Švietimo misija – vienu žingsniu lenkti pažangą

Publikuota: 2015-12-13
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
„Aukštoji mokykla turi suteikti tokių kompetencijų, kurios padėtų greitai perprasti darbo pobūdį“, – pabrėžia Žilvinas Martinaitis, „Visionary Analytics“ partneris. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
 

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių švietimo sistemos nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios technologinės ir ekonominės aplinkos. Ekspertai turi atsakymą – reikia planuoti ir ugdyti kritinius gebėjimus, kurie darbuotojams padeda išlaikyti savo vertę dinamiškoje aplinkoje.

Atotrūkis tarp įgūdžių pasiūlos ir jų paklausos darbo rinkoje – problema, būdinga ne tik Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad beveik visos jai priklausančios šalys susiduria su rimtomis įgūdžių pasiskirstymo ekonomikoje bėdomis.

Technologinė ir ekonominė aplinka – itin dinamiška, tai reiškia sparčią reikalingų įgūdžių ir paklausių specialybių kaitą, paskui kurią nespėja švietimo sistemos.

EBPO, Pasaulio ekonomikos forumas ir kitos tarptautinės organizacijos jau kuris laikas kartoja, kad pagrindinis iššūkis – rengti platesnio profilio specialistus.

„Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad studentai, dėstytojai ir darbdaviai sutaria, jog daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti“, – pabrėžia Jogilė Repečkaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus l. e. p. vedėja.

Bendrieji gebėjimai

Net tose studijų kryptyse, pavyzdžiui, medicinos ar inžinerijos, kuriose įgytas pagrindines kompetencijas sunku perkelti į kitą sritį, reikia kalbų išmanymo ar vadovavimo gebėjimų.

Žilvinas Martinaitis, švietimo ir inovacijų srityje dirbančios tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Visionary Analytics“ partneris, atkreipia dėmesį, kad technologinė ir organizacinė kaita tik didės, o pagrindinis iššūkis darbuotojams bus prisitaikyti prie pokyčių ir juos inicijuoti.

„Šiuo metu labai didelė specializacija, programos – siauros, nišinės“, – pabrėžia p. Martinaitis. EBPO šalių patirtis tik liudija, kad išsilavinimą stengiamasi daryti bendresnio pobūdžio, nes tai leidžia lengviau migruoti darbo rinkoje. „Tie darbuotojai, kurie gilinasi į siaurą sritį, susiduriančią su problemomis, vargsta, ieškodami įgūdžius atitinkančio darbo“, – VŽ komentuoja Guillermo Montti, EBPO Užimtumo direktorato analitikas.

Jis priduria, kad EBPO šalyse vidutiniškai 39% darbuotojų eina pareigas, nesusijusias su jų formaliai įgyta kvalifikacija, todėl ypač svarbu, kad įgūdžiai būtų lengvai perkeliami. Kitu atveju atlyginimai pradedami spausti žemyn, o darbuotojai įstringa darbuose, kuriuose negali išnaudoti savo gebėjimų.

Pasak ekspertų, aukštosios mokyklos užduotis – padėti asmeniui įgyti kompetencijų, leisiančių operatyviai perprasti darbo pobūdį.

„Gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus esant neapibrėžtai situacijai, gebėjimas savo darbe remtis naujausių tyrimų rezultatais, analizuoti ir interpretuoti duomenis, komunikavimo ir vadovavimo įgūdžiai“, – bendrąsias kompetencijas, kurių pasigendama darbo rinkoje, vardija p. Martinaitis.

Kita vertus, įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problema susijusi ir su pertekline nepaklausių specialybių pasiūla. Pavyzdžiui, didelė studentų dalis, besimokanti socialinius mokslus (2014–2015 m. – 43,4% visų studentų), dažnai įvardijama kaip nerimo šaltinis.

Darbo rinkos ir švietimo sistemos subalansavimo raktas yra tiek paklausos, tiek pasiūlos pusėje. Taigi klausimas – kokių kompetencijų darbo rinkoje reikės ateityje ir kaip užtikrinti, kad jos būtų ugdomos švietimo sistemoje.

infogr.am::infogram_0_gebejimu__igudziu_neatitikimas

Kompetencijų planavimas

Metų viduryje MOSTA pristatė pirmąjį specialistų kvalifikacijos žemėlapį, kuriame nurodyta, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje sekėsi 2012 ir 2013 m. absolventams. „Žmonėms turi būti pateikta informacija apie jų perspektyvas, bet pasikliauti vien tuo nėra išmintinga“, – sako p. Montti. Juo labiau kad tokio pobūdžio tyrimai susiję su praeitimi.

Galvojant apie ateitį, galima mėginti nuspėti, kiek konkrečių specialistų reikės, tai jau daroma ir Lietuvoje. Tačiau, pasak p. Martinaičio, tokios prognozės pernelyg trumpo laikotarpio, kad būtų galima naudoti planuojant švietimo sistemą. Tam reikia matyti bent dešimtmečio perspektyvą. O ir pačios prognozės dėl Lietuvos ūkio pobūdžio – maža, atvira ekonomika – būna netikslios.

Antras būdas – nagrinėti technologijas ir sektorių tendencijas, kurios vyraus artimiausius dešimt–penkiolika metų. „Tada turime klausti, kokių kompetencijų reikės įmonėms, veikiančioms toje aplinkoje“, – sako p. Martinaitis. Anot jo, kol kas Lietuvoje apie tai mažai kalbama, tačiau būtent į antrąjį modelį turi būti sutelktas švietimo ir darbo rinkos ekspertų dėmesys.

EBPO rekomenduoja sudaryti ir įgūdžių žemėlapius. „Bandyti iškomunikuoti įgūdžius, o ne formalią kvalifikaciją yra labai svarbu“, – pabrėžia p. Montti. Tai padėtų išplėsti specialistų paklausą darbo rinkoje ir sukurtų paskatą darbdaviui nebesižvalgyti tik į darbuotojus, turinčius konkretų išsilavinimą.

Savuose pasauliuose

„Verslas sako – parenkite mums specialistą, kuris galėtų dirbti. Aukštosios mokyklos atšauna – mes rengiame žmogų gyvenimui, o ne konkrečiai darbo vietai, kurios tuo metu, kai absolventas baigs universitetą, gali nebebūti“, – Lietuvoje įsisukusią diskusiją apibendrina p. Martinaitis.

Ponia Repečkaitė atkreipia dėmesį, kad studijų kokybės vertinimas tarp darbdavių ir akademinės bendruomenės smarkiai skiriasi. Kita vertus, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas nevyksta sklandžiai. „Formalūs reikalavimai yra, bet jie įgyvendinami nekokybiškai“, – sako p. Martinaitis.

Ekspertas nurodo, kad profesinių praktikų kokybė anaiptol ne visada yra aukšta. Tai susiję tiek su darbdavių noru investuoti į praktikantų rengimą, tiek su tuo, kaip aukštosios mokyklos ir praktikantai žiūri į galimybę įgyti gebėjimų ir kompetencijų.

Darbdavių įsitraukimas rengiant studijų programas taip pat nepakankamas. „Vertinant formaliai, jie privalo dalyvauti, tačiau realybėje yra visaip“, – dėsto p. Martinaitis.

„Matyčiau dvi problemas. Pirmoji – „zuikiavimo“. Jeigu žiūrėtume į Vakarų Europos, ypač Vokietijos, sistemas, ten yra stiprios darbdavių asociacijos, prisiimančios su įsitraukimu susijusias išlaidas. Bet nepervertinčiau ir aukštųjų mokyklų noro įsileisti ir įsiklausyti į darbdavius“, – problemas vardija p. Martinaitis.

Kol kas šiais klausimais nediskutuojama ir nėra aiškaus plano, kaip tai spręsti. Iniciatyva keisti situaciją – aukštųjų mokyklų ir verslo rankose, mano p. Martinaitis.

infogr.am::infogram_0_kaip_aukstoji_mokykla_parengia_darbo_rinkai

Pasiūlos kokybė

ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 30–34 metų gyventojų kategorijoje bent 40% būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 m. ES vidurkis siekė beveik 38%, Lietuva su 53% pagal šį rodiklį buvo pirma ES.

Kokybiškas išsilavinimas susijęs ne tik su galimybe įsidarbinti, bet ir su naujų darbo vietų kūrimu. „Kokybiška pasiūla generuoja tolesnę specialybių paklausą“, – sako p. Martinaitis. Jis priduria, kad, tarkime, jeigu IT sektoriuje galime parengti kelias dešimtis būsimų įmonių vadovų, ateityje jie sukurs šimtus darbo vietų. Tai reiškia, kad reikės ir specialistų.

Aukštojo mokslo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo to, kas įstoja, konstatuoja p. Martinaitis. Jis pabrėžia, kad atėjo laikas stojantiesiems įvesti minimalius konkursinius balus ir užlopyti tokias skyles kaip papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Ponas Montti prideda, kad turi vykti darbas ir koreguojant vietų konkrečiose specialybėse pasiūlą. Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija reguliuoja studijų krepšelių skaičių, tenkantį programoms. Bet ekspertai kartoja, kad derinimas su darbo rinkos poreikiais turėtų būti didesnis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 3 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
20 didžiausių algų medianų vasarį: nuo 4.250 iki 13.801 Eur 6

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kuriose Lietuvos įmonėse vasario mėnesį buvo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.03.25
Kaip geidžiamiausi darbdaviai rūpinasi kolektyvo sveikata Premium

Emociškai ir fiziškai sveikas darbuotojas neša tiesioginę naudą bendrovei. Tą suprantantys Lietuvos...

Vadyba
2019.03.25
Kodėl keliaujant į darbą nereiktų klausytis muzikos  2

Kuo ilgesnė kelionė į darbo vietą, tuo mažesnis žmonių pasitenkinimas savo darbu. Tačiau tyrėjai nustatė, kad...

Vadyba
2019.03.23
Nustatė ryšį tarp piniginių premijų ir darbuotojų psichologinių problemų  12

JAV ir danų mokslininkai teigia, kad piniginės premijos, mokamos už pasiektus rezultatus, gali būti...

Vadyba
2019.03.22
Brangiausios privačios mokyklos: kiek kainuos nauji mokslo metai Premium 20

VŽ surikiavo Lietuvos nevalstybinės mokyklas pagal naujų, 2019–2020-ų, mokslo metų įkainius.

Paslaugos
2019.03.22
Privačios mokyklos kelia įkainius – sako, brango viskas, net popierius Premium 5

Naujiems 2019–2020 mokslo metams besirengiančios privačios mokyklos viena per kitą skelbia nuo rugsėjo...

Paslaugos
2019.03.22
Profsąjungos galės turėti padalinius

Seimas leido nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančioms profesinėms sąjungoms steigti savo...

Vadyba
2019.03.21
Už kokybišką miegą – priedas prie algos 2

Darbdaviai pradeda suprasti, kad naktimis dirbantys darbuotojai naudos verslui atneša nedaug. Netgi...

Vadyba
2019.03.20
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Didžiausius atlyginimus šį sausį mokėjusios privačios mokyklos Premium 1

Nevalstybinių mokyklų sektoriuje didžiausią vidutinį atlyginimą šį sausį mokėjo UAB „The British School of...

Paslaugos
2019.03.20
Lietuvos darbo jėgos brangimas – 4-tas sparčiausias ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017...

2019.03.19
Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis mažėjo sparčiausiai ES 7

Pernai metų paskutinį ketvirtį visoje ES laisvų darbo vietų skaičius siekė 2,3%. Lietuvoje jis buvo 1 proc.

Vadyba
2019.03.19
Be E. Musko žinios – nė vieno naujo „Teslos“ darbuotojo  16

Automobilių gamintojos „Tesla“ naujų darbuotojų paieška nebegali vykti be bendrovės vadovo Elono Musko...

Vadyba
2019.03.18
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
Atleistas „Kelių priežiūros“ vadovas D. Aleknavičius 3

Valstybės valdomos bendrovės „Kelių priežiūra“ vadovas Darius Aleknavičius atleistas iš pareigų, o laikinuoju...

Vadyba
2019.03.18
BDAR naujienos: patvirtino atvejus, kada privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) patvirtino įmonių ir valstybės institucijų seniai lauktą...

Paslaugos
2019.03.18
Daugiausiai naujų mokinių pritraukusios privačios mokyklos Premium

Dalis tėvelių jau susirūpino, į kurią mokyklą registruoti savo atžalą naujiems – 2019–2020-iems – mokslo...

Paslaugos
2019.03.15
Per metus padaugėjo uždirbančių daugiau nei 1.600 Eur 15

Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per metus uždirbančių minimaliąją mėnesio algą (MMA) sumažėjo...

Vadyba
2019.03.14
Suaktyvėjusi konkurencija dėl talentų šokdina teisininkų algas Premium 5

Metų sandūroje gerokai suaktyvėjusi didžiųjų verslo advokatų kontorų konkurencija dėl teisininkų kilstelėjo...

Paslaugos
2019.03.14
Didžiausi darbuotojų nerimo šaltiniai

Darbuotojai labiausiai jaudinasi dėl trijų dalykų – darbo užmokesčio, atleidimo ir persidirbimo, rodo JAV...

Vadyba
2019.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau