Neþinia spaudþia stabdþiø pedalà ir investicijoms

Valstieèiø ir þaliøjø sàjungos (VÞS) lyderiai neslepia pritarsiantys pasiûlymui bent metams atidëti ir naujojo Darbo kodekso (DK), ir viso socialinio modelio ásigaliojimà, kad per tà laikà á já bûtø átraukti esminiai pakeitimai. „Ðis kodeksas yra klaida. Jis dar labiau prisidës prie migracijos augimo. Nei darbdaviams, nei darbuotojams jis nëra naudingas. Vienintelë nauda bus tiems verslininkas, kurie planuoja ásiveþti pigios darbo jëgos ið uþsienio“, – VÞ aiðkino Ramûnas Karbauskis, VÞS pirmininkas (2016 10 27). Jis leido suprasti, kad tarp pirmøjø naujo Seimo ir Vyriausybës darbø bus pasiûlymai DK ásigaliojimà atidëti bent iki 2018 m. sausio 1 d. „Socialiná teisingumà“ pasiryþæ atkurti ir á kompanijà átraukti socialdemokratai – tie patys, kurie stovëjo prie socialinio modelio iðtakø... Tikinama, kad minëto modelio atidëjimas leis sutaupyti ir biudþeto lëðø – Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yra suskaièiavusi, kad jam ágyvendinti 2017 m. reikëtø 254 mln. Eur.

Verslo pasaulis stebisi – regis, nei krizës nëra, kai teko iðkentëti vadinamàjà naktinæ mokesèiø reformà, nei kito force majeure, o neþinomybë tvyro vël. Artëjant Naujiesiems metams darbdaviams norisi aiðkumo, ypaè darbo santykiø reglamentavimo klausimu. Dauguma ámoniø jau baigë dëlioti ir su akcininkais suderino kitø metø biudþetus, taèiau, klausantis naujos valdþios abejoniø, kirba klausimas: kaip ið tikrøjø planuoti kitus metus, kada ir kaip teks koreguoti biudþetus ir pan.

Socialinio modelio, ypaè DK, pakeitimø numatyta nemaþai, eilës laukia naujos korekcijos. Todël ir neaiðku, kam turëtø ruoðtis darbdaviai, – ar, pvz., jau pradëti kurti privalomas darbo tarybas? Neaiðku, kokios bus iðeitinës iðmokos, darbo sutarèiø formos, virðvalandþiai, atostogos, ámokos á „Sodrà“, koks likimas iðtiks pensijø fondus ir t. t.

Kad ir kaip neigtø naujojo DK oponentai, investuotojams archajiðki darbo santykiai tikrai neimponuoja. Net iki ðiol sëkmingai á Lietuvà pritraukiami paslaugø centrai gali pristabdyti plëtrà, o potencialûs investuotojai – pasukti kitomis kryptimis. Pvz., pastaruosius kelerius metus sparèiausià ðio sektoriaus augimà demonstruoja Rumunija. Rizika, kad investicijos aplenks nemaþai sektoriø, didëja.

„Jei stabdys DK, mûsø akcininkai aiðkiai pasakë, kad iðkels verslà ið Lietuvos, nors ámonë ir gana didelë – apie 300 þmoniø. Tai tokios þinios“, – raðo VÞ skaitytojas. Aiðku, tai nebus masiniai atvejai, taèiau ðioks toks signalas þiebiasi. Neátikina ir p. Karbauskio pranaðavimai dël emigracijos, kurià paskatins naujasis DK. Jei kas sumanys emigruoti, vargu ar dël jo – juk daugumoje ES ðaliø veikia bûtent lanksèius darbo santykius reglamentuojantys ástatymai: Lietuva kol kas dar turi kone nuo sovietiniø laikø veikiantá kodeksà. Ÿ

Socialinis modelis buvo rengiamas, derinamas, priimamas daugiau kaip dvejus metus. Dabar – nuspaustas stabdþio pedalas. Lieka tik spëlioti, kada jis bus atleistas ir kuria kryptimi teks judëti...