Paklausiausios profesijos pagal valdžią – prasta kelrodė abiturientams

ŪM prognozuoja, kad paklausa labiausiai išaugs aukštesnę pridėtinę vertę sukuriančių verslo vadovų ir viešojo sektoriaus vadovų ir specialistų bei teisės specialistų profesijų grupėse.

Ministerija taip pat nurodo, kad dėl didelio darbuotojų pasitraukimo iš atitinkamų profesijų grupių prognozuojamas didelis pirkimo ir pardavimo vadybininkų poreikis, taip pat gamybos, gavybos ir statybos darbų vadovų, statybininkų montuotojų ir giminiškų profesijų atstovų poreikis. Dėl tos pačios priežasties esą didėja ir švietimo darbuotojų poreikis – mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų.

ŪM tikisi, kad taip pat atsiras didelis reklamos ir rinkodaros bei personalo valdymo specialistų, finansų ir ekonomikos specialistų (analitikų) ir buhalterių poreikis. Be to, dėl spartaus sektoriaus augimo ypač išaugs inžinierių ir informacinių technologijų specialistų poreikis. 

Realybė kiek kitokia

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamo Mokslo ir studijų bei analizės centro (MOSTA) analizėje pateikta išvada, kad visose mokslo pakopose geriausiai įsitvirtina darbo rinkoje matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupės absolventai. Perprodukcija stebima teisininkų, vadybininkiškų profesijų srityse.

Socialdemokratas Rimantas Vaitkus, Vyriausybės kancleris ir buvęs švietimo viceministras, remdamasis nuo 2014 m. kaupiama „Profesijų žemėlapio“ duomenų bazę, akcentuoja, kad trijų metų išvados rodo, jog daugiau nei pusė absolventų dirba pagal specialybę.

„Populiariausios ir geriausiai apmokamos yra logistikos ir IT srities specialybės. Aiškią perprodukciją stebime teisininkų rengime“, – teigia p. Vaitkus.

Deja, šiandien dar dauguma investuotojų nėra patenkinti įdarbintais absolventais, akcentuoja, kad laikas užsiimti specialistų parengimo kokybe ir pritraukti darbdavius į mokymo turinio rengimą bei vykdyti į darbo vietą orientuotus mokymus.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::554a61ba-956f-4ce0-923e-bd79d3392341

Pasak p. Vaitkaus Lietuva vienintelė pasaulyje turi įsidiegusi absolventų stebėsenos sistemą, kuri parodo kaip jie įsidarbina pagal specialybę.

Jos pagrindu ir kuriamas specialistų kvalifikacijų žemėlapis, t.y. įrankis leisiantis efektyviau planuoti švietimo politiką, investicijas į švietimą, aukštosios mokyklos geriau jaus darbo rinkos poreikius ir pagal tai galės tobulinti studijų programas, darbdaviai gaus informaciją apie esamus specialistus, moksleiviai ir studentai – apie absolventų situaciją darbo rinkoje.

Tačiau kaip aiškėja šiandien jis kol kas yra prastas patarėjas bet kuriai iš minėtų auditorijų.

Žada tikslesnes prognozes

Linas Kadys, ŪM Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vadovas aiškina, kad prognozės ateityje turėtų tapti tikslesnėmis, kuomet į sistemą sueis įvairių registrų duomenys. Pasak jo, dar ankstesnės Vyriausybės pradėto rengti kvalifikacijų žemėlapio projektas šios Vyriausybės sprendimu buvo išskaidytas į dvi dalis, t.y. tai ką šiuo metu yra parengusi Ūkio ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamo analitinio centro MOSTA vykdomą profesijų pasiūlos ir paklausos stebėsenos projektą.

Anot jo, šie projektai turėtų būti integruoti į bendrą sistemą, kad prognozavimas būtų patikimesnis. Jo teigimu, prognozės iki 2020 m., gali būti atnaujintos 2015 m. pagrindu dar iki metų pabaigos. Norint prognozavimo pagal 2016 m. tektų laukti iki kitų metų pabaigos.

Pirminei MOSTA analizei, kurioje buvo išbandyta analizės metodika, panaudoti 2012–2013 m. Švietimo valdymo informacinės sistemos, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys. Šie duomenys kartu Lietuvoje analizuojami pirmą kartą. Planuojama, jog į specialistų kvalifikacijų žemėlapį ateityje bus įtraukti ir Darbo biržos, Gyventojų registro, Diplomų ir atestatų registro bei kitų šaltinių duomenys apie Lietuvos darbuotojų išsilavinimą (kvalifikacijas), įsidarbinimą, karjerą, profesiją.