Mokyklose keičiami langai, bet neinvestuojama į mokytojus

Publikuota: 2015-11-16
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ką tik Europos Komisijos paskelbtame 2015 m. švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių įvardijami prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema. O pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Išeitis – mokytojo profesijos patrauklumo didinimas.

Mažas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis, aukštas aukštojo mokslo prieinamumas, pakankamas aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų – trys iš aštuonių gerai EK vertinamų Lietuvos švietimo sistemos sričių.

Tuo tarpu ikimokyklinis vaikų ugdymas, mokinių skaitymo, matematikos ir tiksliųjų mokslų įgūdžiai bei suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi – silpniausios ir pokyčių reikalaujančios sritys Lietuvoje, nurodoma naujausiame EK švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje.

Kritika mokytojų rengėjams

„Nors aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų Lietuvoje atitinka ES keliamus tikslus ir yra didesnis nei ES vidurkis, tačiau ši sritis šiek tiek neramina. Absolventai įsidarbina ne pagal specialybę, o tai rodo, kad tos kompetencijos, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių“, - sakė Michaelas Theutschas, EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Šalių analizės vedėjas, pirmadienį skaitęs pranešimą tarptautinėje EK konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonomikos augimo iššūkiai“.

Ponas Theutsh atkreipė dėmesį į prastus mokinių mokymosi rezultatus.

„Lietuvos mokyklose daug prastai besimokančių vaikų. Pasirodo, kad vienas iš keturių vaikų net negali taisyklingai perskaityti paprasto teksto. Su matematiniai įgūdžiais dar blogiau. Šiek tiek geresnė situacija tiksliniuose moksluose. Tai yra busimi darbo rinkos dalyviai, kuriems bus labai sunku įsilieti į aktyvią rinką. Akivaizdu, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą“, - sako p. Theutschas.

Pasak jo, kitos šalys jau yra anksčiau susidūrusios su pedagogų rengimo sistemos pertvarka ir yra šį iššūkį įveikusios, todėl Lietuva turi iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Čekijoje veikia atskira mokytojo karjeros sistema, kuri susideda iš trijų pagrindinių elementų: sustiprintos mokytojo kompetencijos, atgalinio ryšio (tolimesnio konsultavimo ir orientavimo sistema) bei standartų ir vertinimų.

Gali norėti būti mokytojais

Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, pabrėžia Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Dažnai klausiama, ko reikia darbo rinkai, bet neapčiuopiama pagrindinė šio klausimo šaknis. Darbo rinkai reikia, kad aktyvus jos dalyvis dar ankstyvoje vaikystėje tikslingai ugdytų savo įgūdžius. Žmogaus ugdymas prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje. Mokytojai turi atsakingai perimti šią funkciją, gebėti greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pereiti nuo informacijos pateikimo ir kartojimo į gebėjimų naudoti informaciją ugdymui“, - teigia p. Dargis.

LPK prezidento teigimu, mokykloje turi būti ugdomas kritinis mąstymas ir faktų interpretavimas, kūrybiškumas, verslumo programos turi skatinti idėjas ir jų pavertimą nauja paslauga ar produktu, o labai dažnai iš mokytojų girdimą posakį, kad „jeigu gerai mokysies, būsit geras darbuotojas“, turėtų pakeisti skatinimas gebėti parduoti savo idėjas ir patiems tapti verslininkais.

„Ateityje laukia labai daug neapibrėžtumo, pokyčiai vyksta vis greičiau, reikalingos naujos kompetencijos, būtinas technologijų pritaikymas, nuolatinis rinkos sekimas ir žaibiška orientacija. Tai supranta verslas ir tai turi suprasti švietimo sistema“, - teigia p. Dargis.

Dėl to, Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo.

„Mokyklose keičiami langai, stogai, bet neinvestuojama į žmones. Lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriama vis mažiau. Reikia ne gerų pastatų, o gerų mokytojų kompetencijų. Mes turime visiškai naujai pasižiūrėti į mokytojų ruošimą, jų įvaizdį, socialines garantijas, atlyginimus“, - sako LPK prezidentas.

Ponas Dargis atkreipia dėmesį, kad pagrindinėje mokytojų kalvėje – Lietuvos edukologijos universitete, priimamų studentų skaičius mažėja svarbiausiose srityse. LAMA BPO duomenimis, nuo 2012 m. priėmimas į pedagogikos studijas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei dvigubai, o populiariausios pedagoginės studijos – kūno kultūra ir ikimokyklinis ugdymas.

„Aiškėja, kad greitai nebus reikiamų mokytojų, pokyčius reikia daryti greitai“, - akcentuoja p. Dargis.

Pasiūla neatitinka paklausos

Kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema reikalauja pokyčiu įvardija ir Jurgita Petrauskienė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė. Pasak jos, Lietuvos studijų ir mokslo tinklas veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius ir mažėja, tačiau universitetų ir kolegų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius net auga. Studijų programų pasiūla auga, nors paklausa mažėja“, - sako p. Petrauskienė.

LAMA BPO duomenimis, socialinių mokslų studijų sritis siūlo didžiausią programų pasiūlą, nors šių studijų paklausa krenta labiausiai. Tuo tarpu ten, kur paklausa auga, pasiūla taip sparčiai nedidėja, pvz., biomedicinos ir fiziniai mokslai.

„Jau beveik neliko universitetų specializacijų, nes kiekvienas rengia beveik visų sričių specialistus. Studijų programos smulkėja, fragmentuojasi. Ar tai veda į geresnę kokybę? Jeigu kalbame apie dešimt studentų medų studijų srityje – taip bet kai vos dešimt studentų surenka socialinių mokslų studijų programa, tai jau nėra gerai“, - pabrėžia p. Petrauskienė.

MOSTA atliktos apklausos duomenimis, studijų kokybę Lietuvoje geriausiai vertina aukštųjų mokyklų administracija, dėstytojai ir doktorantai, prasčiau – darbdaviai ir absolventai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Galimybėmis dirbti nuotoliniu būdu naudojasi tik sostinė 3

Dauguma savivaldybių jau suteikia galimybę savo tarnautojams dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tuo aktyviai kol...

Vadyba
2018.08.12
Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus 2

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs...

Vadyba
2018.08.11
VRM struktūros pertvarka: dalį valdininkų atleis, likusiems kels algas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi vidaus struktūrinės pertvarkos, kurios metu žadama atsisakyti...

Verslo aplinka
2018.08.10
„Maxima grupės“ personalo vadovė: 5 žmogiškųjų išteklių strategijos mitai Premium 14

Saulė Balčiūnienė, šį pavasarį perėmusi UAB „Maxima grupė“ personalo vadovo pareigas, teigia, kad per...

Vadyba
2018.08.10
Ko vertėtų paklausti darbuotojo, kuris nusprendė palikti įmonę 15

Didesnę ar mažesnę darbuotojų kaitą patiria kiekviena bendrovė. Vis dėlto net ir atsisveikindama su komandos...

Vadyba
2018.08.09
Trumpesnė darbo savaitė tinka ne visiems Premium 10

Įprasta biuro aplinka ir darbas keturiasdešimt valandų per savaitę šiandienos darbuotojams nėra patrauklūs.

Vadyba
2018.08.08
Kraustynės į naują biurą: ko nori darbuotojai ir kaip skaičiuoja darbdaviai Premium 1

Pastaraisiais metais suklestėjusi ir vis dar nesustojanti Vilniaus rinka davė postūmį ir Kaunui –...

Statyba ir NT
2018.08.08
Darbuotojai bijo, kad juos pakeis robotai 11

Darbuotojai vis atviriau kalba, kad baiminasi likti be darbo bei pajamų, kuomet darbo rinka taps dar labiau...

Vadyba
2018.08.06
Žiniomis nesidalijantys darbuotojai kainuoja milijonus 18

Dauguma darbuotojų teigia, kad jiems yra sunku ar net neįmanoma iš savo kolegų gauti reikiamos informacijos.

Vadyba
2018.08.05
Vasaros darbas nebevilioja, jaunimas investuoja į ateities karjerą 1

Atrodo, kad tradicija, kuomet jaunuoliai vasaros atostogų metu įsidarbina keletui mėnesių, pamažu nyksta.

Vadyba
2018.08.02
Maikštėnas: iš vadovų tikiuosi žmogiškumo ir gilios pagarbos darbuotojams Premium 25

Darius Maikštėnas, „Lietuvos energijos“ (LE) generalinis direktorius ir AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Energetika
2018.08.02
Andrulionienė: pasitraukiu ne dėl to, kad man per sunku ar neįdomu Premium 29

Dalia Andrulionienė AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovės pareigas palieka nuo rugpjūčio 10 d.,...

Energetika
2018.08.02
Nedarbo lygis Lietuvoje per metus sumažėjo 0,1 proc. punktu

Birželio mėnesį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,8% - tai 0,1 proc. punktu mažiau nei prieš metus, rodo...

Vadyba
2018.07.31
Darbo kodeksas tvarko lietuvišką algų chaosą Premium 7

Lietuvoje algų sistema – chaotiška. Atlygis už tą patį darbą gali labai ryškiai skirtis. Daugiau tvarkos ir...

Vadyba
2018.07.31
Paradoksas: atviri biurai naikina gyvą bendravimą 15

Galimybė laisviau ir daugiau bendrauti su kolegomis taip auginant produktuvymą – vienas iš dažniausiai...

Vadyba
2018.07.30
Ką daryti, kad nauji darbuotojai nepabėgtų Premium 11

Itin gaila, kai ilgai ieškotas tinkamas darbuotojas, nepraėjus keliems mėnesiams, jus palieka. Anot kai kurių...

Vadyba
2018.07.30
Didžiųjų darbdavių algų pokyčiai: nuo -1,5% iki 26% 15

15 iš 20 daugiausia darbuotojų turinčių Lietuvos įmonių šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu...

Vadyba
2018.07.29
Geidžiamiausi darbdaviai: kur per metus algos paaugo labiausiai 11

Paskelbti birželio mėnesio Lietuvos bendrovių atlyginimų duomenys leidžia pažvelgti, kokios algos vyravo tarp...

Vadyba
2018.07.28
Teisme – „Regitros“ filialo Panevėžyje buvusio vadovo atleidimo byla 

Panevėžio apylinkės teisme sprendžiamas VĮ „Regitra“ ir jos filialo Panevėžyje buvusio vadovo Raimundo...

Transportas
2018.07.27
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių algos: į viršų lipa ligoninės 7

Padidintos medikų algos atsispindi „Sodros“ skelbiamoje Lietuvos darbdavių algų statistikoje. Daugiausia...

Vadyba
2018.07.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau