Nori darbo Lietuvoje, o pensijos - iš Vokietijos

Publikuota: 2015-11-29
Paulius Samoška, lietuvius Norvegijoje įdarbinančios bendrovės „Medicinos personalas“ vadovas: „Labai dažnai kandidatai, sako, kad atėjo metas užsidirbti orią senatvės pensiją.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) nuotr.
Paulius Samoška, lietuvius Norvegijoje įdarbinančios bendrovės „Medicinos personalas“ vadovas: „Labai dažnai kandidatai, sako, kad atėjo metas užsidirbti orią senatvės pensiją.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) nuotr.
 

Kitose šalyse bendrovių padalinius turinčių Lietuvos įmonių vadovai sulaukia savo darbuotojų prašymų: „Įdarbinkite mus Vokietijoje, o dirbsime vis tiek Lietuvoje.“ Priežastis – dirbančiųjų nepasitikėjimas Lietuvos socialine politika ir noras užsidirbti didesnę pensiją svetur.

Kita priežastis – darbuotojai darbdaviui įvardija, kad tokių sąlygų sudarymas neverstų jų ieškoti kito darbo ar net išvykti dirbti į užsienį. Nesenai tokio kelių darbuotojų prašymo sulaukęs vienos IT įmonės vadovas savo pavaldiniams nepasakė nei ne, nei taip. „Turiu viską labai gerai apsvarstyti ir įvertinti. Šiuo metu Vokietijoje veikiantis partneris aiškinasi visas teisines ir mokestines aplinkybes, aiškėja, kad jokių kliūčių nėra, jeigu įvykdome kelias sąlygas. Suprantu, kad norėdamas išlaikyti svarbius darbuotojus turi ryžtis tokiai avantiūrai. Noriu išlaikyti žmones“, – sako viešai skelbti savo įmonės pavadinimo nenorintis vadovas. Pasak jo, vis dėlto tokios įdarbinimo sąlygos būtų suteikiamos vos keliems iš pusės šimto bendrovės darbuotojų.

Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas ir darbo teisės ekspertas, sako, kad tokių Lietuvos bendrovių užklausų jau atsiranda, ir būtent iš IT bendrovių.

„Apie tai galvoja paklausūs IT specialistai. Kaip mokėti mokesčius Vokietijoje, o dirbti Lietuvoje? Tam galima taikyti nuotolinio darbo sutartį. Tačiau praktikoje lietuviai galvoja, kaip pigiau. Pigesnis variantas yra atvirkštinis – parodoma, kad darbuotojai komandiruoti, tačiau „de facto“ jie važiuoja dirbti į užsienį“, – sako p. Bagdanskis. Pasak jo, vienas variantų – tapti užsienio šalies rezidentu mokesčių mokėjimo požiūriu, kai pajamų ir socialinio draudimo mokesčius tampa privalu mokėti užsienio šalyje. „Tai paprastai siejama su daugiau kaip 183 dienų praleidimu kitoje šalyje“, – sako teisininkas.

Nori didesnės pensijos

Kad tai viena pagrindinių priežasčių, dėl ko kvalifikuoti darbuotojai nori būti įdarbinti didelių socialinių garantijų šalyse, patvirtina ir Paulius Samoška, bendrovės „Medicinos personalas“, dirbančios slaugos personalo įdarbinimo ir medicininio slaugymo paslaugų srityse Norvegijoje, vadovas.

„Noras gauti norvegišką atlyginimą, visas norvegiškas socialines garantijas, kaupti norvegišką pensiją, gyventi Norvegijoje arba pasirinkti lanksčias darbo sąlygas (4–6 darbo savaitės Norvegijoje, o po jų – 2–4 savaitės poilsio Lietuvoje) ir galimybė išmokti norvegų kalbą – pagrindinės priežastys, kurios suvilioja medicininį išsilavinimą turinčius specialistus rinktis tokį karjeros kelią“, – sako p. Samoška.

Pasak jo, išvykti dirbti į Norvegijos slaugos namus nori tiek tik ką medicinos išsilavinimą ar slaugos licenciją įgiję jauni specialistai, tiek jau daug metų Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose dirbantys profesionalai. „Labai dažnai kandidatai, ypač vyresnio amžiaus, sako, kad Lietuvoje jie jau pakankamai dirbo, o dabar atėjo metas užsidirbti orią senatvės pensiją“, – dėsto p. Samoška.

Patrauklu

Bendrovė „Medicinos personalas“ visus darbuotojus iš Lietuvos įdarbina savo partnerių įmonėje Norvegijoje, kuri užsiima medicinos personalo nuomos veikla. Dirbama dviem kryptimis. Pirma, darbuotojų nuomos bendrovėje įdarbintas medicinos personalas dirba valstybinėse Norvegijos medicinos įstaigose, kurios skelbia viešuosius pirkimus ir gali nuomotis personalą tada, kai jo reikia, iš konkursą laimėjusių bendrovių. Antra, įmonė teikia privačias slaugos paslaugas Norvegijoje.

„90% mūsų Lietuvoje atrinktų medicinos darbuotojų įdarbinami partnerių darbuotojų nuomos bendrovėse. Visi Norvegijoje įdarbinti darbuotojai turi nuolatinę darbo sutartį. Visas socialinis draudimas ir socialinės garantijos galioja Norvegijoje. Pagal ES direktyvą, kai žmogus yra draustas kitoje ES šalyje, Lietuvoje jam priklauso pirmoji pagalba“, – dėsto jis.

Paklaustas, ar maždaug kas mėnesį kelioms savaitėms į Lietuvą grįžtantys darbuotojai čia papildomai dirba, pašnekovas sako, kad jie gali tai daryti, tačiau turi apie tai pranešti Norvegijos įmonei ir pristatyti papildomą formą, kad būtų tinkamai mokami socialiniai mokesčiai abiejose šalyse. „Nė vienas nėra apie tai pranešęs, tačiau neatmetu galimybės, kad kai kurie asmenys turėdami laiko ir norėdami neprarasti įgūdžių gali pasiimti papildomo darbo, kol yra Lietuvoje. Kita vertus, jie uždirba tikrai pakankamai, kad dirbti Lietuvoje poreikio nelabai ir yra“, – svarsto jis.

Bendrovės „Medicinos personalas“ vadovo teigimu, asmenys, kurie turi trejų metų draudimo laikotarpį Norvegijoje, t. y. buvo socialiai apdrausti ir mokėjo mokesčius, jau įgyja teisę į norvegišką pensiją. Jos dydis priklauso nuo išdirbtų metų ir sumokėtų mokesčių. Bazinė pensija Norvegijoje siekia apie 12.000–15.000 Norvegijos kronų per mėnesį (apie 1.300–1.600 Eur per mėnesį).

Komentaras Dr. Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vadovaujantis partneris, advokatas

Ūkio subjektai neretai savo veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ar trečiosiose šalyse. Praktikoje dažniausiai domimasi darbuotojų siuntimu ar įdarbinimu Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai domimasi ir kitomis šalimis, kaip kad Baltijos valstybėmis, Lenkija ir taip toliau.

Ūkio subjekto vykdoma veikla ar jos įgyvendinimas gali būti įvairių formų. Lietuvoje įsteigtas ūkio subjektas savo veiklą kitose šalyse gali vykdyti steigdamas grupės įmones, padalinius, filialus ir juose įdarbindamas darbuotojus. Lietuvoje įsteigtas subjektas kitose šalyse gali vykdyti veiklą ir tam tikrų civilinių sutarčių su kitose šalyse esančiais subjektais pagrindu ir panašiai. Bet kuriuo atveju subjekto veikla vykdoma per įmonės darbuotojus, tad Lietuvoje įsteigtam ūkio subjektui aktualus darbuotojų siuntimo dirbti kitose užsienio valstybėse klausimas, jų komandiravimas ar apskritai darbuotojų įdarbinimas kitose šalyse. Lietuvoje įsteigto ūkio subjekto pasirinkto verslo modelio formų ir darbuotojų siuntimo ar įdarbinimo formų gali būti įvairių.

Kitais atvejais darbuotojas kitoje valstybėje nėra įdarbinamas, tačiau darbdavys jį laikinai siunčia, pavyzdžiui, dirbti kitoje valstybėje esančiame darbdavio padalinyje, kitoje įmonėje ar atlikti kitos įmonės naudai tam tikrų darbų pagal su darbdaviu ir kitos šalies subjektu pasirašytą tam tikrą sutartį (paslaugų, rangos, laikinojo įdarbinimo ir t. t.). Taigi tokiais atvejais darbuotojas yra įdarbintas Lietuvos įmonėje, o užsienio valstybėje jis ne įdarbinamas, o tik laikinai siunčiamas ten dirbti. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į laikinojo siuntimo dirbti į kitą valstybę trukmę ir tokio siuntimo įforminimą, gali atsirasti darbuotojui taikytinų Lietuvos arba kitos valstybės socialinio draudimo teisės aktų ir (arba) kitų mokestinius klausimus reglamentuojančių teisės aktų kolizija. Kitaip tariant, gali tapti neaišku, kurios valstybės teisės aktai, reglamentuojantys socialinį draudimą ar gyventojų pajamų mokestį, turėtų būti taikomi darbuotojui.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 18 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvoje – 140.000 specialistų skylė, bet užsieniečių nesamdo Premium 22

Darbdaviai pernai ieškojo 214.000 aukštos kvalifikacijos specialistų – tris kartus daugiau, nei Lietuvoje...

Vadyba
11:25
„Facebook“ darbo jėgos planuotojas: kaip žinoti, kokių žmonių reikės ateityje Premium

Planuodamos, kiek ir kokių darbuotojų reikės, bendrovės vis dar dažnai remiasi savo nuojauta ir nuomone, o ne...

Vadyba
2018.06.19
Seime sunkiai judama link valstybės tarnybos reformos 1

Seimas iš esmės sutinka reformuoti valstybės tarnybą, tačiau kiek švelniau, nei pasiūlė Vyriausybė. Dalis...

Verslo aplinka
2018.06.19
„Netflix“ personalo valdymo revoliucija: 4 drąsūs sprendimai 5

JAV interneto televizijos milžinė „Netflix“ dažnai vadinama viena pažangiausių bendrovių personalo valdymo...

Vadyba
2018.06.19
Laikinųjų darbuotojų gamybininkams randa pasiūlę ramybę ir „komandines darbo vietas“ Premium

Jei darbo rinka nebūtų tokia sekli ir darbdaviai patys rastų darbuotojų, vargu ar įdarbinimo agentūroms...

Vadyba
2018.06.19
Kaip sukurti darbo skelbimą 1

Šiais laikais, kai darbuotojai turi daugiau galimybių rinktis nei darbdaviai, būtina išryškinti įmonės...

Vadyba
2018.06.16
Pagal darbo kaštų brangimą, Lietuva – 4-ta ES 4

Šių metų pirmą ketvirtį valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo 9%  – tai ketvirtas didžiausias...

Vadyba
2018.06.15
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“ reitingas: 1.500 įmonių sąrašas 2

Praėjusią savaitę paaiškėjus rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojams, „Verslo žinios“...

Vadyba
2018.06.15
Seime perkratoma valstybės tarnybos reforma

Vyriausybės pasiūlytas valstybės tarnybos pertvarkos projektas Seime keičiamas iš esmės – siūloma palikti...

Verslo aplinka
2018.06.14
Kodėl darbuotojai nekenčia personalo valdymo ir kaip tai pakeisti Premium

Šiais laikais iš personalo vadovų tikimasi didesnio indėlio į verslo gerovę, tačiau darbuotojai vis dar...

Vadyba
2018.06.13
Septyni VŽ išrinkti Metų CEO – apie lyderystę, komandą ir vadovavimo stilių 2

Jeigu pradedantis verslininkas karjeros pradžioje žinotų, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių savybių gimsta...

Vadyba
2018.06.12
Registruotas nedarbo lygis vėl paaugo 9

Šių metų birželio pradžioje, palyginus su laikotarpiu prieš metus, registruotų bedarbių skaičius išaugo...

Vadyba
2018.06.12
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11
Parduotuvių tinklų atlyginimai iš arti 28

Lietuvos maisto parduotuvių tinklai – vieni didžiausių darbdavių šalyje. Tai vienas, tai kitas tinklas vis...

Vadyba
2018.06.09
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Trūkstant darbuotojų „Maxima“ plečia motyvacinę sistemą Premium 20

Šių metų pradžioje prekybos tinklas „Maxima“ patobulino parduotuvių darbuotojų motyvacinę sistemą, o nuo...

Vadyba
2018.06.07
Kaip motyvuoti darbuotoją: padidinti algą - gerai, bet nebūtinai to nori Premium 8

Šiais laikais vien atlyginimu darbuotojo nesužavėsi, nes specialistai visur gali uždirbti daugmaž tiek pat,...

Vadyba
2018.06.06
Besitraukiantis „Starbucks“ vadovas H. Schultzas užminė mįslių

Po 36 vadovavimo metų milijardierius Howardas Schultzas paskelbė pasitraukiantis iš JAV kavinių tinklo...

Verslo aplinka
2018.06.06
Lietuvių įmonės patirtis: keturias dienas dirbame, vieną ne (beveik) Premium 2

Paaukoti vieną dieną kolektyvo tiesioginio darbo – gali būti sunkus sprendimas. Tačiau statybinių medžiagų...

Vadyba
2018.06.06
Paskelbti rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojai 23

Geidžiamiausiu šių metų didžiuoju darbdaviu antrus metus iš eilės tapo telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“, o...

Vadyba
2018.06.05

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau