Darbdaviai keturiasdešimtmečių dar nenurašo

Publikuota: 2015-12-12
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus turės iš esmės pasikeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus turės iš esmės pasikeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Senstančios ir darbo jėgos stokojančios Lietuvos paradoksas – palyginti jauni, sulaukę 40 ar 45 metų žmonės darbo rinkoje nebesijaučia saugūs. Darbdaviai ir personalo atrankos specialistai tikina, kad žmonės dėl amžiaus nėra diskriminuojami, tiesiog daugelis vyresniųjų stokoja kompetencijų ir įgūdžių.

„Perteklinės garantijos, noras apsaugoti darbuotojus sukelia priešingą efektą – vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje tampa mažiau patrauklūs ir darbdaviams yra rizikingesni. Lankstesnės atleidimo procedūros skatintų įdarbinti daugiau žmonių, vyresnių nei 40 m. Darbuotojas neturi jokios naudos iš garantijų, jei dėl jų jis apskritai nėra samdomas“, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus apžvelgia Vytautas Ulozas, asociacijos „Investors‘ Forum“ analitikas.

„Investors‘ Forum“, šį rudenį pristačiusi šeštąjį Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksą, drauge analizavo vyresnių nei 40 m. žmonių patrauklumą darbo rinkoje. Analizė buvo atlikta, remiantis 84 Lietuvoje veikiančių stambių įmonių, daugiausia užsienio kapitalo, vadovų apklausa. Daugumos šių įmonių kolektyvas gana jaunas – daugiau nei 40% apklaustųjų nurodė, kad jų įmonėje vyresnių nei 40 m. darbuotojų skaičius nesiekia penktadalio.

infogr.am::infogram_0_bedarbiai_pagal_amziu

Didelė rizika

Vadovai norėtų įdarbinti daugiau vyresnių žmonių, tačiau kas antras jų tvirtino, kad sudėtingos atleidimo procedūros didina darbo vietos riziką, tai yra pagrindinė priežastis, trukdanti į darbą priimti vyresnius asmenis. Trečdalis vadovų nurodė, kad įdarbinti daugiau vyresnių žmonių leistų įvairesnės įdarbinimo formos (39%), sumažintas darbo vietos apmokestinimas (39%), mažiau specialių garantijų vyresniesiems (35%).

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, pritaria, kad liberalesni darbo santykiai verslui sudarytų daugiau galimybių įdarbinti vyresnius žmones ir taip iš dalies spręsti didėjančią darbo jėgos trūkumo problemą. Anot jo, Lietuvai tebėra aktuali struktūrinio nedarbo problema, kai darbuotojų su tam tikrais reikalingais gebėjimais ir įgūdžiais vis labiau trūksta, o tokių įgūdžių neturintys žmonės nesugeba rasti darbo. Todėl darbdaviai yra priversti kvalifikuotus darbuotojus vežtis iš užsienio, o darbo jėgos trūkumą nurodo kaip vieną svarbiausių faktorių, kurie stabdo įmonių augimą.

„Nemanau, kad Lietuvoje diskriminuojama dėl amžiaus. Darbdaviai priima ir vyresnius žmones, kurie nori dirbti, yra atsakingi, turi tam tikrų įgūdžių, pvz., daugelyje įmonių technologai yra vyresnio amžiaus, ir niekas jų neveja lauk“, – sako p. Besagirskas.

Sunkiausia moterims

Anot Jolantos Reingarde, Europos lyčių lygybės instituto vyresniosios analitikės, lankstesni darbo santykiai iš principo laikytini teigiamu dalyku.

„Kitas klausimas – kaip jie būtų įgyvendinami praktiškai, ar darbdaviai panaudotų juos darbuotojams palankia linkme. Matyt, juos liberalizavus Lietuvoje bus ir gerų, ir blogų pavyzdžių“, – svarsto ji.

Ponia Reingarde pabrėžia, kad darbo rinkoje ypač pažeidžiamos moterys, jos dažnai neturi galimybių įgyti paklausių kompetencijų ir anksčiau iškrinta iš darbo rinkos.

„Maždaug nuo 45 m., užauginusios vaikus, moterys galėtų atsidėti karjerai, tačiau jos jau priartėja prie vyresnių darbuotojų kategorijos, jų galimybės mažėja. Amžiaus grupėje nuo 55 iki 64 m. moterų ir vyrų ekonominių galimybių skirtumai yra patys didžiausi“, – problemas mini p. Reingarde.

Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, tvirtina, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius per pastaruosius metus įdiegta ne viena priemonė vyresnio amžiaus žmonių užimtumui didinti, o artimiausiu metu jų daugės.

„Tai ir naujajame Darbo kodekse numatoma darbo sutarčių įvairovė, kuri didins šių žmonių lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos, o gamybinių poreikių įspėjimo terminai leis ilgesnį laiką ieškotis naujos, kokybiškos darbo vietos,“ – sako ministrė.

Svarbiausia kompetencija

Personalo atrankos specialistai Lietuvos darbo rinkoje neįžvelgia rimtesnės diskriminacijos dėl amžiaus, o vyresniems darbuotojams susirasti darbą, ypač geriau mokamą, sunkiau ne dėl amžiaus, o dėl kompetencijų stokos.

„Jei renkam komandą kokiam naujam paslaugų centrui, dauguma jos narių amžius paprastai būna apie 30 m. Tačiau centrų padalinių vadovų amžius dažniausiai yra arčiau 40-ties. Kai mažesnėms įmonėms ieškome padalinių vadovų, ypač finansininkų, 40 m. yra vos ne standartinis amžius, nes tokio amžiaus žmogus jau įgyja reikiamų kompetencijų“, – keturiasdešimtmečių nenurašo Božena Petikonis-Šabanienė, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ direktorė.

Anot jos, vykdant atrankas į nuolatines pozicijas, įmonė sulaukia nemažai vyresnių nei 35 m. kandidatų, nemaža dalis jų sėkmingai įsidarbina. Rečiausiai kandidatuoja penkiasdešimtmečiai ir vyresni, o 40 m. yra gana būdingas kandidato amžius į padalinio vadovo, finansininko, direktoriaus ir kitas gana aukštas pozicijas.

Ponios Petikonis-Šabanienės teigimu, tikėtina, kad jaunimas sudaro didžiąją dalį personalo paslaugų centruose ir „startuoliuose“, tačiau tai nulemia ne amžius, o reikiamos kompetencijos, nes 20–30 m. kandidatai paprastai yra labiau pažengę IT, užsienio kalbų ar projektų valdymo srityse.

„Skiriasi ne tik jaunų ir vyresnių žmonių žinių bagažas, bet ir lankstumas, gebėjimas keistis ir prisitaikyti. Jaunesni yra labiau linkę rizikuoti, dažniau kandidatuoja, bando laimę įvairiose atrankose, o vyresni būna atsargūs, labiau linkę kritiškai vertinti, o dažnai ir nuvertinti savo galimybes ir net nebando aplikuoti“, – nurodo „Manpower Lit“ vadovė.

Anot Raimondos Blistivienės, personalo atrankos agentūros „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovės, vyresni žmonės linkę galvoti, kad jų kandidatūra netinka dėl amžiaus, tačiau taip nėra – tarptautinės kompanijos vertina tik kvalifikaciją.

„Tačiau vyresniems kvalifikacija dažniau pakiša koją. Jie labiau stokoja gebėjimo dirbti tarptautinėje korporatyvinėje aplinkoje, nepakankamai gerai kalba angliškai, neturi patirties įgyvendinant didelius projektus“, – aiškina p. Blistivienė.

Yra ir diskriminacijos

Nors darbdaviai ir personalo atrankos bendrovės tikina, kad Lietuvos darbo rinkoje diskriminacija dėl amžiaus nėra išvešėjusi, diskriminacijos atvejai, tikėtina, gerokai dažnesni nei deklaruojama.

„Vyresni žmonės dėl amžiaus dažnai diskriminuojami. Gauname ir oficialių skundų dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodoma amžiaus riba, ir paklausimų. Žmonės pasakoja, kad net jei darbo skelbimas yra be amžiaus apribojimų, susisiekus su darbdaviu dažnai pradedama nuo klausimo, koks pretendento amžius. Kartais skelbimuose nėra nurodyta amžiaus apribojimų, bet parašyta, kad „esame jauni“, darbas siūlomas „jauname kolektyve“, tad tikėtina netiesioginė diskriminacija, kurią įrodyti sunkiau“, – pasakoja Valdas Dambrava, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) patarėjas viešiesiems ryšiams.

Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%. Norint, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o tai reiškia, kad reikės ne tik liberalizuoti darbo santykius, bet ir keisti visuomenės požiūrį į senėjimą ir vyresnio amžiaus darbuotojus, pažymi Europos Komisija.

LGKT tyrimas parodė žemą vyresnio amžiaus asmenų statusą Lietuvos darbo rinkoje, tai, kad neįgalumas ir vyresnis amžius yra rimčiausios kliūtys, įgyvendinant teisę į darbą, o kas antras–trečias Lietuvos gyventojas pateisintų darbdavį, jei šis nepriimtų asmens į darbą dėl jo amžiaus.

infogr.am::infogram_0_rekomendacijos_vyresniems_darbo_rinka

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Darbuotojų motyvacijos spąstai: vadovai turi priešnuodžių Premium

Jerry Westas, buvęs NBA krepšininkas ir treneris, yra sakęs, kad dirbdamas tik tomis dienomis, kai turi...

Vadyba
2019.11.11
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Didžiausias algas mokančios statybos įmonės Premium

Iš 1.000 didžiausių pagal 2018 m. apyvartą Lietuvos bendrovių VŽ atrinko statybos sektoriaus įmones,...

Statyba ir NT
2019.11.11
Nedarbo lygis Lietuvoje pusmetį nekinta 1

2019 m. III ketv. Lietuvoje nedarbo lygis sudarė 6,1% ir buvo toks pat kaip II ketv., tačiau didesnis negu...

Vadyba
2019.11.08
Sloguojantys darbuotojai biure įmonei brangiai kainuoja Premium

Vos tik atvėsta oras, medikai ima skaičiuoti sergančiuosius peršalimo ligomis. Praktika rodo, kad sloga ar...

Vadyba
2019.11.04
Už santykius su pavaldine atleistas „McDonald‘s“ CEO

Greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“ praneša atleidęs iki šiol korporacijai vadovavusį Steve‘ą...

Vadyba
2019.11.04
Kam naudingos atviros diskusijos apie algos dydį Premium 5

Socialinės medijos kanaluose įvairių sričių specialistai noriai dalijasi asmeninio gyvenimo nuotrupomis, o...

Vadyba
2019.11.04
Koks vadovas geriausiai ugdo darbuotojus

Darbuotojai dažniausiai nusprendžia išeiti iš darbo ne todėl, kad nebepatinka kasdienis darbas. Pokyčiams...

Vadyba
2019.11.03
Kodėl vadovai tiek daug uždirba Premium 1

Spalio viduryje paskelbta, kad Satyos Nadellos, „Microsoft“ vadovo, atlyginimas pakilo 66% ir per 2019...

Vadyba
2019.11.03
Visuomenė 5.0: ateina laikai, kai tėvai neieškos geresnės mokyklos Premium 1

Viena svarbiausių Visuomenės 5.0 dedamųjų – problemų sprendimas, todėl tai visuomenei reikalingi kitokie...

Gazelė
2019.10.29
Teismas: buvęs VMI vadovas D. Bradauskas atleistas teisėtai

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį paskelbė, kad Dainoras Bradauskas buvo teisėtai...

Vadyba
2019.10.29
Trys Metų CEO: baisiausias dalykas – kai laikas aplenkia vadovą Premium

„Verslo žinios“ devintą kartą apdovanojo šalies verslo lyderius. Jie sutaria, kad tempo lėtinti negalima net...

Vadyba
2019.10.29
D. Malaškevičius vadovaus Vilniaus lokomotyvų remonto depo departamentui 

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų centro vadovas Donatas Malaškevičius laimėjo...

Vadyba
2019.10.28
Kokias algų medianas rugsėjo mėnesį mokėjo geidžiamiausi darbdaviai

Iš „Sodros“ pateikiamų duomenų matyti, kokios algų medianos rugsėjo mėnesį buvo geidžiamiausiais darbdaviais...

Vadyba
2019.10.28
Trys Metų CEO: Lietuvos verslo „know how“ – trokštama prekė pasaulyje Premium

„Verslo žinios“ devintą kartą apdovanojo šalies verslo lyderius. Vadovai vieningai tvirtino, kad net ir...

Vadyba
2019.10.28
Kokias algų medianas rugsėjį mokėjo didžiausi šalies darbdaviai 3

„Sodra“ skelbia duomenis, iš kurių matyti, kokios algų medianos rugsėjo mėnesį buvo daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2019.10.27
Kokių vadovų trokšta darbuotojai Premium

Darbuotojai labiausiai vertina vadovus, su kuriais gali bet kada pasitarti bei sulaukti pagalbos, sprendžiant...

Vadyba
2019.10.26
Kodėl smulkieji nenoriai priima darbuotojų

Verslo pradžioje dažniausiai visus darbus nudirba pats jo įkūrėjas. Priežastis elementari – nusisamdyti...

Gazelė
2019.10.26
Valdybos narys V. Žagūnis traukiasi iš SEB banko

SEB banko valdybos narys ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis nusprendė palikti...

Vadyba
2019.10.25
„Telia Company“ vadovaus buvusi „Tele2“ grupės direktorė Premium

„Telia Company“ valdyba šiandien nauja kompanijos prezidente ir generaline direktore paskyrė Allison Kirkby,...

Paslaugos
2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau