Pirmosios darbo dienos „Rupteloje“: pastaba darbo pokalbio metu buvo lemtinga

Tęsiame darbo skelbimų portalo cv.lt ir „Verslo žinių“ Geidžiamiausio darbdavio konkurso projektą, kurio metu kalbiname į šį pavasarį vykusių rinkimų finalą patekusių bendrovių naujokus apie jų karjeros galimybes, darbo specifiką ir personalo valdymą.

Kauno technologijos universitete Marijus neakivaizdžiai studijavo poligrafijos inžineriją ir tuo pat metu jau dirbo. „Pagal specialybę nedirbau nė dienos apart privalomą praktiką. Nors studijuoti pasirinkau sritį, kurioje save įsivaizdavau, tačiau darbo rinka taip įtraukė, kad negalėjau paleisti to, kas sekasi“, – sako jis.

Pirmoji jo darbovietė buvo interneto kavinė Kaune, kurioje nuo administratoriaus priimančio klientų pinigus už naudojimąsi internetu, jis labai greitai tapo kopijavimo centro tinklo regiono vadovu. „Man tada buvo vos 19 metų, o jau turėjau dirbti su kolektyvu. Tai kėlė daug iššūkių ir buvo smagu su jais susidoroti“, – šiandien prisimena jis.

Po dviejų metų darbo ten p. Jankauskas įsidarbino vienoje IT bendrovėje, prekiaujančioje kompiuterių detalėmis, kur darbavosi didmeninėje prekyboje, netrukus gavo vieną didžiausių įmonės klientų ir nuo tada stačia galva pasinėrė į pardavimus. Atėjus krizei ir užsidarius tuomet vienai didžiausių kompiuterių mažmeninės prekybos įmonių, kuri ir buvo pagrindinis Marijaus klientas, jaunas specialistas susiviliojo pažįstamų draugų darbo pasiūlymu farmacijos srityje. Tai buvo vos kelių žmonių komanda, kuri į rinką naujai įvedinėjo senus gerus produktus, tokius kaip cinko tepalas ar šaltalankių aliejus.

„Darbas buvo laba įdomus, nuo produktų gamybai užpirkimo ir bendravimo su tiekėjais, iki marketingo ir pardavimų“, – prisimena jis.

Užsikabinęs su farmacijos verslo galimybėmis po kurio laiko Marijus ieškoti naujų idėjų išvyko į Ameriką.

„Bet taip gavosi, kad nuvykęs ten sudariau verslo galimybes Maskvoje. Ten sutikti žmonės mane sudomino verslo konsultacijomis į Rusiją eksportuojančioms įmonėms iš viso pasaulio. Išvykęs dirbti į Maskvą, kur praleidau apie du metus, ten sukūriau panašaus pobūdžio savo verslą. Pašlijus šios šalies santykiams su likusiu pasauliu, nukentėjo ir mano veikla. Sugrįžęs į Lietuvą įsidarbinau pardavimų skatinimo paslaugas teikiančioje bendrovėje ir daug laiko praleidau Latvijoje, kur buvo pagrindiniai mano klientai. Tada mano galvoje prasidėjo lūžis, nes kas du metus keitėsi veiklos pasijaučiau lyg užburtame rate, be kažkokio kryptingo judėjimo. Tiesiog iki tol dariau tai, kas buvo įdomu ir sekėsi. Aš pradėjau galvoti, kokia veikla turėčiau užsiimti, kad atsakymas nebūtų toks, kad tiesiog galiu tai ir dėl to uždirbu pinigus, o galėčiau pasakyti, kad dėl to darau, nes tuo tikiu“, – dėsto p. Jankauskas.

Tai patiko nuo vaikystės

Tada Marijus suprato, kad jis yra problemų sprendėjas, kuris atėjęs į naują sritį greitai identifikuoja problemines veiklas, jas išsprendžia ir eina toliau.

„Manęs labai dažnai draugai ir pažįstami, kurie kūrė savo verslus, klausdavo patarimų, mielai juos dalindavau, nes tai daryti man patiko. Kitas dalykas, kuris manyje buvo nuo vaikystės – tai IT. Kai man susijungė šie taškai aš supratau, kad mano karjeros kryptis turi būti IT ir problemų sprendimas“, – sako p. Jankauskas.

Galutinai jis apsisprendė važiuodamas į darbo pokalbį dėl pardavimų vadovo pozicijos, kai per radiją išgirdo frazę: „Laimingas tas žmogus, kuris dirba darbą, kurį jis gerai išmano arba myli“.

„Tą akimirką pasakiau sau, kad nenoriu dirbti pardavimuose. Tada į pokalbį nuėjau, gavau pasiūlymą aeiti į antrą etapą, tačiau iš karto to atsisakiau“, – prisimena pašnekovas.

Tuomet Marijus pradėjo kryptingai siekt to, kur įsivaizdavo rasiantis savo laimę darbe. Jis pradėjo savarankiškai mokytis programavimo, studijuoti „Big data“ ir „Machine Learning“ sistemas.

„Atsikeldavau penktą ryto iki pusės septynių studijuodavau, tada eidavau į darbą, grįžęs vėl prisėsdavau, tam skyriau visus savo savaitgalius, išsilaikiau reikiamus sertifikatus ir pradėjau ieškoti darbo IT srityje. Ir taip mano gyvenimo aprašymą vienoje iš darbo paieškos portalų duomenų bazėje aptiko „Ruptelos“ personalo vadovas“, – dėsto Marijus. Kad jo CV darbdaviams būtų nuolat matomas, Jis naudojosi viena paprasta taktika – pastoviai įrašydavo jame kažką naujo.

„Tuo metu dalyvavau darbo atrankoje kitoje bendrovėje, kuri galiausiai nusprendė susilaikyti nuo naujos veiklos, kuriai ieškojo naujo žmogaus, ir tada vadovo paklausiau patarimo, kas Lietuvoje dar yra įdomaus ir gero. Man pasiūlė pabandyti aplikuoti į „Ruptelą“, pradėjau domėtis bendrove, o kitą dieną sulaukiau skambučio iš „Rptelos“. Tai buvo absoliučiai nerealus dalykas“, – įspūdžiais dalijasi jis.

Įrašyta į DNR

Marijui buvo pristatytos kelios laisvos darbo vietos bendrovėje, iš kurių jam įdomiausia pasirodė produkto vadovo pozicija.

„Supratau, kad joje galėčiau panaudoti visą savo patirtį ir išnaudoti turimą potencialą“, – sako p. Jankauskas.

Personalo atranką „Rupteloje“ sudaro gana daug etapų, tačiau Marijui užteko trijų. Pirmojo etapo metu vyko pokalbis su personalo vadovu, antrasis susitikimas buvo su būsimu tiesioginiu vadovu.

„Pastarojo pokalbio metu įvyko tai, kas mane sutrikdė ir aš negalėjau gerai jaustis. Vadovas paprašė manęs papasakoti apie save, aš pradėjau pasakoti, o jis sėdėjo su kompiuteriu ir jame kažką rašė. Aš nesupratau, kas vyksta, ar manęs klausosi, ar vadovas žymisi pastabas, ar tiesiog atrašinėja el. laiškus. Tada sustojau pasakoti ir pasakiau, kad man nesiseka pasakoti, nes toks jausmas, kad kalbu pats sau, kad nėra jokio kontakto ir nevyksta bendravimas. Vadovas pasakė, kad yra daug kandidatų ir jis žymisi svarbiausius dalykus, bet aš vis tiek jaučiau diskomfortą ir dar kartą pasakiau, kad nesigauna sklandžiai pasakoti. Tada jis uždarė kompiuterį ir mes akis į akį pasikalbėjome. Vėliau iš jo sužinojau, kad tai buvo tas momentas, kuris labiausiai jį sužavėjo, kad aš iš karto pasakiau, kur yra problema ir iš karto mes ją išsprendėme. Spėju, kad dėl to mano atrankos etapų skaičius sutrumpėjo“, – šypsosi pašnekovas.

Marijui patiko, kad jam buvo atiduota dirbti su nauju produktu, kuris dar tik skinasi savo kelią rinkoje. Tai transporto įmonių maršrutų ir užsakymų optimizavimo sistema „OptiTrack“.

„Transporto įmonių didžiausia problema, tai efektyviai išnaudoti visus turimu automobilius ir darbuotojus. Problemų sprendimas ir optimizavimas – yra įrašyta į mano DNR“, – juokiasi pašnekovas.

Darbo specifika

Pirmiausia Marijų naujam darbe pasitiko „Ruptela“ vadovo Andriaus Rupšio atspausdintas laiškas ir simbolinė dovanėlė nuo kolektyvo. Pirmosios darbo dienos buvo pilnos daug informacijos ir naujų veidų bei vardų, bet naujokas greitai įsivažiavo, perprato darbo specifiką ir pasinėrė į darbus stačia galva.

Naujam darbe jį nustebino sutikti jauni ir profesionalūs žmonės.

„Jauti, kad čia susirinkę labai talentingi žmonės. Iš kiekvieno gali mokytis“, – sako jis. Marijus sako, kad greitai pajuto ir savo svorį komandoje, kuriai reikėjo jo nuomonės, įžvalgų.

Jo darbo specifika – susitikimai su klientais, skambučiai nuo Kazachstano iki Bolivijos, įvairių situacijų sprendimas.

„Įsidarbinus mano tikslas buvo sukurti tam tikrą produkto įvedimo į rinką strategiją, suburti komandą ir pradėti veikti. Įsivažiuoti buvo duota trys mėnesiai, kurie buvo labai intensyvūs, neskaičiavau laiko, nes norėjau kuo greičiau įsivažiuoti. Turėjau galimybę pratestuoti savo idėją, kad šiam produktui reikia dedikuotų žmonių, kurie dirbtų tik tai, ir man tai pavyko. Toliau – dar didesni apsisukimai, dar daugiau pardavimų, produktas kasdien tobulėja, įmonės tikslai dideli, mano – dar didesni“, – šypsosi Marijus.

Paklaustas, ar lengva parduoti „OptiTrack“ sistemą, pašnekovas pripažįsta, kad tai nėra lengvai parduodamas produktas. „Pirmiausia reikia įsigilinti į kliento situaciją ir išgirsti tikrąjį jo poreikį. Dažnai žmonės išvardija labai daug dalykų, kurių jiems reikia, bet iš tikrųjų problema slypi kitur. Kai supranti, ko iš tikrųjų įmonei reikia, tada parduoti lengviau“, – sako jis.

Vienas iš Marijaus tikslų buvo sutrumpinti pardavimo procesą, kuris nuo dviejų mėnesių sutrumpėjo per puse.

Aplinka įpareigoja

Paklaustas, kada darbe būna linksmiausia, p. Jankauskas, juokdamasis įvardija penktadieniais vykstančią „Junk Food“ tradiciją, kuomet valgomas įvairiausias maistas.

„Mes rimti ir daug dirbame, bet nevengiame progų, kai galima pajuokauti“, – sako jis.

Bendrovėje egzistuoja dar viena graži tradicija „Pasišnekėkime“, kuri vyksta trečiadieniais.

„Tai yra diena, kai kiekvienas gali ateiti pas vadovą pasikalbėti ne profesiniais, o klausimais, kurie žmogui labiausiai rūpi. Vadovo atvirumas persiduoda ir kitiems, visi žinome, kad atvirai galime dalintis savo mintimis su kitais ir būsime išgirsti“, – sako p. Jankauskas. Pasak jo, įmonės atvirumas, profesionalumas ir progresyvumas yra pagrindiniai jo motyvatoriai darbe.

Paklaustas, ar lengva gauti darbą bendrovėje „Ruptela“, įmonės naujokas sako, kad tikrai ne lengva.

„Čia reikalingi tik geriausi“ – pažymi bendrovės naujokas.

FOTOGALERIJA Pirmosios darbo dienos „Rupteloje“ (16 nuotr.)

Rašyti komentarą