Švietimo misija – vienu žingsniu lenkti pažangą

Publikuota: 2015-12-13
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
 

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių švietimo sistemos nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios technologinės ir ekonominės aplinkos. Ekspertai turi atsakymą – reikia planuoti ir ugdyti kritinius gebėjimus, kurie darbuotojams padeda išlaikyti savo vertę dinamiškoje aplinkoje.

Atotrūkis tarp įgūdžių pasiūlos ir jų paklausos darbo rinkoje – problema, būdinga ne tik Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad beveik visos jai priklausančios šalys susiduria su rimtomis įgūdžių pasiskirstymo ekonomikoje bėdomis.

Technologinė ir ekonominė aplinka – itin dinamiška, tai reiškia sparčią reikalingų įgūdžių ir paklausių specialybių kaitą, paskui kurią nespėja švietimo sistemos.

EBPO, Pasaulio ekonomikos forumas ir kitos tarptautinės organizacijos jau kuris laikas kartoja, kad pagrindinis iššūkis – rengti platesnio profilio specialistus.

„Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad studentai, dėstytojai ir darbdaviai sutaria, jog daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti“, – pabrėžia Jogilė Repečkaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus l. e. p. vedėja.

Bendrieji gebėjimai

Net tose studijų kryptyse, pavyzdžiui, medicinos ar inžinerijos, kuriose įgytas pagrindines kompetencijas sunku perkelti į kitą sritį, reikia kalbų išmanymo ar vadovavimo gebėjimų.

Žilvinas Martinaitis, švietimo ir inovacijų srityje dirbančios tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Visionary Analytics“ partneris, atkreipia dėmesį, kad technologinė ir organizacinė kaita tik didės, o pagrindinis iššūkis darbuotojams bus prisitaikyti prie pokyčių ir juos inicijuoti.

„Šiuo metu labai didelė specializacija, programos – siauros, nišinės“, – pabrėžia p. Martinaitis. EBPO šalių patirtis tik liudija, kad išsilavinimą stengiamasi daryti bendresnio pobūdžio, nes tai leidžia lengviau migruoti darbo rinkoje. „Tie darbuotojai, kurie gilinasi į siaurą sritį, susiduriančią su problemomis, vargsta, ieškodami įgūdžius atitinkančio darbo“, – VŽ komentuoja Guillermo Montti, EBPO Užimtumo direktorato analitikas.

Jis priduria, kad EBPO šalyse vidutiniškai 39% darbuotojų eina pareigas, nesusijusias su jų formaliai įgyta kvalifikacija, todėl ypač svarbu, kad įgūdžiai būtų lengvai perkeliami. Kitu atveju atlyginimai pradedami spausti žemyn, o darbuotojai įstringa darbuose, kuriuose negali išnaudoti savo gebėjimų.

Pasak ekspertų, aukštosios mokyklos užduotis – padėti asmeniui įgyti kompetencijų, leisiančių operatyviai perprasti darbo pobūdį.

„Gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus esant neapibrėžtai situacijai, gebėjimas savo darbe remtis naujausių tyrimų rezultatais, analizuoti ir interpretuoti duomenis, komunikavimo ir vadovavimo įgūdžiai“, – bendrąsias kompetencijas, kurių pasigendama darbo rinkoje, vardija p. Martinaitis.

Kita vertus, įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problema susijusi ir su pertekline nepaklausių specialybių pasiūla. Pavyzdžiui, didelė studentų dalis, besimokanti socialinius mokslus (2014–2015 m. – 43,4% visų studentų), dažnai įvardijama kaip nerimo šaltinis.

Darbo rinkos ir švietimo sistemos subalansavimo raktas yra tiek paklausos, tiek pasiūlos pusėje. Taigi klausimas – kokių kompetencijų darbo rinkoje reikės ateityje ir kaip užtikrinti, kad jos būtų ugdomos švietimo sistemoje.

infogr.am::infogram_0_gebejimu__igudziu_neatitikimas

Kompetencijų planavimas

Metų viduryje MOSTA pristatė pirmąjį specialistų kvalifikacijos žemėlapį, kuriame nurodyta, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje sekėsi 2012 ir 2013 m. absolventams. „Žmonėms turi būti pateikta informacija apie jų perspektyvas, bet pasikliauti vien tuo nėra išmintinga“, – sako p. Montti. Juo labiau kad tokio pobūdžio tyrimai susiję su praeitimi.

Galvojant apie ateitį, galima mėginti nuspėti, kiek konkrečių specialistų reikės, tai jau daroma ir Lietuvoje. Tačiau, pasak p. Martinaičio, tokios prognozės pernelyg trumpo laikotarpio, kad būtų galima naudoti planuojant švietimo sistemą. Tam reikia matyti bent dešimtmečio perspektyvą. O ir pačios prognozės dėl Lietuvos ūkio pobūdžio – maža, atvira ekonomika – būna netikslios.

Antras būdas – nagrinėti technologijas ir sektorių tendencijas, kurios vyraus artimiausius dešimt–penkiolika metų. „Tada turime klausti, kokių kompetencijų reikės įmonėms, veikiančioms toje aplinkoje“, – sako p. Martinaitis. Anot jo, kol kas Lietuvoje apie tai mažai kalbama, tačiau būtent į antrąjį modelį turi būti sutelktas švietimo ir darbo rinkos ekspertų dėmesys.

EBPO rekomenduoja sudaryti ir įgūdžių žemėlapius. „Bandyti iškomunikuoti įgūdžius, o ne formalią kvalifikaciją yra labai svarbu“, – pabrėžia p. Montti. Tai padėtų išplėsti specialistų paklausą darbo rinkoje ir sukurtų paskatą darbdaviui nebesižvalgyti tik į darbuotojus, turinčius konkretų išsilavinimą.

Savuose pasauliuose

„Verslas sako – parenkite mums specialistą, kuris galėtų dirbti. Aukštosios mokyklos atšauna – mes rengiame žmogų gyvenimui, o ne konkrečiai darbo vietai, kurios tuo metu, kai absolventas baigs universitetą, gali nebebūti“, – Lietuvoje įsisukusią diskusiją apibendrina p. Martinaitis.

Ponia Repečkaitė atkreipia dėmesį, kad studijų kokybės vertinimas tarp darbdavių ir akademinės bendruomenės smarkiai skiriasi. Kita vertus, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas nevyksta sklandžiai. „Formalūs reikalavimai yra, bet jie įgyvendinami nekokybiškai“, – sako p. Martinaitis.

Ekspertas nurodo, kad profesinių praktikų kokybė anaiptol ne visada yra aukšta. Tai susiję tiek su darbdavių noru investuoti į praktikantų rengimą, tiek su tuo, kaip aukštosios mokyklos ir praktikantai žiūri į galimybę įgyti gebėjimų ir kompetencijų.

Darbdavių įsitraukimas rengiant studijų programas taip pat nepakankamas. „Vertinant formaliai, jie privalo dalyvauti, tačiau realybėje yra visaip“, – dėsto p. Martinaitis.

„Matyčiau dvi problemas. Pirmoji – „zuikiavimo“. Jeigu žiūrėtume į Vakarų Europos, ypač Vokietijos, sistemas, ten yra stiprios darbdavių asociacijos, prisiimančios su įsitraukimu susijusias išlaidas. Bet nepervertinčiau ir aukštųjų mokyklų noro įsileisti ir įsiklausyti į darbdavius“, – problemas vardija p. Martinaitis.

Kol kas šiais klausimais nediskutuojama ir nėra aiškaus plano, kaip tai spręsti. Iniciatyva keisti situaciją – aukštųjų mokyklų ir verslo rankose, mano p. Martinaitis.

infogr.am::infogram_0_kaip_aukstoji_mokykla_parengia_darbo_rinkai

Pasiūlos kokybė

ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 30–34 metų gyventojų kategorijoje bent 40% būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 m. ES vidurkis siekė beveik 38%, Lietuva su 53% pagal šį rodiklį buvo pirma ES.

Kokybiškas išsilavinimas susijęs ne tik su galimybe įsidarbinti, bet ir su naujų darbo vietų kūrimu. „Kokybiška pasiūla generuoja tolesnę specialybių paklausą“, – sako p. Martinaitis. Jis priduria, kad, tarkime, jeigu IT sektoriuje galime parengti kelias dešimtis būsimų įmonių vadovų, ateityje jie sukurs šimtus darbo vietų. Tai reiškia, kad reikės ir specialistų.

Aukštojo mokslo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo to, kas įstoja, konstatuoja p. Martinaitis. Jis pabrėžia, kad atėjo laikas stojantiesiems įvesti minimalius konkursinius balus ir užlopyti tokias skyles kaip papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Ponas Montti prideda, kad turi vykti darbas ir koreguojant vietų konkrečiose specialybėse pasiūlą. Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija reguliuoja studijų krepšelių skaičių, tenkantį programoms. Bet ekspertai kartoja, kad derinimas su darbo rinkos poreikiais turėtų būti didesnis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 3 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kurios Lietuvos įmonės pernai sukūrė daugiausia naujų darbo vietų Premium 19

„Verslo žinių“ sudarytame daugiausia pernai naujų darbo vietų sukūrusių bendrovių sąraše dominuoja logistikos...

Vadyba
2019.01.16
Prie algos priedai „natūra“ tiktų ne visiems Premium 12

Pasiūlymą leisti darbdaviams papildomai motyvuoti darbuotojus, lėšas nurašant į sąnaudas, ekonomistai...

Vadyba
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 3

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Ką reikia žinoti einant į darbo pokalbį: dažniausios klaidos Premium 1

Naujo darbo paieška – vienas dažniausių naujųjų metų pažadų. Karjeros planavimas yra sveikintinas dalykas,...

Vadyba
2019.01.12
„Ford“ ir „Jaguar Land Rover“ atleidžia tūkstančius darbuotojų 2

Automobilių gamintojos „Ford“ ir „Jaguar Land Rover“ vienu metu pranešė apie planus naikinti po kelis...

Vadyba
2019.01.11
Paskelbtas „Sodros“ vadovo konkursas 1

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį paskelbė naujojo „Sodros“ vadovo konkursą.

Verslo aplinka
2019.01.11
Pramonė prognozuoja 10.000 naujų darbo vietų, o dirbančiųjų mažės Premium 2

Pramonė šiemet planuoja steigti beveik 10.000 naujų darbo vietų. Tačiau prognozuojama, kad apdraustųjų, taigi...

Pramonė
2019.01.10
Plečia darbuotojų akcijų opcionų lengvatas Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nustatyti, kad nuo darbuotojams suteiktų pasirenkamųjų sandorių...

Finansai
2019.01.10
Nedarbo lygis ES šalyse: nuo 1,9 iki 18,6% 18

Lapkričio mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungoje (ES) sudarė 6,7%, tačiau tarp šalių išlieka milžiniški...

Vadyba
2019.01.09
Rytų Europa desperatiškai vilioja darbuotojus, Lietuva neatsilieka Premium 3

Skrydžių bilietai emigrantams, auklės ir darbo vietos sutuoktiniams – tai vienos iš daugelio Rytų ir Vidurio...

Vadyba
2019.01.09
„RB Rail“ darbuotojų atrankai planuoja skirti 82.000 Eur

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojanti bendra trijų...

Vadyba
2019.01.09
Integravusi užsienio studentus, Lietuva gautų 19 mln. Eur per metus 2

Nors Lietuvos aukštosiose mokyklose daugėja užsieniečių, tačiau po studijų baigimo čia lieka dirbti tik 7%...

Vadyba
2019.01.08
Paskelbtas konkursas į Santaros klinikų vadovus

Sveikatos apsaugos ministerija šios savaitės pabaigoje paskelbė konkursą į Vilniaus universiteto ligoninės...

Vadyba
2019.01.06
„Maxima“ Estijoje turi naują vadovą

Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima Eesti“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko...

Ateities darbo pokalbiai jau čia Premium

2.000 žmonių, kurie per praėjusius keturis mėnesius tikėjosi įsidarbinti „McKinsey“, buvo pasodinti prie...

Vadyba
2019.01.02
Valdininkų armijos susitraukimas įžvelgiamas tik su lupa Premium 20

Vyriausybė neskuba įgyvendinti pažado gerokai sumažinti valdininkų skaičių. Dabar teigiama, kad jis ims...

Verslo aplinka
2019.01.02
„Gazelių“ patirtis: motyvuoja darbuotojus taip, kad šie į konkurentus nesižvalgo Premium 1

Kone kiekvienos įmonės, patekusios į „Gazelių“ sąrašą, vadovai pabrėžia, kad svarbiausias sėkmės veiksnys yra...

Vadyba
2019.01.02
Darbuotojus iš svetur samdo ne vien dėl to, kad nėra savų 5

Jei ne darbuotojai iš Baltarusijos ar Ukrainos, daugelis Lietuvos įmonių jau būtų pakabinusios spyną ant...

Vadyba
2019.01.01
Išsamiai: kiek kam didėja pajamos 2019 m. 2

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2019.01.01
Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
2019.01.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau