Švietimo misija – vienu žingsniu lenkti pažangą

Publikuota: 2015-12-13
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
 

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių švietimo sistemos nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios technologinės ir ekonominės aplinkos. Ekspertai turi atsakymą – reikia planuoti ir ugdyti kritinius gebėjimus, kurie darbuotojams padeda išlaikyti savo vertę dinamiškoje aplinkoje.

Atotrūkis tarp įgūdžių pasiūlos ir jų paklausos darbo rinkoje – problema, būdinga ne tik Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad beveik visos jai priklausančios šalys susiduria su rimtomis įgūdžių pasiskirstymo ekonomikoje bėdomis.

Technologinė ir ekonominė aplinka – itin dinamiška, tai reiškia sparčią reikalingų įgūdžių ir paklausių specialybių kaitą, paskui kurią nespėja švietimo sistemos.

EBPO, Pasaulio ekonomikos forumas ir kitos tarptautinės organizacijos jau kuris laikas kartoja, kad pagrindinis iššūkis – rengti platesnio profilio specialistus.

„Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad studentai, dėstytojai ir darbdaviai sutaria, jog daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti“, – pabrėžia Jogilė Repečkaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus l. e. p. vedėja.

Bendrieji gebėjimai

Net tose studijų kryptyse, pavyzdžiui, medicinos ar inžinerijos, kuriose įgytas pagrindines kompetencijas sunku perkelti į kitą sritį, reikia kalbų išmanymo ar vadovavimo gebėjimų.

Žilvinas Martinaitis, švietimo ir inovacijų srityje dirbančios tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Visionary Analytics“ partneris, atkreipia dėmesį, kad technologinė ir organizacinė kaita tik didės, o pagrindinis iššūkis darbuotojams bus prisitaikyti prie pokyčių ir juos inicijuoti.

„Šiuo metu labai didelė specializacija, programos – siauros, nišinės“, – pabrėžia p. Martinaitis. EBPO šalių patirtis tik liudija, kad išsilavinimą stengiamasi daryti bendresnio pobūdžio, nes tai leidžia lengviau migruoti darbo rinkoje. „Tie darbuotojai, kurie gilinasi į siaurą sritį, susiduriančią su problemomis, vargsta, ieškodami įgūdžius atitinkančio darbo“, – VŽ komentuoja Guillermo Montti, EBPO Užimtumo direktorato analitikas.

Jis priduria, kad EBPO šalyse vidutiniškai 39% darbuotojų eina pareigas, nesusijusias su jų formaliai įgyta kvalifikacija, todėl ypač svarbu, kad įgūdžiai būtų lengvai perkeliami. Kitu atveju atlyginimai pradedami spausti žemyn, o darbuotojai įstringa darbuose, kuriuose negali išnaudoti savo gebėjimų.

Pasak ekspertų, aukštosios mokyklos užduotis – padėti asmeniui įgyti kompetencijų, leisiančių operatyviai perprasti darbo pobūdį.

„Gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus esant neapibrėžtai situacijai, gebėjimas savo darbe remtis naujausių tyrimų rezultatais, analizuoti ir interpretuoti duomenis, komunikavimo ir vadovavimo įgūdžiai“, – bendrąsias kompetencijas, kurių pasigendama darbo rinkoje, vardija p. Martinaitis.

Kita vertus, įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problema susijusi ir su pertekline nepaklausių specialybių pasiūla. Pavyzdžiui, didelė studentų dalis, besimokanti socialinius mokslus (2014–2015 m. – 43,4% visų studentų), dažnai įvardijama kaip nerimo šaltinis.

Darbo rinkos ir švietimo sistemos subalansavimo raktas yra tiek paklausos, tiek pasiūlos pusėje. Taigi klausimas – kokių kompetencijų darbo rinkoje reikės ateityje ir kaip užtikrinti, kad jos būtų ugdomos švietimo sistemoje.

infogr.am::infogram_0_gebejimu__igudziu_neatitikimas

Kompetencijų planavimas

Metų viduryje MOSTA pristatė pirmąjį specialistų kvalifikacijos žemėlapį, kuriame nurodyta, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje sekėsi 2012 ir 2013 m. absolventams. „Žmonėms turi būti pateikta informacija apie jų perspektyvas, bet pasikliauti vien tuo nėra išmintinga“, – sako p. Montti. Juo labiau kad tokio pobūdžio tyrimai susiję su praeitimi.

Galvojant apie ateitį, galima mėginti nuspėti, kiek konkrečių specialistų reikės, tai jau daroma ir Lietuvoje. Tačiau, pasak p. Martinaičio, tokios prognozės pernelyg trumpo laikotarpio, kad būtų galima naudoti planuojant švietimo sistemą. Tam reikia matyti bent dešimtmečio perspektyvą. O ir pačios prognozės dėl Lietuvos ūkio pobūdžio – maža, atvira ekonomika – būna netikslios.

Antras būdas – nagrinėti technologijas ir sektorių tendencijas, kurios vyraus artimiausius dešimt–penkiolika metų. „Tada turime klausti, kokių kompetencijų reikės įmonėms, veikiančioms toje aplinkoje“, – sako p. Martinaitis. Anot jo, kol kas Lietuvoje apie tai mažai kalbama, tačiau būtent į antrąjį modelį turi būti sutelktas švietimo ir darbo rinkos ekspertų dėmesys.

EBPO rekomenduoja sudaryti ir įgūdžių žemėlapius. „Bandyti iškomunikuoti įgūdžius, o ne formalią kvalifikaciją yra labai svarbu“, – pabrėžia p. Montti. Tai padėtų išplėsti specialistų paklausą darbo rinkoje ir sukurtų paskatą darbdaviui nebesižvalgyti tik į darbuotojus, turinčius konkretų išsilavinimą.

Savuose pasauliuose

„Verslas sako – parenkite mums specialistą, kuris galėtų dirbti. Aukštosios mokyklos atšauna – mes rengiame žmogų gyvenimui, o ne konkrečiai darbo vietai, kurios tuo metu, kai absolventas baigs universitetą, gali nebebūti“, – Lietuvoje įsisukusią diskusiją apibendrina p. Martinaitis.

Ponia Repečkaitė atkreipia dėmesį, kad studijų kokybės vertinimas tarp darbdavių ir akademinės bendruomenės smarkiai skiriasi. Kita vertus, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas nevyksta sklandžiai. „Formalūs reikalavimai yra, bet jie įgyvendinami nekokybiškai“, – sako p. Martinaitis.

Ekspertas nurodo, kad profesinių praktikų kokybė anaiptol ne visada yra aukšta. Tai susiję tiek su darbdavių noru investuoti į praktikantų rengimą, tiek su tuo, kaip aukštosios mokyklos ir praktikantai žiūri į galimybę įgyti gebėjimų ir kompetencijų.

Darbdavių įsitraukimas rengiant studijų programas taip pat nepakankamas. „Vertinant formaliai, jie privalo dalyvauti, tačiau realybėje yra visaip“, – dėsto p. Martinaitis.

„Matyčiau dvi problemas. Pirmoji – „zuikiavimo“. Jeigu žiūrėtume į Vakarų Europos, ypač Vokietijos, sistemas, ten yra stiprios darbdavių asociacijos, prisiimančios su įsitraukimu susijusias išlaidas. Bet nepervertinčiau ir aukštųjų mokyklų noro įsileisti ir įsiklausyti į darbdavius“, – problemas vardija p. Martinaitis.

Kol kas šiais klausimais nediskutuojama ir nėra aiškaus plano, kaip tai spręsti. Iniciatyva keisti situaciją – aukštųjų mokyklų ir verslo rankose, mano p. Martinaitis.

infogr.am::infogram_0_kaip_aukstoji_mokykla_parengia_darbo_rinkai

Pasiūlos kokybė

ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 30–34 metų gyventojų kategorijoje bent 40% būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 m. ES vidurkis siekė beveik 38%, Lietuva su 53% pagal šį rodiklį buvo pirma ES.

Kokybiškas išsilavinimas susijęs ne tik su galimybe įsidarbinti, bet ir su naujų darbo vietų kūrimu. „Kokybiška pasiūla generuoja tolesnę specialybių paklausą“, – sako p. Martinaitis. Jis priduria, kad, tarkime, jeigu IT sektoriuje galime parengti kelias dešimtis būsimų įmonių vadovų, ateityje jie sukurs šimtus darbo vietų. Tai reiškia, kad reikės ir specialistų.

Aukštojo mokslo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo to, kas įstoja, konstatuoja p. Martinaitis. Jis pabrėžia, kad atėjo laikas stojantiesiems įvesti minimalius konkursinius balus ir užlopyti tokias skyles kaip papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Ponas Montti prideda, kad turi vykti darbas ir koreguojant vietų konkrečiose specialybėse pasiūlą. Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija reguliuoja studijų krepšelių skaičių, tenkantį programoms. Bet ekspertai kartoja, kad derinimas su darbo rinkos poreikiais turėtų būti didesnis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 3 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“: TOP10 didžiųjų darbdavių 7

„Verslo žinios“ skelbia dešimt didžiųjų darbdavių (virš 250 darbuotojų), kurie papuolė į rinkimų...

Vadyba
2018.05.23
Lenkų darbininkai rekordiškai atsisako idėjos emigruoti 1

Rekordiška dalis mobiliausios ES darbininkų jėgos – lenkų – nusprendžia ne emigruoti, o likti dirbti...

Vadyba
2018.05.22
Kukuraitis: dėl naujo Darbo kodekso sumažėjo gaunančiųjų MMA 9

Naujas Darbo kodeksas lėmė, kad sumažėjo minimalius atlyginimus gaunančių skaičius, teigia socialinės...

Vadyba
2018.05.22
Islandai steigia biurą Vilniuje ir siūlo beveik islandiškus atlyginimus 16

Vaizdo paieškos ir identifikavimo sprendimų kūrėjai iš Islandijos „Videntifier“ paskelbė atidarantys tyrimų...

Technologijos
2018.05.22
Šiaulių pramonininkų asociacijos direktoriumi pradeda dirbti E. Lukas

Šiaulių pramonininkų asociacijoje vykdančiojo direktoriaus pareigas pradeda eiti Eugenijus Lukas, iki šiol...

Pramonė
2018.05.22
Dėl darbuotojų biurą padalijo per du miestus ir neapsiriko Premium 3

Jei geram specialistui iš Kauno pasiūlai darbą sostinėje, jis kažin ar susivilios. Todėl UAB „Axis Auto“...

Transportas
2018.05.21
Į užsienį veržiasi net ir gerai uždirbantys 11

Vasara ateina visur, tad ir darbuotojų paklausa išauga ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Pastarosios turi...

Vadyba
2018.05.21
Kada galima atleisti darbuotoją per 3 dienas Premium 1

Pagal naują Darbo kodeksą darbdavys savo valia gali atleisti darbuotoją per 3 darbo dienas, sumokėdamas jam...

Vadyba
2018.05.21
Gimėte nepriklausomoje Lietuvoje? Darbdaviui rūpės tik jūsų kompetencija, ne amžius 11

Šiuo metu darbo paieškos rinkoje dominuojanti kandidatų banga pasižymi tuo, kad jie jau yra gimę...

Verslo aplinka
2018.05.20
3 žingsniai žmogiškųjų išteklių perversmo link

Įprasta personalo valdymo praktika stabdo bendrovių išlikimą XXI amžiuje. Išgyventi ir klestėti ateityje...

Vadyba
2018.05.19
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras ieškos apie 50 darbuotojų

Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, apjungsiantis Vyriausybės įstaigų buhalterinę apskaitą bei personalo...

Vadyba
2018.05.18
Slaptieji vadovų seansai: „Ruptela“ rado geresnį būdą tobulėti Premium

Užversti darbais vadovai dažnai neturi laiko ne tik pritaikyti turimų teorinių žinių, bet ir giliau...

Vadyba
2018.05.18
Didžiausias algas kovą mokėję optikos salonai 1

VŽ surikiavo optikos salonus pagal vidutinį šiemet kovą mokėtą darbo užmokestį prie mokesčius.

Dėl reformos algos didės iki 6,5%. Ar darbdaviai išvengs atlyginimų didinimo? Premium 11

Įgyvendinus Vyriausybės pasiūlytą mokesčių reformą, nuo 2019 m. atlyginimai pakiltų nuo 3,7 iki 6,5%.

Finansai
2018.05.18
JK nerimą kelia mažėjantys ES darbuotojų srautai 1

Jungtinės Karalystės centrinis bankas įspėja, kad dėl mažėjančio darbuotojų iš ES šalių kiekio, šalies...

Vadyba
2018.05.17
Latviai renkasi kitą būdą į regionus privilioti specialistų 6

Latvijos ekonomikos ministerija artimiausiu metu pradės statyti regionuose butus nuomai – taip tikimasi...

Pramonė
2018.05.17
Plungės verslininkas: Vilniuje darbuotojai sutinka dirbti už mažiau negu pas mus Premium 21

Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo pragyvenimo lygis žemesnis. Tačiau sėkmingai dirbančių įmonių vadovai teigia,...

Pramonė
2018.05.17
Statybininkų iš užsienio kvotos idėja tinka ne visiems 13

Ministrų kabineto planuojamos kvotos užsienio darbuotojams gali sukelti problemų daliai statybų sektoriaus,...

Statyba ir NT
2018.05.16
BDAR: kokių teisių suteikia darbuotojams  Premium

Kada darbdavys gali stebėti, ką samdiniai veikia darbo kompiuteryje, kada jis gali skelbti kolegų gimtadienio...

Vadyba
2018.05.16
Dubnikovas perėjo vadovauti JK fintech „PayAlly“, Lietuvoje ketina kurti kompetencijų centrus 4

Marius Dubnikovas tapo JK mokėjimų bendrovės „PayAlly“ vykdomuoju direktoriumi. Bendrovė ateityje ketina...

Rinkos
2018.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau