Darbdaviai keturiasdešimtmečių dar nenurašo

Publikuota: 2015-12-12
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus turės iš esmės pasikeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus turės iš esmės pasikeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Senstančios ir darbo jėgos stokojančios Lietuvos paradoksas – palyginti jauni, sulaukę 40 ar 45 metų žmonės darbo rinkoje nebesijaučia saugūs. Darbdaviai ir personalo atrankos specialistai tikina, kad žmonės dėl amžiaus nėra diskriminuojami, tiesiog daugelis vyresniųjų stokoja kompetencijų ir įgūdžių.

„Perteklinės garantijos, noras apsaugoti darbuotojus sukelia priešingą efektą – vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje tampa mažiau patrauklūs ir darbdaviams yra rizikingesni. Lankstesnės atleidimo procedūros skatintų įdarbinti daugiau žmonių, vyresnių nei 40 m. Darbuotojas neturi jokios naudos iš garantijų, jei dėl jų jis apskritai nėra samdomas“, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus apžvelgia Vytautas Ulozas, asociacijos „Investors‘ Forum“ analitikas.

„Investors‘ Forum“, šį rudenį pristačiusi šeštąjį Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksą, drauge analizavo vyresnių nei 40 m. žmonių patrauklumą darbo rinkoje. Analizė buvo atlikta, remiantis 84 Lietuvoje veikiančių stambių įmonių, daugiausia užsienio kapitalo, vadovų apklausa. Daugumos šių įmonių kolektyvas gana jaunas – daugiau nei 40% apklaustųjų nurodė, kad jų įmonėje vyresnių nei 40 m. darbuotojų skaičius nesiekia penktadalio.

infogr.am::infogram_0_bedarbiai_pagal_amziu

Didelė rizika

Vadovai norėtų įdarbinti daugiau vyresnių žmonių, tačiau kas antras jų tvirtino, kad sudėtingos atleidimo procedūros didina darbo vietos riziką, tai yra pagrindinė priežastis, trukdanti į darbą priimti vyresnius asmenis. Trečdalis vadovų nurodė, kad įdarbinti daugiau vyresnių žmonių leistų įvairesnės įdarbinimo formos (39%), sumažintas darbo vietos apmokestinimas (39%), mažiau specialių garantijų vyresniesiems (35%).

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, pritaria, kad liberalesni darbo santykiai verslui sudarytų daugiau galimybių įdarbinti vyresnius žmones ir taip iš dalies spręsti didėjančią darbo jėgos trūkumo problemą. Anot jo, Lietuvai tebėra aktuali struktūrinio nedarbo problema, kai darbuotojų su tam tikrais reikalingais gebėjimais ir įgūdžiais vis labiau trūksta, o tokių įgūdžių neturintys žmonės nesugeba rasti darbo. Todėl darbdaviai yra priversti kvalifikuotus darbuotojus vežtis iš užsienio, o darbo jėgos trūkumą nurodo kaip vieną svarbiausių faktorių, kurie stabdo įmonių augimą.

„Nemanau, kad Lietuvoje diskriminuojama dėl amžiaus. Darbdaviai priima ir vyresnius žmones, kurie nori dirbti, yra atsakingi, turi tam tikrų įgūdžių, pvz., daugelyje įmonių technologai yra vyresnio amžiaus, ir niekas jų neveja lauk“, – sako p. Besagirskas.

Sunkiausia moterims

Anot Jolantos Reingarde, Europos lyčių lygybės instituto vyresniosios analitikės, lankstesni darbo santykiai iš principo laikytini teigiamu dalyku.

„Kitas klausimas – kaip jie būtų įgyvendinami praktiškai, ar darbdaviai panaudotų juos darbuotojams palankia linkme. Matyt, juos liberalizavus Lietuvoje bus ir gerų, ir blogų pavyzdžių“, – svarsto ji.

Ponia Reingarde pabrėžia, kad darbo rinkoje ypač pažeidžiamos moterys, jos dažnai neturi galimybių įgyti paklausių kompetencijų ir anksčiau iškrinta iš darbo rinkos.

„Maždaug nuo 45 m., užauginusios vaikus, moterys galėtų atsidėti karjerai, tačiau jos jau priartėja prie vyresnių darbuotojų kategorijos, jų galimybės mažėja. Amžiaus grupėje nuo 55 iki 64 m. moterų ir vyrų ekonominių galimybių skirtumai yra patys didžiausi“, – problemas mini p. Reingarde.

Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, tvirtina, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius per pastaruosius metus įdiegta ne viena priemonė vyresnio amžiaus žmonių užimtumui didinti, o artimiausiu metu jų daugės.

„Tai ir naujajame Darbo kodekse numatoma darbo sutarčių įvairovė, kuri didins šių žmonių lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos, o gamybinių poreikių įspėjimo terminai leis ilgesnį laiką ieškotis naujos, kokybiškos darbo vietos,“ – sako ministrė.

Svarbiausia kompetencija

Personalo atrankos specialistai Lietuvos darbo rinkoje neįžvelgia rimtesnės diskriminacijos dėl amžiaus, o vyresniems darbuotojams susirasti darbą, ypač geriau mokamą, sunkiau ne dėl amžiaus, o dėl kompetencijų stokos.

„Jei renkam komandą kokiam naujam paslaugų centrui, dauguma jos narių amžius paprastai būna apie 30 m. Tačiau centrų padalinių vadovų amžius dažniausiai yra arčiau 40-ties. Kai mažesnėms įmonėms ieškome padalinių vadovų, ypač finansininkų, 40 m. yra vos ne standartinis amžius, nes tokio amžiaus žmogus jau įgyja reikiamų kompetencijų“, – keturiasdešimtmečių nenurašo Božena Petikonis-Šabanienė, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ direktorė.

Anot jos, vykdant atrankas į nuolatines pozicijas, įmonė sulaukia nemažai vyresnių nei 35 m. kandidatų, nemaža dalis jų sėkmingai įsidarbina. Rečiausiai kandidatuoja penkiasdešimtmečiai ir vyresni, o 40 m. yra gana būdingas kandidato amžius į padalinio vadovo, finansininko, direktoriaus ir kitas gana aukštas pozicijas.

Ponios Petikonis-Šabanienės teigimu, tikėtina, kad jaunimas sudaro didžiąją dalį personalo paslaugų centruose ir „startuoliuose“, tačiau tai nulemia ne amžius, o reikiamos kompetencijos, nes 20–30 m. kandidatai paprastai yra labiau pažengę IT, užsienio kalbų ar projektų valdymo srityse.

„Skiriasi ne tik jaunų ir vyresnių žmonių žinių bagažas, bet ir lankstumas, gebėjimas keistis ir prisitaikyti. Jaunesni yra labiau linkę rizikuoti, dažniau kandidatuoja, bando laimę įvairiose atrankose, o vyresni būna atsargūs, labiau linkę kritiškai vertinti, o dažnai ir nuvertinti savo galimybes ir net nebando aplikuoti“, – nurodo „Manpower Lit“ vadovė.

Anot Raimondos Blistivienės, personalo atrankos agentūros „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovės, vyresni žmonės linkę galvoti, kad jų kandidatūra netinka dėl amžiaus, tačiau taip nėra – tarptautinės kompanijos vertina tik kvalifikaciją.

„Tačiau vyresniems kvalifikacija dažniau pakiša koją. Jie labiau stokoja gebėjimo dirbti tarptautinėje korporatyvinėje aplinkoje, nepakankamai gerai kalba angliškai, neturi patirties įgyvendinant didelius projektus“, – aiškina p. Blistivienė.

Yra ir diskriminacijos

Nors darbdaviai ir personalo atrankos bendrovės tikina, kad Lietuvos darbo rinkoje diskriminacija dėl amžiaus nėra išvešėjusi, diskriminacijos atvejai, tikėtina, gerokai dažnesni nei deklaruojama.

„Vyresni žmonės dėl amžiaus dažnai diskriminuojami. Gauname ir oficialių skundų dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodoma amžiaus riba, ir paklausimų. Žmonės pasakoja, kad net jei darbo skelbimas yra be amžiaus apribojimų, susisiekus su darbdaviu dažnai pradedama nuo klausimo, koks pretendento amžius. Kartais skelbimuose nėra nurodyta amžiaus apribojimų, bet parašyta, kad „esame jauni“, darbas siūlomas „jauname kolektyve“, tad tikėtina netiesioginė diskriminacija, kurią įrodyti sunkiau“, – pasakoja Valdas Dambrava, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) patarėjas viešiesiems ryšiams.

Strategijoje „Europa 2020“ siekiama 20–64 metų grupės užimtumą padidinti iki 75%. Norint, kad taip įvyktų, ES piliečiai turės dirbti ilgiau, o tai reiškia, kad reikės ne tik liberalizuoti darbo santykius, bet ir keisti visuomenės požiūrį į senėjimą ir vyresnio amžiaus darbuotojus, pažymi Europos Komisija.

LGKT tyrimas parodė žemą vyresnio amžiaus asmenų statusą Lietuvos darbo rinkoje, tai, kad neįgalumas ir vyresnis amžius yra rimčiausios kliūtys, įgyvendinant teisę į darbą, o kas antras–trečias Lietuvos gyventojas pateisintų darbdavį, jei šis nepriimtų asmens į darbą dėl jo amžiaus.

infogr.am::infogram_0_rekomendacijos_vyresniems_darbo_rinka

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Didžiausios algos kovą: farmacijos įmonės užvaldė TOP 20-uką

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kuriose Lietuvos įmonėse kovo mėnesį buvo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
09:55
Algų didinimo planas patvirtintas, bet nepatenkintųjų nemažėja Premium 1

Mokytojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams žadama kasmet iki...

Didžiausios darbdavio reputacijos kūrimo klaidos Premium 2

Lietuvoje darbdavio įvaizdžio kūrimas vis dar yra suprantamas klaidingai. Pradėjus kurti įvaizdį ne nuo to...

Vadyba
2019.04.24
Viešojo sektoriaus algoms kelti kitąmet žada skirti 400 mln. Eur 10

Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti iš biudžeto kitąmet prireiks apie 400 mln. Eur, vėlesniais...

Verslo aplinka
2019.04.24
Mūšis dėl MMA padidinimo tik prasideda Premium 5

Lietuvos banko (LB) ekspertai skaičiuoja, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) 2020 m. gali padidėti...

Verslo aplinka
2019.04.24
Darbdavio įvaizdis: „Lidl“, „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mars Lietuvos“ pamokos Premium

Šiais laikais žmonėms svarbu ne tik algos dydis, bet ir ją mokančio darbdavio reputacija. Kokių klaidų...

Vadyba
2019.04.23
Darbuotojai nori prasmingo darbo, bet retas darbdavys gali tokį pasiūlyti

Darbuotojai nori dirbti prasmingą darbą, tačiau tik nedaugelis darbdavių moka paaiškinti komandai, kokia jų...

Vadyba
2019.04.22
Darbuotojų stebėjimas: nuo klaviatūros paspaudimo iki nėštumo Premium

Vaizdo stebėjimo kameros įmonėje nėra jokia naujiena, tačiau besivystant technologijoms darbdaviai žengia...

Vadyba
2019.04.22
Pasitenkinimas darbu ima mažėti jau po vienų metų įmonėje

Pirmieji metai darbe – laimingiausi, vėliau entuziazmas, įsitraukimas bei motyvacija blėsta, rodo tyrimas.

Vadyba
2019.04.21
Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai

Beveik pusė darbuotojų šiuo metu jaučia stresą savo darbe, rodo „LinkedIn“ tyrimas, kuris taip pat...

Vadyba
2019.04.20
Bendradarbystės centrų operatoriai plėtrą planuoja ir Lietuvoje, ir užsienyje 2

Keli bendradarbystės (angl. co-working) centrų operatoriai žada naujų vietų tiek Vilniuje, tiek Kaune. Be to,...

Statyba ir NT
2019.04.18
D. Bradausko atleidimo iš VMI vadovų pagrindimas – teisėtas

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas prieš dvejus metus Dainorą...

Verslo aplinka
2019.04.18
Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  5

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
4 iš 10 mokslo daktarų renkasi karjerą versle, kur atlyginimai didesni 7

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės...

Paslaugos
2019.04.15
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Didžiausias algas mokantys viešbučiai Premium 3

Aukščiausią vidutinį mėnesio atlyginimą šiemet vasarį mokėjo UAB „Kelionių viešbučiai“, valdanti viešbutį...

Paslaugos
2019.04.11
„Galvų medžiotojas“: neverskite savo darbuotojų manyti, kad jie uždirba per mažai Premium 6

Jei norite, kad į darbo vietą kandidatuotų tinkamiausi darbuotojai, darbo skelbime pateikite kuo daugiau...

Gazelė
2019.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau