Švietimo misija – vienu žingsniu lenkti pažangą

Publikuota: 2015-12-13
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
 

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių švietimo sistemos nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios technologinės ir ekonominės aplinkos. Ekspertai turi atsakymą – reikia planuoti ir ugdyti kritinius gebėjimus, kurie darbuotojams padeda išlaikyti savo vertę dinamiškoje aplinkoje.

Atotrūkis tarp įgūdžių pasiūlos ir jų paklausos darbo rinkoje – problema, būdinga ne tik Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad beveik visos jai priklausančios šalys susiduria su rimtomis įgūdžių pasiskirstymo ekonomikoje bėdomis.

Technologinė ir ekonominė aplinka – itin dinamiška, tai reiškia sparčią reikalingų įgūdžių ir paklausių specialybių kaitą, paskui kurią nespėja švietimo sistemos.

EBPO, Pasaulio ekonomikos forumas ir kitos tarptautinės organizacijos jau kuris laikas kartoja, kad pagrindinis iššūkis – rengti platesnio profilio specialistus.

„Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad studentai, dėstytojai ir darbdaviai sutaria, jog daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti“, – pabrėžia Jogilė Repečkaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus l. e. p. vedėja.

Bendrieji gebėjimai

Net tose studijų kryptyse, pavyzdžiui, medicinos ar inžinerijos, kuriose įgytas pagrindines kompetencijas sunku perkelti į kitą sritį, reikia kalbų išmanymo ar vadovavimo gebėjimų.

Žilvinas Martinaitis, švietimo ir inovacijų srityje dirbančios tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Visionary Analytics“ partneris, atkreipia dėmesį, kad technologinė ir organizacinė kaita tik didės, o pagrindinis iššūkis darbuotojams bus prisitaikyti prie pokyčių ir juos inicijuoti.

„Šiuo metu labai didelė specializacija, programos – siauros, nišinės“, – pabrėžia p. Martinaitis. EBPO šalių patirtis tik liudija, kad išsilavinimą stengiamasi daryti bendresnio pobūdžio, nes tai leidžia lengviau migruoti darbo rinkoje. „Tie darbuotojai, kurie gilinasi į siaurą sritį, susiduriančią su problemomis, vargsta, ieškodami įgūdžius atitinkančio darbo“, – VŽ komentuoja Guillermo Montti, EBPO Užimtumo direktorato analitikas.

Jis priduria, kad EBPO šalyse vidutiniškai 39% darbuotojų eina pareigas, nesusijusias su jų formaliai įgyta kvalifikacija, todėl ypač svarbu, kad įgūdžiai būtų lengvai perkeliami. Kitu atveju atlyginimai pradedami spausti žemyn, o darbuotojai įstringa darbuose, kuriuose negali išnaudoti savo gebėjimų.

Pasak ekspertų, aukštosios mokyklos užduotis – padėti asmeniui įgyti kompetencijų, leisiančių operatyviai perprasti darbo pobūdį.

„Gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus esant neapibrėžtai situacijai, gebėjimas savo darbe remtis naujausių tyrimų rezultatais, analizuoti ir interpretuoti duomenis, komunikavimo ir vadovavimo įgūdžiai“, – bendrąsias kompetencijas, kurių pasigendama darbo rinkoje, vardija p. Martinaitis.

Kita vertus, įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problema susijusi ir su pertekline nepaklausių specialybių pasiūla. Pavyzdžiui, didelė studentų dalis, besimokanti socialinius mokslus (2014–2015 m. – 43,4% visų studentų), dažnai įvardijama kaip nerimo šaltinis.

Darbo rinkos ir švietimo sistemos subalansavimo raktas yra tiek paklausos, tiek pasiūlos pusėje. Taigi klausimas – kokių kompetencijų darbo rinkoje reikės ateityje ir kaip užtikrinti, kad jos būtų ugdomos švietimo sistemoje.

infogr.am::infogram_0_gebejimu__igudziu_neatitikimas

Kompetencijų planavimas

Metų viduryje MOSTA pristatė pirmąjį specialistų kvalifikacijos žemėlapį, kuriame nurodyta, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje sekėsi 2012 ir 2013 m. absolventams. „Žmonėms turi būti pateikta informacija apie jų perspektyvas, bet pasikliauti vien tuo nėra išmintinga“, – sako p. Montti. Juo labiau kad tokio pobūdžio tyrimai susiję su praeitimi.

Galvojant apie ateitį, galima mėginti nuspėti, kiek konkrečių specialistų reikės, tai jau daroma ir Lietuvoje. Tačiau, pasak p. Martinaičio, tokios prognozės pernelyg trumpo laikotarpio, kad būtų galima naudoti planuojant švietimo sistemą. Tam reikia matyti bent dešimtmečio perspektyvą. O ir pačios prognozės dėl Lietuvos ūkio pobūdžio – maža, atvira ekonomika – būna netikslios.

Antras būdas – nagrinėti technologijas ir sektorių tendencijas, kurios vyraus artimiausius dešimt–penkiolika metų. „Tada turime klausti, kokių kompetencijų reikės įmonėms, veikiančioms toje aplinkoje“, – sako p. Martinaitis. Anot jo, kol kas Lietuvoje apie tai mažai kalbama, tačiau būtent į antrąjį modelį turi būti sutelktas švietimo ir darbo rinkos ekspertų dėmesys.

EBPO rekomenduoja sudaryti ir įgūdžių žemėlapius. „Bandyti iškomunikuoti įgūdžius, o ne formalią kvalifikaciją yra labai svarbu“, – pabrėžia p. Montti. Tai padėtų išplėsti specialistų paklausą darbo rinkoje ir sukurtų paskatą darbdaviui nebesižvalgyti tik į darbuotojus, turinčius konkretų išsilavinimą.

Savuose pasauliuose

„Verslas sako – parenkite mums specialistą, kuris galėtų dirbti. Aukštosios mokyklos atšauna – mes rengiame žmogų gyvenimui, o ne konkrečiai darbo vietai, kurios tuo metu, kai absolventas baigs universitetą, gali nebebūti“, – Lietuvoje įsisukusią diskusiją apibendrina p. Martinaitis.

Ponia Repečkaitė atkreipia dėmesį, kad studijų kokybės vertinimas tarp darbdavių ir akademinės bendruomenės smarkiai skiriasi. Kita vertus, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas nevyksta sklandžiai. „Formalūs reikalavimai yra, bet jie įgyvendinami nekokybiškai“, – sako p. Martinaitis.

Ekspertas nurodo, kad profesinių praktikų kokybė anaiptol ne visada yra aukšta. Tai susiję tiek su darbdavių noru investuoti į praktikantų rengimą, tiek su tuo, kaip aukštosios mokyklos ir praktikantai žiūri į galimybę įgyti gebėjimų ir kompetencijų.

Darbdavių įsitraukimas rengiant studijų programas taip pat nepakankamas. „Vertinant formaliai, jie privalo dalyvauti, tačiau realybėje yra visaip“, – dėsto p. Martinaitis.

„Matyčiau dvi problemas. Pirmoji – „zuikiavimo“. Jeigu žiūrėtume į Vakarų Europos, ypač Vokietijos, sistemas, ten yra stiprios darbdavių asociacijos, prisiimančios su įsitraukimu susijusias išlaidas. Bet nepervertinčiau ir aukštųjų mokyklų noro įsileisti ir įsiklausyti į darbdavius“, – problemas vardija p. Martinaitis.

Kol kas šiais klausimais nediskutuojama ir nėra aiškaus plano, kaip tai spręsti. Iniciatyva keisti situaciją – aukštųjų mokyklų ir verslo rankose, mano p. Martinaitis.

infogr.am::infogram_0_kaip_aukstoji_mokykla_parengia_darbo_rinkai

Pasiūlos kokybė

ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 30–34 metų gyventojų kategorijoje bent 40% būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 m. ES vidurkis siekė beveik 38%, Lietuva su 53% pagal šį rodiklį buvo pirma ES.

Kokybiškas išsilavinimas susijęs ne tik su galimybe įsidarbinti, bet ir su naujų darbo vietų kūrimu. „Kokybiška pasiūla generuoja tolesnę specialybių paklausą“, – sako p. Martinaitis. Jis priduria, kad, tarkime, jeigu IT sektoriuje galime parengti kelias dešimtis būsimų įmonių vadovų, ateityje jie sukurs šimtus darbo vietų. Tai reiškia, kad reikės ir specialistų.

Aukštojo mokslo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo to, kas įstoja, konstatuoja p. Martinaitis. Jis pabrėžia, kad atėjo laikas stojantiesiems įvesti minimalius konkursinius balus ir užlopyti tokias skyles kaip papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Ponas Montti prideda, kad turi vykti darbas ir koreguojant vietų konkrečiose specialybėse pasiūlą. Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija reguliuoja studijų krepšelių skaičių, tenkantį programoms. Bet ekspertai kartoja, kad derinimas su darbo rinkos poreikiais turėtų būti didesnis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 3 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Darbo laiko organizavimas: darbuotojai išsiblaško kas 6 minutes

Daugiau nei pusė darbuotojų negali išbūti nepertraukiamai susikaupę ilgiau nei 6 minutes, rodo tyrimas,...

Vadyba
2018.07.21
Darbdavio laimei ir nelaimei, šiandien kandidatas yra klientas 5

Laikai, kai darbdaviai Lietuvoje galėjo neskubėdami pasirinkti patraukliausią kandidatą ir jaustis...

Vadyba
2018.07.20
Kodėl 30% naujokų palieka darbdavį 5

Trys iš dešimties šviežiai pasamdytų darbuotojų palieka savo naują darbovietę per 90 dienų. Tokį sprendimą...

Vadyba
2018.07.20
Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė 20

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Kaip reaguoja darbuotojai, kai atsisakote jiems padidinti algą 1

Jeigu darbuotojas pas jus atėjo prašyti algos pakėlimo – jau gali būti per vėlu išsaugoti jo motyvaciją,...

Vadyba
2018.07.17
Pirmoji šalis, uždraudusi algų nelygybę: ar tai įmanoma Premium 8

Kol Islandijos vyrai stebina laimėjimais futbolo srityje, jų tautietės giriasi kitais pasiekimais. Islandija...

Verslo aplinka
2018.07.17
Mokslininkė: dirbti pilnu etatu žmonės turėtų sulaukę 40 metų 11

Žmonėms gyvenant vis ilgiau reiktų drastiškai keisti įprastą žmonių karjeros kelią. Užuot planavus karjeros...

Vadyba
2018.07.17
Už kokį elgesį galima atleisti darbuotoją Premium

Dabartiniame Darbo kodekse (DK) – daugiau galimybių atleisti darbuotoją, tačiau išlieka daug niuansų ir...

Vadyba
2018.07.16
Kiek kainuoja darbuotojų nuklydimai internete 7

Internetas – nepakeičiama darbo priemonė daugeliui mūsų. Taip pat tai – vienas didžiausių darbuotojus...

Vadyba
2018.07.15
Įmonių patirtis: kaip ieškoti gerų darbuotojų 17

Kai reikia prekybos ar maitinimo įmonei darbuotojo čia ir dabar, suveikia ir skelbimas, pakabintas ant lango.

Vadyba
2018.07.14
TOP10 pasaulyje paklausiausių profesijų grupių

Nors dirbtinio intelekto ir robotikos pritaikymas versle plečiasi, tačiau bendrovėms kuo toliau tuo vis...

Vadyba
2018.07.14
Pasenę kompiuteriai augina darbuotojų kaitą 3

Darbdaviai, kurie delsia atnaujinti darbuotojų techninę įrangą, rizikuoja nukentėti nuo didesnės personalo...

Vadyba
2018.07.14
5 darbuotojų perdegimo priežastys 6

Pagrindiniai darbuotojų emocinio išsekimo veiksniai yra labiau susiję ne su nepakeliamu darbo krūviu, bet su...

Vadyba
2018.07.13
„Fiat“ darbuotojai paskelbė streiką dėl C. Ronaldo įsigijimo

Italijoje esančios „Fiat Chrysler“ gamyklos darbuotojai ketina streikuoti dėl to, kad jų pagrindinis...

Vadyba
2018.07.12
Darbo užmokestis pramonėje: vienas iš sektorių išsiskiria 14% sumažėjusiomis algomis Premium 3

Pernai apdirbamojoje pramonėje priskaičiuotų algų vidurkis kilo 9%, iki 872,5 Eur, o pirmąjį šių metų...

Pramonė
2018.07.12
Rūkymas darbe – kokios darbdavio galios Premium 9

Rūkantys darbuotojai – finansinis nuostolis darbdaviui. Lietuvos darbdaviai baiminasi kaltinimų...

Vadyba
2018.07.12
Ruošiasi du kartus išplėsti įvežamų užsieniečių specialistų sąrašą 19

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys Ūkio ministerijos siūlymą šalyje trūkstamų profesijų, kurių...

Vadyba
2018.07.11
Talentų trūkumas – didžiausias per 12 metų Premium 21

Darbuotojų trūkumo problema kamuoja ne tik Lietuvą. Beveik pusė pasaulio darbdavių susiduria su šia bėda.

Vadyba
2018.07.10
Registruotų bedarbių skaičius per metus išaugo 14.300 53

Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje birželio gale buvo 8,3% – tai 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus.

Vadyba
2018.07.09
EBPO: algų augimą suvalgo technologijų „superžvaigždės“

Greitai augančios technologijų bendrovės yra kaltos dėl to, kad daugelyje pasaulio šalių neatsigauna algų...

Vadyba
2018.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau