Švietimo misija – vienu žingsniu lenkti pažangą

Publikuota: 2015-12-13
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
 

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių švietimo sistemos nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios technologinės ir ekonominės aplinkos. Ekspertai turi atsakymą – reikia planuoti ir ugdyti kritinius gebėjimus, kurie darbuotojams padeda išlaikyti savo vertę dinamiškoje aplinkoje.

Atotrūkis tarp įgūdžių pasiūlos ir jų paklausos darbo rinkoje – problema, būdinga ne tik Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad beveik visos jai priklausančios šalys susiduria su rimtomis įgūdžių pasiskirstymo ekonomikoje bėdomis.

Technologinė ir ekonominė aplinka – itin dinamiška, tai reiškia sparčią reikalingų įgūdžių ir paklausių specialybių kaitą, paskui kurią nespėja švietimo sistemos.

EBPO, Pasaulio ekonomikos forumas ir kitos tarptautinės organizacijos jau kuris laikas kartoja, kad pagrindinis iššūkis – rengti platesnio profilio specialistus.

„Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad studentai, dėstytojai ir darbdaviai sutaria, jog daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti“, – pabrėžia Jogilė Repečkaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus l. e. p. vedėja.

Bendrieji gebėjimai

Net tose studijų kryptyse, pavyzdžiui, medicinos ar inžinerijos, kuriose įgytas pagrindines kompetencijas sunku perkelti į kitą sritį, reikia kalbų išmanymo ar vadovavimo gebėjimų.

Žilvinas Martinaitis, švietimo ir inovacijų srityje dirbančios tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Visionary Analytics“ partneris, atkreipia dėmesį, kad technologinė ir organizacinė kaita tik didės, o pagrindinis iššūkis darbuotojams bus prisitaikyti prie pokyčių ir juos inicijuoti.

„Šiuo metu labai didelė specializacija, programos – siauros, nišinės“, – pabrėžia p. Martinaitis. EBPO šalių patirtis tik liudija, kad išsilavinimą stengiamasi daryti bendresnio pobūdžio, nes tai leidžia lengviau migruoti darbo rinkoje. „Tie darbuotojai, kurie gilinasi į siaurą sritį, susiduriančią su problemomis, vargsta, ieškodami įgūdžius atitinkančio darbo“, – VŽ komentuoja Guillermo Montti, EBPO Užimtumo direktorato analitikas.

Jis priduria, kad EBPO šalyse vidutiniškai 39% darbuotojų eina pareigas, nesusijusias su jų formaliai įgyta kvalifikacija, todėl ypač svarbu, kad įgūdžiai būtų lengvai perkeliami. Kitu atveju atlyginimai pradedami spausti žemyn, o darbuotojai įstringa darbuose, kuriuose negali išnaudoti savo gebėjimų.

Pasak ekspertų, aukštosios mokyklos užduotis – padėti asmeniui įgyti kompetencijų, leisiančių operatyviai perprasti darbo pobūdį.

„Gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus esant neapibrėžtai situacijai, gebėjimas savo darbe remtis naujausių tyrimų rezultatais, analizuoti ir interpretuoti duomenis, komunikavimo ir vadovavimo įgūdžiai“, – bendrąsias kompetencijas, kurių pasigendama darbo rinkoje, vardija p. Martinaitis.

Kita vertus, įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problema susijusi ir su pertekline nepaklausių specialybių pasiūla. Pavyzdžiui, didelė studentų dalis, besimokanti socialinius mokslus (2014–2015 m. – 43,4% visų studentų), dažnai įvardijama kaip nerimo šaltinis.

Darbo rinkos ir švietimo sistemos subalansavimo raktas yra tiek paklausos, tiek pasiūlos pusėje. Taigi klausimas – kokių kompetencijų darbo rinkoje reikės ateityje ir kaip užtikrinti, kad jos būtų ugdomos švietimo sistemoje.

infogr.am::infogram_0_gebejimu__igudziu_neatitikimas

Kompetencijų planavimas

Metų viduryje MOSTA pristatė pirmąjį specialistų kvalifikacijos žemėlapį, kuriame nurodyta, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje sekėsi 2012 ir 2013 m. absolventams. „Žmonėms turi būti pateikta informacija apie jų perspektyvas, bet pasikliauti vien tuo nėra išmintinga“, – sako p. Montti. Juo labiau kad tokio pobūdžio tyrimai susiję su praeitimi.

Galvojant apie ateitį, galima mėginti nuspėti, kiek konkrečių specialistų reikės, tai jau daroma ir Lietuvoje. Tačiau, pasak p. Martinaičio, tokios prognozės pernelyg trumpo laikotarpio, kad būtų galima naudoti planuojant švietimo sistemą. Tam reikia matyti bent dešimtmečio perspektyvą. O ir pačios prognozės dėl Lietuvos ūkio pobūdžio – maža, atvira ekonomika – būna netikslios.

Antras būdas – nagrinėti technologijas ir sektorių tendencijas, kurios vyraus artimiausius dešimt–penkiolika metų. „Tada turime klausti, kokių kompetencijų reikės įmonėms, veikiančioms toje aplinkoje“, – sako p. Martinaitis. Anot jo, kol kas Lietuvoje apie tai mažai kalbama, tačiau būtent į antrąjį modelį turi būti sutelktas švietimo ir darbo rinkos ekspertų dėmesys.

EBPO rekomenduoja sudaryti ir įgūdžių žemėlapius. „Bandyti iškomunikuoti įgūdžius, o ne formalią kvalifikaciją yra labai svarbu“, – pabrėžia p. Montti. Tai padėtų išplėsti specialistų paklausą darbo rinkoje ir sukurtų paskatą darbdaviui nebesižvalgyti tik į darbuotojus, turinčius konkretų išsilavinimą.

Savuose pasauliuose

„Verslas sako – parenkite mums specialistą, kuris galėtų dirbti. Aukštosios mokyklos atšauna – mes rengiame žmogų gyvenimui, o ne konkrečiai darbo vietai, kurios tuo metu, kai absolventas baigs universitetą, gali nebebūti“, – Lietuvoje įsisukusią diskusiją apibendrina p. Martinaitis.

Ponia Repečkaitė atkreipia dėmesį, kad studijų kokybės vertinimas tarp darbdavių ir akademinės bendruomenės smarkiai skiriasi. Kita vertus, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas nevyksta sklandžiai. „Formalūs reikalavimai yra, bet jie įgyvendinami nekokybiškai“, – sako p. Martinaitis.

Ekspertas nurodo, kad profesinių praktikų kokybė anaiptol ne visada yra aukšta. Tai susiję tiek su darbdavių noru investuoti į praktikantų rengimą, tiek su tuo, kaip aukštosios mokyklos ir praktikantai žiūri į galimybę įgyti gebėjimų ir kompetencijų.

Darbdavių įsitraukimas rengiant studijų programas taip pat nepakankamas. „Vertinant formaliai, jie privalo dalyvauti, tačiau realybėje yra visaip“, – dėsto p. Martinaitis.

„Matyčiau dvi problemas. Pirmoji – „zuikiavimo“. Jeigu žiūrėtume į Vakarų Europos, ypač Vokietijos, sistemas, ten yra stiprios darbdavių asociacijos, prisiimančios su įsitraukimu susijusias išlaidas. Bet nepervertinčiau ir aukštųjų mokyklų noro įsileisti ir įsiklausyti į darbdavius“, – problemas vardija p. Martinaitis.

Kol kas šiais klausimais nediskutuojama ir nėra aiškaus plano, kaip tai spręsti. Iniciatyva keisti situaciją – aukštųjų mokyklų ir verslo rankose, mano p. Martinaitis.

infogr.am::infogram_0_kaip_aukstoji_mokykla_parengia_darbo_rinkai

Pasiūlos kokybė

ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 30–34 metų gyventojų kategorijoje bent 40% būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 m. ES vidurkis siekė beveik 38%, Lietuva su 53% pagal šį rodiklį buvo pirma ES.

Kokybiškas išsilavinimas susijęs ne tik su galimybe įsidarbinti, bet ir su naujų darbo vietų kūrimu. „Kokybiška pasiūla generuoja tolesnę specialybių paklausą“, – sako p. Martinaitis. Jis priduria, kad, tarkime, jeigu IT sektoriuje galime parengti kelias dešimtis būsimų įmonių vadovų, ateityje jie sukurs šimtus darbo vietų. Tai reiškia, kad reikės ir specialistų.

Aukštojo mokslo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo to, kas įstoja, konstatuoja p. Martinaitis. Jis pabrėžia, kad atėjo laikas stojantiesiems įvesti minimalius konkursinius balus ir užlopyti tokias skyles kaip papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Ponas Montti prideda, kad turi vykti darbas ir koreguojant vietų konkrečiose specialybėse pasiūlą. Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija reguliuoja studijų krepšelių skaičių, tenkantį programoms. Bet ekspertai kartoja, kad derinimas su darbo rinkos poreikiais turėtų būti didesnis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 3 d.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pietų Korėjoje dėl patyčių biure darbdaviams gresia kalėjimas 

Pietų Korėja ėmėsi griežtai kovoti su patyčiomis darbe. Šalyje įvesti įstatymai pagal kuriuos priekabiautojai...

Vadyba
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja paskirta D. Lurje

Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje paskirta institucijos pirmininko pavaduotoja. Šias pareigas ji pradėjo...

Vadyba
2019.07.16
Tyrimas: blogas vadovas kenkia širdžiai 10

Naujas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 400.000 JAV darbuotojų, rodo, kad darbo aplinka gali būti iš...

Vadyba
2019.07.15
Lietuvos oro uostų patirtis: kaip tris VĮ paversti vienu šiuolaikišku verslu Premium 5

Prieš 5 metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės buvo sujungtos į vieną. Naujai...

Vadyba
2019.07.15
Kodėl atostogų ūkas išsisklaido vos praveriame biuro duris

Atostogos – metas, kai atitrūkstama nuo darbinių rūpesčių ir rutinos. Tyrimai rodo, kad trumpas poilsis vis...

Vadyba
2019.07.13
Ar kolegos pavadavimas atostogų metu turėtų būti papildomai apmokamas  8

Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis – visi skuba pailsėti prie jūros ar ežero arba išvykti į šiltus...

Vadyba
2019.07.13
Motyvacijos mados: žaidimai ir joga biure keliauja į antrą planą Premium 1

Įmonės neriasi iš kailio ieškodamos būdų, kaip motyvuoti darbuotojus. Žaidimų kambariais virtę biurai gal ir...

Vadyba
2019.07.11
Darbdaviai privalės skelbimuose nurodyti algų dydžius 57

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma prievolė darbdaviams nurodyti darbo...

Vadyba
2019.07.11
„Luminor“ atleis mažiau darbuotojų nei planavo – 370 26

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194...

Vadyba
2019.07.11
Registruotas nedarbas šalyje – 8% 13

Liepos 1 d. šalyje registruota 138.500 darbo neturinčių žmonių. Tai sudaro 8% šalies darbingo amžiaus...

Vadyba
2019.07.11
8 būdai, kaip atsikratyti savo geriausiais darbuotojais  Premium 2

Paprasčiausia iš darbo išeiti yra jūsų geriausiems darbuotojams. Ypač kai šiuo metu rinkoje vyrauja gerų...

Vadyba
2019.07.08
Teismas: neįgalios moters neįdarbinusi „Iki“ valdytoja pažeidė įstatymą 6

Parduotuvių tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ teisingai pripažinta pažeidusi įstatymą, kai atsisakė...

Prekyba
2019.07.07
Rusijoje moterims leis vairuoti vilkikus ir traktorius 11

Rusijos darbo ministerija trumpina moterims uždraustų darbų sąrašų. Naujos redakcijos sąraše vietoje...

Verslo aplinka
2019.07.06
Nuotoliniu būdu dirbantieji pluša daugiau, bet paaukštinimo sulaukia rečiau 4

Nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams tenka labiau pasistengti ir daugiau dirbti, kad būtų įvertinti nei...

Vadyba
2019.07.06
Kaip sėkmingai įvesti naujoką į įmonės kultūrą Premium 1

Sėkmingas naujoko įvedimas į darbovietę ne tik padidina jo produktyvumą, bet ir sumažina tikimybę, kad jis...

Vadyba
2019.07.05
Vasaros šventes darbuotojams keičia festivaliai Premium

Vasaros šventė gali būti puikus būdas pakurstyti pasididžiavimą įmone ir terpė darbuotojams geriau pažinti...

Vadyba
2019.07.03
Nedarbo lygis ES toliau gerina rekordus 4

Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygis gegužę siekė 6,3% – tai žemiausias rodiklis nuo 2000-ųjų sausio, kai...

Vadyba
2019.07.03
Vyriausybė padidino MMA  49

Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarys 607 Eur ir bus 9,4%...

Verslo aplinka
2019.07.03
VMI švelnina savo poziciją dėl pensijų lengvatos, tačiau rizikos išlieka Premium

Dauguma Lietuvos gyventojų gali tikėtis ne didesnių pensijų kaip 20–35% jų buvusio atlyginimo, o situaciją...

Finansai
2019.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau