Darbdaviai keturiasdešimtmečių dar nenurašo

Publikuota: 2015-12-12
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus turės iš esmės pasikeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus turės iš esmės pasikeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Senstančios ir darbo jėgos stokojančios Lietuvos paradoksas – palyginti jauni, sulaukę 40 ar 45 metų žmonės darbo rinkoje nebesijaučia saugūs. Darbdaviai ir personalo atrankos specialistai tikina, kad žmonės dėl amžiaus nėra diskriminuojami, tiesiog daugelis vyresniųjų stokoja kompetencijų ir įgūdžių.

„Perteklinės garantijos, noras apsaugoti darbuotojus sukelia priešingą efektą – vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje tampa mažiau patrauklūs ir darbdaviams yra rizikingesni. Lankstesnės atleidimo procedūros skatintų įdarbinti daugiau žmonių, vyresnių nei 40 m. Darbuotojas neturi jokios naudos iš garantijų, jei dėl jų jis apskritai nėra samdomas“, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus apžvelgia Vytautas Ulozas, asociacijos „Investors‘ Forum“ analitikas.

„Investors‘ Forum“, šį rudenį pristačiusi šeštąjį Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksą, drauge analizavo vyresnių nei 40 m. žmonių patrauklumą darbo rinkoje. Analizė buvo atlikta, remiantis 84 Lietuvoje veikiančių stambių įmonių, daugiausia užsienio kapitalo, vadovų apklausa. Daugumos šių įmonių kolektyvas gana jaunas – daugiau nei 40% apklaustųjų nurodė, kad jų įmonėje vyresnių nei 40 m. darbuotojų skaičius nesiekia penktadalio.

infogr.am::infogram_0_bedarbiai_pagal_amziu

Didelė rizika

Vadovai norėtų įdarbinti daugiau vyresnių žmonių, tačiau kas antras jų tvirtino, kad sudėtingos atleidimo procedūros didina darbo vietos riziką, tai yra pagrindinė priežastis, trukdanti į darbą priimti vyresnius asmenis. Trečdalis vadovų nurodė, kad įdarbinti daugiau vyresnių žmonių leistų įvairesnės įdarbinimo formos (39%), sumažintas darbo vietos apmokestinimas (39%), mažiau specialių garantijų vyresniesiems (35%).

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, pritaria, kad liberalesni darbo santykiai verslui sudarytų daugiau galimybių įdarbinti vyresnius žmones ir taip iš dalies spręsti didėjančią darbo jėgos trūkumo problemą. Anot jo, Lietuvai tebėra aktuali struktūrinio nedarbo problema, kai darbuotojų su tam tikrais reikalingais gebėjimais ir įgūdžiais vis labiau trūksta, o tokių įgūdžių neturintys žmonės nesugeba rasti darbo. Todėl darbdaviai yra priversti kvalifikuotus darbuotojus vežtis iš užsienio, o darbo jėgos trūkumą nurodo kaip vieną svarbiausių faktorių, kurie stabdo įmonių augimą.

„Nemanau, kad Lietuvoje diskriminuojama dėl amžiaus. Darbdaviai priima ir vyresnius žmones, kurie nori dirbti, yra atsakingi, turi tam tikrų įgūdžių, pvz., daugelyje įmonių technologai yra vyresnio amžiaus, ir niekas jų neveja lauk“, – sako p. Besagirskas.

Sunkiausia moterims

Anot Jolantos Reingarde, Europos lyčių lygybės instituto vyresniosios analitikės, lankstesni darbo santykiai iš principo laikytini teigiamu dalyku.

„Kitas klausimas – kaip jie būtų įgyvendinami praktiškai, ar darbdaviai panaudotų juos darbuotojams palankia linkme. Matyt, juos liberalizavus Lietuvoje bus ir gerų, ir blogų pavyzdžių“, – svarsto ji.

Ponia Reingarde pabrėžia, kad darbo rinkoje ypač pažeidžiamos moterys, jos dažnai neturi galimybių įgyti paklausių kompetencijų ir anksčiau iškrinta iš darbo rinkos.

„Maždaug nuo 45 m., užauginusios vaikus, moterys galėtų atsidėti karjerai, tačiau jos jau priartėja prie vyresnių darbuotojų kategorijos, jų galimybės mažėja. Amžiaus grupėje nuo 55 iki 64 m. moterų ir vyrų ekonominių galimybių skirtumai yra patys didžiausi“, – problemas mini p. Reingarde.

Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, tvirtina, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius per pastaruosius metus įdiegta ne viena priemonė vyresnio amžiaus žmonių užimtumui didinti, o artimiausiu metu jų daugės.

„Tai ir naujajame Darbo kodekse numatoma darbo sutarčių įvairovė, kuri didins šių žmonių lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos, o gamybinių poreikių įspėjimo terminai leis ilgesnį laiką ieškotis naujos, kokybiškos darbo vietos,“ – sako ministrė.

Svarbiausia kompetencija

Personalo atrankos specialistai Lietuvos darbo rinkoje neįžvelgia rimtesnės diskriminacijos dėl amžiaus, o vyresniems darbuotojams susirasti darbą, ypač geriau mokamą, sunkiau ne dėl amžiaus, o dėl kompetencijų stokos.

„Jei renkam komandą kokiam naujam paslaugų centrui, dauguma jos narių amžius paprastai būna apie 30 m. Tačiau centrų padalinių vadovų amžius dažniausiai yra arčiau 40-ties. Kai mažesnėms įmonėms ieškome padalinių vadovų, ypač finansininkų, 40 m. yra vos ne standartinis amžius, nes tokio amžiaus žmogus jau įgyja reikiamų kompetencijų“, – keturiasdešimtmečių nenurašo Božena Petikonis-Šabanienė, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ direktorė.

Anot jos, vykdant atrankas į nuolatines pozicijas, įmonė sulaukia nemažai vyresnių nei 35 m. kandidatų, nemaža dalis jų sėkmingai įsidarbina. Rečiausiai kandidatuoja penkiasdešimtmečiai ir vyresni, o 40 m. yra gana būdingas kandidato amžius į padalinio vadovo, finansininko, direktoriaus ir kitas gana aukštas pozicijas.

Ponios Petikonis-Šabanienės teigimu, tikėtina, kad jaunimas sudaro didžiąją dalį personalo paslaugų centruose ir „startuoliuose“, tačiau tai nulemia ne amžius, o reikiamos kompetencijos, nes 20–30 m. kandidatai paprastai yra labiau pažengę IT, užsienio kalbų ar projektų valdymo srityse.

„Skiriasi ne tik jaunų ir vyresnių žmonių žinių bagažas, bet ir lankstumas, gebėjimas keistis ir prisitaikyti. Jaunesni yra labiau linkę rizikuoti, dažniau kandidatuoja, bando laimę įvairiose atrankose, o vyresni būna atsargūs, labiau linkę kritiškai vertinti, o dažnai ir nuvertinti savo galimybes ir net nebando aplikuoti“, – nurodo „Manpower Lit“ vadovė.

Anot Raimondos Blistivienės, personalo atrankos agentūros „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovės, vyresni žmonės linkę galvoti, kad jų kandidatūra netinka dėl amžiaus, tačiau taip nėra – tarptautinės kompanijos vertina tik kvalifikaciją.

„Tačiau vyresniems kvalifikacija dažniau pakiša koją. Jie labiau stokoja gebėjimo dirbti tarptautinėje korporatyvinėje aplinkoje, nepakankamai gerai kalba angliškai, neturi patirties įgyvendinant didelius projektus“, – aiškina p. Blistivienė.

Yra ir diskriminacijos

Nors darbdaviai ir personalo atrankos bendrovės tikina, kad Lietuvos darbo rinkoje diskriminacija dėl amžiaus nėra išvešėjusi, diskriminacijos atvejai, tikėtina, gerokai dažnesni nei deklaruojama.

„Vyresni žmonės dėl amžiaus dažnai diskriminuojami. Gauname ir oficialių skundų dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodoma amžiaus riba, ir paklausimų. Žmonės pasakoja, kad net jei darbo skelbimas yra be amžiaus apribojimų, susisiekus su darbdaviu dažnai pradedama nuo klausimo, koks pretendento amžius. Kartais skelbimuose nėra nurodyta amžiaus apribojimų, bet parašyta, kad „esame jauni“, darbas siūlomas „jauname kolektyve“, tad tikėtina netiesioginė diskriminacija, kurią įrodyti sunkiau“, – pasakoja Valdas Dambrava, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) patarėjas viešiesiems ryšiams.

Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%. Norint, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o tai reiškia, kad reikės ne tik liberalizuoti darbo santykius, bet ir keisti visuomenės požiūrį į senėjimą ir vyresnio amžiaus darbuotojus, pažymi Europos Komisija.

LGKT tyrimas parodė žemą vyresnio amžiaus asmenų statusą Lietuvos darbo rinkoje, tai, kad neįgalumas ir vyresnis amžius yra rimčiausios kliūtys, įgyvendinant teisę į darbą, o kas antras–trečias Lietuvos gyventojas pateisintų darbdavį, jei šis nepriimtų asmens į darbą dėl jo amžiaus.

infogr.am::infogram_0_rekomendacijos_vyresniems_darbo_rinka

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujame Turto banko vadovo konkurse – 10 paraiškų 5

Finansų ministerijos trečią kartą skelbtame valstybės nekilnojamojo turto valdytojo Turto banko vadovo...

Vadyba
2018.09.20
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 8

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Mokslininkai: robotai sukurs 133 mln. darbo vietų 1

Iki 2022 m. robotai sukurs 133 mln. darbo vietų, o panaikins – 75 mln. pozicijų, prognozuoja Pasaulio...

Vadyba
2018.09.17
Trišalė taryba vėl svarstys MMA didinimą 30

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti...

Vadyba
2018.09.16
Z kartą traukiantys darbai: nuo žaidimų meistrų iki knygų pardavėjų

Nuo 1997 m. gimę jaunuoliai pamažu eina į darbo rinką. Pirmoji visiškai skaitmeninė karta didžiausią...

Vadyba
2018.09.16
Tyrimas: moterims, ieškant darbo, rekomendaciniai laiškai gali net pakenkti 3

Rekomendacinis laiškas tarsi turėtų padėti lengviau praverti naujos darbovietės duris. Tyrimai rodo, kad...

Vadyba
2018.09.15
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Eurostatas: metinis darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017 metais, buvo...

Vadyba
2018.09.14
Ką daryti, kai darbuotojui nesiseka Premium 3

Kai darbuotojas nepasiekia jam iškeltų tikslų, gali susidaryti užburtas ratas – praradus motyvaciją,...

Vadyba
2018.09.13
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Subyrėjo RE/MAX tinklas Vilniuje, bet tai tik evoliucijos dalis Premium 34

Nuo metų pradžios nekilnojamojo turto (NT) brokerių tinklas RE/MAX Vilniuje neteko 69% narių. Pasitraukusiems...

Statyba ir NT
2018.09.11
Darbuotojai mieliau dirbtų už mažiau, bet pas geresnį vadovą 11

Dažnai kartojama mintis, kad žmonės ateina dirbti dėl įmonės, o išeina dėl vadovo, turi realų pagrindą, rodo...

Vadyba
2018.09.11
Darbuotojų apvogta „Enigma“ kelia pareigūnų kompetencijos klausimą Premium 6

Antivirusinę ir kitą apsaugos programinę įrangą vystanti ir platinanti UAB „Enigma Software Group Lt“ siekia...

Technologijos
2018.09.10
Ko geidžiamiausi darbdaviai (ne)klausia per darbo pokalbį Premium

Atsirinkti tinkamą darbuotoją – viena pagrindinių sėkmingos įmonės užduočių. Penki šių metų geidžiamiausi...

Vadyba
2018.09.10
Opiausia regionų problema – darbuotojų trūkumas: verslo ir politikų nuomonės Premium 1

Didžiausia problema regionuose yra darbuotojų trūkumas. Nesurinkdami pamainų prekybininkai atsiveža...

Mažos įmonės taip pat gali sudominti stiprius vadovus 2

Didžiosios įmonės, ieškodamos profesionalių vadovų, turi daugiau galių juos pritraukti. Tačiau smulkusis...

Vadyba
2018.09.09
Nauji standartai: „PwC“ leidžia naujiems darbuotojams rinktis, kada jie nori dirbti 12

Audito ir mokesčių konsultacijų kompanija „PwC“ įsidiegė sistemą, pagal kurią naujai įdarbinti specialistai...

Vadyba
2018.09.09
SADM nepritaria „Sodros“ „grindų“ išimtims 3

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria siūlymui netaikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ viešųjų...

Finansai
2018.09.09
Tyrimas: įmonių ir darbuotojų požiūris į motyvaciją nesutampa 10

Lietuvos darbuotojų ir darbdavių nuomonė sutampa tik dėl vienos motyvavimo ir lojalumo skatinimo priemonių,...

Vadyba
2018.09.09
Didžiausių kavinių ir restoranų algos liepą – kiek uždirbo eiliniai darbuotojai 1

„Sodros“ duomenys atskleidžia, kuriose iš dvidešimties didžiausių pagal 2017 m. pajamas Lietuvos viešojo...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau