Banko klientas pasijautė grįžęs į 1990-uosius: kodėl faksas dar nenumirė

Jūs tikriausiai spėjate, kad fakso aparatas atsirado 1980-aisiais, tačiau labai klystate. Taip, šiuo laikotarpiu faksogramų naudojimas buvo itin populiarus ir daugumoje biurų atsirado šie aparatai kaip patogi technologija informacijai apsikeisti.

BBC rašo, kad faksas atsirado kur kas anksčiau nei tada, kai 1875 metais telefono išradėjas škotas Aleksandras Grehamas Belas pirmą kartą išsiuntė garso signalą; „Vatsonai, ateik čia, aš noriu tavęs“. Fakso istorija prasidėjo trimis dešimtmečiais anksčiau, 1842 metais, kai škotas Aleksandras Bainas patentavo savo išradimą, tačiau kiekvienas jo žingsnis populiarinant šį aparatą susidurdavo su dideliais iššūkiais, konkurencija ir vaidais, kas iš tikrųjų pirmas tai sugalvojo.

Pirmasis faksas veikė skanuodamas metalinį paviršių, ant kurio specialiais dažais buvo užrašomas norimas persiųsti tekstas, kuris naudojant elektros impulsus buvo siunčiamas telegrafo grandine ir kitame ryšio gale brėžė siunčiamą tekstą ar vaizdą.

Tik 1970-aisiais vieno japonų verslininko dėka faksas tapo populiarus kaip nauja technologija, tai tapo praktiška, patikima ir prašmatni informacijos apsikeitimo priemonė. Nepaisant to, kad žmones erzino fakso skleidžiamas garsas, už kurį įkyresnis buvo galbūt tik prisijungimas prie interneto per telefono liniją, nepaisant to, kad faksas turi turėti atskirą telefono liniją, jis vis dar veikia kai kuriuose biuruose.

Toje pačioje Japonijoje, kur tradicinės abėcėlės naudojimas turi labai gilias tradicijas verslo aplinkoje, vis dar siunčiamos ranka rašytos faksogramos. Faksas taip pat naudojamas siunčiant teisinius ir kitus konfidencialius dokumentus, nes šis kanalas užtikrina aukšto lygio saugumą. Faksas šiuo metu yra naudojamas su pačiomis naujausiomis technologijomis, dažniausiai yra įdiegtas daugiafunkciniuose biuro spausdinimo, skanavimo aparatuose ir susietas su elektroniniu paštu. Dar vienas fakso privalumas šiais laikais – juo nesiunčiamas vadinamasis šlamštas (angl. spam).

Nišinė paslauga tik faksu

Šiuo metu Lietuvoje fakso naudojimas yra labiau susiklostęs istoriškai nei iš praktinės pusės. Artūras Tuminas, „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius, prisimena, kad jeigu prieš dešimtmetį per metus parduodavo kelias tonas fakso aparatams skirto popieriaus, tai pernai buvo parduoti vos keli ritinėliai. „Faksas dabar yra tik kaip papildoma multifukcinių biuro aparatų funkcija, kuria verslas naudojasi irgi vis rečiau. Be jos tikrai būtų galima apseiti, bet gamintojai ją prideda iš inercijos, o verslas jei naudoja tai labiau ištobulintą fakso versiją, kai jis gaunamas ne į fakso aparatą, o tiesiai į el.paštą“, - pasakojo p. Tuminas.

Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai nuotoliniu būdu informacija gali būti perduodama tik faksu. Su tokia situacija nesenai susidūrė banko „Swedbank“ klientas, kuris paprašė atsiųsti jam SWIFT kopiją. Vietoj jos klientas gavo banko darbuotojo žinutę: „SWIFT kopiją būtų galima išsiųsti tik faksu arba atsiimti banko skyriuje“. Ir pasijautė sugrįžęs į 1990-uosius.

Saulius Abraškevičius, banko „Swedbank“ atstovas spaudai, sako, kad SWIFT kopijos išdavimas yra nišinė paslauga, ir tokių kopijų per mėnesį išduodama palyginti nedaug.

„Istoriškai susiklostė tokia praktika, kad SWIFT kopijos dažniausiai siunčiamos faksu, ir nemaža šios paslaugos naudotojų dalis kopiją pageidauja gauti būtent tokiu būdu. Kopiją taip pat galima atsiimti užsukus į banko klientų aptarnavimo padalinį. “, - sako p. Abraškevičius. Tačiau žvelgiant į ateitį, pasak jo, planuojama interneto banke sudaryti galimybes gauti ir labiau nišines paslaugas, tokias kaip SWIFT kopijos išdavimas.

„Norime pabrėžti, jog šiuo metu vis daugiau banko paslaugų galima užsisakyti ir gauti naudojant elektronines priemones. Sudarėme galimybę populiariausias banko paslaugų sutartis sudaryti ir pasirašyti elektroniniu būdu, nevykstant į banko padalinį. Pastebėjome, kad įmonės ėmė aktyviai šia galimybe naudotis, ir atsižvelgdami į augantį tokio pasirašymo populiarumą, toliau didiname e. parašu pasirašomų sutarčių skaičių“, - pažymi p. Abraškevičius.