Nori darbo Lietuvoje, o pensijos - iš Vokietijos

Publikuota: 2015-11-29
Paulius Samoška, lietuvius Norvegijoje įdarbinančios bendrovės „Medicinos personalas“ vadovas: „Labai dažnai kandidatai, sako, kad atėjo metas užsidirbti orią senatvės pensiją.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) nuotr.
Paulius Samoška, lietuvius Norvegijoje įdarbinančios bendrovės „Medicinos personalas“ vadovas: „Labai dažnai kandidatai, sako, kad atėjo metas užsidirbti orią senatvės pensiją.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) nuotr.
 

Kitose šalyse bendrovių padalinius turinčių Lietuvos įmonių vadovai sulaukia savo darbuotojų prašymų: „Įdarbinkite mus Vokietijoje, o dirbsime vis tiek Lietuvoje.“ Priežastis – dirbančiųjų nepasitikėjimas Lietuvos socialine politika ir noras užsidirbti didesnę pensiją svetur.

Kita priežastis – darbuotojai darbdaviui įvardija, kad tokių sąlygų sudarymas neverstų jų ieškoti kito darbo ar net išvykti dirbti į užsienį. Nesenai tokio kelių darbuotojų prašymo sulaukęs vienos IT įmonės vadovas savo pavaldiniams nepasakė nei ne, nei taip. „Turiu viską labai gerai apsvarstyti ir įvertinti. Šiuo metu Vokietijoje veikiantis partneris aiškinasi visas teisines ir mokestines aplinkybes, aiškėja, kad jokių kliūčių nėra, jeigu įvykdome kelias sąlygas. Suprantu, kad norėdamas išlaikyti svarbius darbuotojus turi ryžtis tokiai avantiūrai. Noriu išlaikyti žmones“, – sako viešai skelbti savo įmonės pavadinimo nenorintis vadovas. Pasak jo, vis dėlto tokios įdarbinimo sąlygos būtų suteikiamos vos keliems iš pusės šimto bendrovės darbuotojų.

Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas ir darbo teisės ekspertas, sako, kad tokių Lietuvos bendrovių užklausų jau atsiranda, ir būtent iš IT bendrovių.

„Apie tai galvoja paklausūs IT specialistai. Kaip mokėti mokesčius Vokietijoje, o dirbti Lietuvoje? Tam galima taikyti nuotolinio darbo sutartį. Tačiau praktikoje lietuviai galvoja, kaip pigiau. Pigesnis variantas yra atvirkštinis – parodoma, kad darbuotojai komandiruoti, tačiau „de facto“ jie važiuoja dirbti į užsienį“, – sako p. Bagdanskis. Pasak jo, vienas variantų – tapti užsienio šalies rezidentu mokesčių mokėjimo požiūriu, kai pajamų ir socialinio draudimo mokesčius tampa privalu mokėti užsienio šalyje. „Tai paprastai siejama su daugiau kaip 183 dienų praleidimu kitoje šalyje“, – sako teisininkas.

Nori didesnės pensijos

Kad tai viena pagrindinių priežasčių, dėl ko kvalifikuoti darbuotojai nori būti įdarbinti didelių socialinių garantijų šalyse, patvirtina ir Paulius Samoška, bendrovės „Medicinos personalas“, dirbančios slaugos personalo įdarbinimo ir medicininio slaugymo paslaugų srityse Norvegijoje, vadovas.

„Noras gauti norvegišką atlyginimą, visas norvegiškas socialines garantijas, kaupti norvegišką pensiją, gyventi Norvegijoje arba pasirinkti lanksčias darbo sąlygas (4–6 darbo savaitės Norvegijoje, o po jų – 2–4 savaitės poilsio Lietuvoje) ir galimybė išmokti norvegų kalbą – pagrindinės priežastys, kurios suvilioja medicininį išsilavinimą turinčius specialistus rinktis tokį karjeros kelią“, – sako p. Samoška.

Pasak jo, išvykti dirbti į Norvegijos slaugos namus nori tiek tik ką medicinos išsilavinimą ar slaugos licenciją įgiję jauni specialistai, tiek jau daug metų Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose dirbantys profesionalai. „Labai dažnai kandidatai, ypač vyresnio amžiaus, sako, kad Lietuvoje jie jau pakankamai dirbo, o dabar atėjo metas užsidirbti orią senatvės pensiją“, – dėsto p. Samoška.

Patrauklu

Bendrovė „Medicinos personalas“ visus darbuotojus iš Lietuvos įdarbina savo partnerių įmonėje Norvegijoje, kuri užsiima medicinos personalo nuomos veikla. Dirbama dviem kryptimis. Pirma, darbuotojų nuomos bendrovėje įdarbintas medicinos personalas dirba valstybinėse Norvegijos medicinos įstaigose, kurios skelbia viešuosius pirkimus ir gali nuomotis personalą tada, kai jo reikia, iš konkursą laimėjusių bendrovių. Antra, įmonė teikia privačias slaugos paslaugas Norvegijoje.

„90% mūsų Lietuvoje atrinktų medicinos darbuotojų įdarbinami partnerių darbuotojų nuomos bendrovėse. Visi Norvegijoje įdarbinti darbuotojai turi nuolatinę darbo sutartį. Visas socialinis draudimas ir socialinės garantijos galioja Norvegijoje. Pagal ES direktyvą, kai žmogus yra draustas kitoje ES šalyje, Lietuvoje jam priklauso pirmoji pagalba“, – dėsto jis.

Paklaustas, ar maždaug kas mėnesį kelioms savaitėms į Lietuvą grįžtantys darbuotojai čia papildomai dirba, pašnekovas sako, kad jie gali tai daryti, tačiau turi apie tai pranešti Norvegijos įmonei ir pristatyti papildomą formą, kad būtų tinkamai mokami socialiniai mokesčiai abiejose šalyse. „Nė vienas nėra apie tai pranešęs, tačiau neatmetu galimybės, kad kai kurie asmenys turėdami laiko ir norėdami neprarasti įgūdžių gali pasiimti papildomo darbo, kol yra Lietuvoje. Kita vertus, jie uždirba tikrai pakankamai, kad dirbti Lietuvoje poreikio nelabai ir yra“, – svarsto jis.

Bendrovės „Medicinos personalas“ vadovo teigimu, asmenys, kurie turi trejų metų draudimo laikotarpį Norvegijoje, t. y. buvo socialiai apdrausti ir mokėjo mokesčius, jau įgyja teisę į norvegišką pensiją. Jos dydis priklauso nuo išdirbtų metų ir sumokėtų mokesčių. Bazinė pensija Norvegijoje siekia apie 12.000–15.000 Norvegijos kronų per mėnesį (apie 1.300–1.600 Eur per mėnesį).

Komentaras Dr. Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vadovaujantis partneris, advokatas

Ūkio subjektai neretai savo veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ar trečiosiose šalyse. Praktikoje dažniausiai domimasi darbuotojų siuntimu ar įdarbinimu Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai domimasi ir kitomis šalimis, kaip kad Baltijos valstybėmis, Lenkija ir taip toliau.

Ūkio subjekto vykdoma veikla ar jos įgyvendinimas gali būti įvairių formų. Lietuvoje įsteigtas ūkio subjektas savo veiklą kitose šalyse gali vykdyti steigdamas grupės įmones, padalinius, filialus ir juose įdarbindamas darbuotojus. Lietuvoje įsteigtas subjektas kitose šalyse gali vykdyti veiklą ir tam tikrų civilinių sutarčių su kitose šalyse esančiais subjektais pagrindu ir panašiai. Bet kuriuo atveju subjekto veikla vykdoma per įmonės darbuotojus, tad Lietuvoje įsteigtam ūkio subjektui aktualus darbuotojų siuntimo dirbti kitose užsienio valstybėse klausimas, jų komandiravimas ar apskritai darbuotojų įdarbinimas kitose šalyse. Lietuvoje įsteigto ūkio subjekto pasirinkto verslo modelio formų ir darbuotojų siuntimo ar įdarbinimo formų gali būti įvairių.

Kitais atvejais darbuotojas kitoje valstybėje nėra įdarbinamas, tačiau darbdavys jį laikinai siunčia, pavyzdžiui, dirbti kitoje valstybėje esančiame darbdavio padalinyje, kitoje įmonėje ar atlikti kitos įmonės naudai tam tikrų darbų pagal su darbdaviu ir kitos šalies subjektu pasirašytą tam tikrą sutartį (paslaugų, rangos, laikinojo įdarbinimo ir t. t.). Taigi tokiais atvejais darbuotojas yra įdarbintas Lietuvos įmonėje, o užsienio valstybėje jis ne įdarbinamas, o tik laikinai siunčiamas ten dirbti. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į laikinojo siuntimo dirbti į kitą valstybę trukmę ir tokio siuntimo įforminimą, gali atsirasti darbuotojui taikytinų Lietuvos arba kitos valstybės socialinio draudimo teisės aktų ir (arba) kitų mokestinius klausimus reglamentuojančių teisės aktų kolizija. Kitaip tariant, gali tapti neaišku, kurios valstybės teisės aktai, reglamentuojantys socialinį draudimą ar gyventojų pajamų mokestį, turėtų būti taikomi darbuotojui.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 18 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Galimybėmis dirbti nuotoliniu būdu naudojasi tik sostinė 3

Dauguma savivaldybių jau suteikia galimybę savo tarnautojams dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tuo aktyviai kol...

Vadyba
2018.08.12
Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus 2

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs...

Vadyba
2018.08.11
VRM struktūros pertvarka: dalį valdininkų atleis, likusiems kels algas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi vidaus struktūrinės pertvarkos, kurios metu žadama atsisakyti...

Verslo aplinka
2018.08.10
„Maxima grupės“ personalo vadovė: 5 žmogiškųjų išteklių strategijos mitai Premium 14

Saulė Balčiūnienė, šį pavasarį perėmusi UAB „Maxima grupė“ personalo vadovo pareigas, teigia, kad per...

Vadyba
2018.08.10
Ko vertėtų paklausti darbuotojo, kuris nusprendė palikti įmonę 15

Didesnę ar mažesnę darbuotojų kaitą patiria kiekviena bendrovė. Vis dėlto net ir atsisveikindama su komandos...

Vadyba
2018.08.09
Trumpesnė darbo savaitė tinka ne visiems Premium 10

Įprasta biuro aplinka ir darbas keturiasdešimt valandų per savaitę šiandienos darbuotojams nėra patrauklūs.

Vadyba
2018.08.08
Kraustynės į naują biurą: ko nori darbuotojai ir kaip skaičiuoja darbdaviai Premium 1

Pastaraisiais metais suklestėjusi ir vis dar nesustojanti Vilniaus rinka davė postūmį ir Kaunui –...

Statyba ir NT
2018.08.08
Darbuotojai bijo, kad juos pakeis robotai 11

Darbuotojai vis atviriau kalba, kad baiminasi likti be darbo bei pajamų, kuomet darbo rinka taps dar labiau...

Vadyba
2018.08.06
Žiniomis nesidalijantys darbuotojai kainuoja milijonus 18

Dauguma darbuotojų teigia, kad jiems yra sunku ar net neįmanoma iš savo kolegų gauti reikiamos informacijos.

Vadyba
2018.08.05
Vasaros darbas nebevilioja, jaunimas investuoja į ateities karjerą 1

Atrodo, kad tradicija, kuomet jaunuoliai vasaros atostogų metu įsidarbina keletui mėnesių, pamažu nyksta.

Vadyba
2018.08.02
Maikštėnas: iš vadovų tikiuosi žmogiškumo ir gilios pagarbos darbuotojams Premium 25

Darius Maikštėnas, „Lietuvos energijos“ (LE) generalinis direktorius ir AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Energetika
2018.08.02
Andrulionienė: pasitraukiu ne dėl to, kad man per sunku ar neįdomu Premium 29

Dalia Andrulionienė AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovės pareigas palieka nuo rugpjūčio 10 d.,...

Energetika
2018.08.02
Nedarbo lygis Lietuvoje per metus sumažėjo 0,1 proc. punktu

Birželio mėnesį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,8% - tai 0,1 proc. punktu mažiau nei prieš metus, rodo...

Vadyba
2018.07.31
Darbo kodeksas tvarko lietuvišką algų chaosą Premium 7

Lietuvoje algų sistema – chaotiška. Atlygis už tą patį darbą gali labai ryškiai skirtis. Daugiau tvarkos ir...

Vadyba
2018.07.31
Paradoksas: atviri biurai naikina gyvą bendravimą 15

Galimybė laisviau ir daugiau bendrauti su kolegomis taip auginant produktuvymą – vienas iš dažniausiai...

Vadyba
2018.07.30
Ką daryti, kad nauji darbuotojai nepabėgtų Premium 11

Itin gaila, kai ilgai ieškotas tinkamas darbuotojas, nepraėjus keliems mėnesiams, jus palieka. Anot kai kurių...

Vadyba
2018.07.30
Didžiųjų darbdavių algų pokyčiai: nuo -1,5% iki 26% 15

15 iš 20 daugiausia darbuotojų turinčių Lietuvos įmonių šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu...

Vadyba
2018.07.29
Geidžiamiausi darbdaviai: kur per metus algos paaugo labiausiai 11

Paskelbti birželio mėnesio Lietuvos bendrovių atlyginimų duomenys leidžia pažvelgti, kokios algos vyravo tarp...

Vadyba
2018.07.28
Teisme – „Regitros“ filialo Panevėžyje buvusio vadovo atleidimo byla 

Panevėžio apylinkės teisme sprendžiamas VĮ „Regitra“ ir jos filialo Panevėžyje buvusio vadovo Raimundo...

Transportas
2018.07.27
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių algos: į viršų lipa ligoninės 7

Padidintos medikų algos atsispindi „Sodros“ skelbiamoje Lietuvos darbdavių algų statistikoje. Daugiausia...

Vadyba
2018.07.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau