi ir neapsisprendžia: atidėti jį pusmečiui, o gal metams. Vėliau abejonių terminas gali nusitęsti į labiau neapibrėžtus tolius. Dėl tvyrančios nežinomybės verslas negali normaliai planuoti kitų metų biudžeto, planuoti plėtros etc.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) lyderiai neslepia pritarsiantys pasiūlymui bent metams atidėti ir naujojo Darbo kodekso (DK), ir viso socialinio modelio įsigaliojimą, kad per tą laiką į jį būtų įtraukti esminiai pakeitimai. Šis kodeksas yra klaida. Jis dar labiau prisidės prie migracijos augimo. Nei darbdaviams, nei darbuotojams jis nėra naudingas. Vienintelė nauda bus tiems verslininkas, kurie planuoja įsivežti pigios darbo jėgos iš užsienio, VŽ aiškino Ramūnas Karbauskis, VŽS pirmininkas (2016 10 27). Jis leido suprasti, kad tarp pirmųjų naujo Seimo ir Vyriausybės darbų bus pasiūlymai DK įsigaliojimą atidėti bent iki 2018 m. sausio 1 d. Socialinį teisingumą pasiryžę atkurti ir į kompaniją įtraukti socialdemokratai tie patys, kurie stovėjo prie socialinio modelio ištakų... Tikinama, kad minėto modelio atidėjimas leis sutaupyti ir biudžeto lėšų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra suskaičiavusi, kad jam įgyvendinti 2017 m. reikėtų 254 mln. Eur.
Verslo pasaulis stebisi regis, nei krizės nėra, kai teko iškentėti vadinamąją naktinę mokesčių reformą, nei kito force majeure, o nežinomybė tvyro vėl. Artėjant Naujiesiems metams darbdaviams norisi aiškumo, ypač darbo santykių reglamentavimo klausimu. Dauguma įmonių jau baigė dėlioti ir su akcininkais suderino kitų metų biudžetus, tačiau, klausantis naujos valdžios abejonių, kirba klausimas: kaip iš tikrųjų planuoti kitus metus, kada ir kaip teks koreguoti biudžetus ir pan.
Socialinio modelio, ypač DK, pakeitimų numatyta nemažai, eilės laukia naujos korekcijos. Todėl ir neaišku, kam turėtų ruoštis darbdaviai, ar, pvz., jau pradėti kurti privalomas darbo tarybas? Neaišku, kokios bus išeitinės išmokos, darbo sutarčių formos, viršvalandžiai, atostogos, įmokos į Sodrą, koks likimas ištiks pensijų fondus ir t. t.
Kad ir kaip neigtų naujojo DK oponentai, investuotojams archajiški darbo santykiai tikrai neimponuoja. Net iki šiol sėkmingai į Lietuvą pritraukiami paslaugų centrai gali pristabdyti plėtrą, o potencialūs investuotojai pasukti kitomis kryptimis. Pvz., pastaruosius kelerius metus sparčiausią šio sektoriaus augimą demonstruoja Rumunija. Rizika, kad investicijos aplenks nemažai sektorių, didėja.
Jei stabdys DK, mūsų akcininkai aiškiai pasakė, kad iškels verslą iš Lietuvos, nors įmonė ir gana didelė apie 300 žmonių. Tai tokios žinios, rašo VŽ skaitytojas. Aišku, tai nebus masiniai atvejai, tačiau šioks toks signalas žiebiasi. Neįtikina ir p. Karbauskio pranašavimai dėl emigracijos, kurią paskatins naujasis DK. Jei kas sumanys emigruoti, vargu ar dėl jo juk daugumoje ES šalių veikia būtent lanksčius darbo santykius reglamentuojantys įstatymai: Lietuva kol kas dar turi kone nuo sovietinių laikų veikiantį kodeksą.
Socialinis modelis buvo rengiamas, derinamas, priimamas daugiau kaip dvejus metus. Dabar nuspaustas stabdžio pedalas. Lieka tik spėlioti, kada jis bus atleistas ir kuria kryptimi teks judėti...
Rašyti komentarą