Mokyklose keičiami langai, bet neinvestuojama į mokytojus

Publikuota: 2015-11-16
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ką tik Europos Komisijos paskelbtame 2015 m. švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių įvardijami prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema. O pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Išeitis – mokytojo profesijos patrauklumo didinimas.

Mažas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis, aukštas aukštojo mokslo prieinamumas, pakankamas aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų – trys iš aštuonių gerai EK vertinamų Lietuvos švietimo sistemos sričių.

Tuo tarpu ikimokyklinis vaikų ugdymas, mokinių skaitymo, matematikos ir tiksliųjų mokslų įgūdžiai bei suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi – silpniausios ir pokyčių reikalaujančios sritys Lietuvoje, nurodoma naujausiame EK švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje.

Kritika mokytojų rengėjams

„Nors aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų Lietuvoje atitinka ES keliamus tikslus ir yra didesnis nei ES vidurkis, tačiau ši sritis šiek tiek neramina. Absolventai įsidarbina ne pagal specialybę, o tai rodo, kad tos kompetencijos, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių“, - sakė Michaelas Theutschas, EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Šalių analizės vedėjas, pirmadienį skaitęs pranešimą tarptautinėje EK konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonomikos augimo iššūkiai“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ponas Theutsh atkreipė dėmesį į prastus mokinių mokymosi rezultatus.

„Lietuvos mokyklose daug prastai besimokančių vaikų. Pasirodo, kad vienas iš keturių vaikų net negali taisyklingai perskaityti paprasto teksto. Su matematiniai įgūdžiais dar blogiau. Šiek tiek geresnė situacija tiksliniuose moksluose. Tai yra busimi darbo rinkos dalyviai, kuriems bus labai sunku įsilieti į aktyvią rinką. Akivaizdu, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą“, - sako p. Theutschas.

Pasak jo, kitos šalys jau yra anksčiau susidūrusios su pedagogų rengimo sistemos pertvarka ir yra šį iššūkį įveikusios, todėl Lietuva turi iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Čekijoje veikia atskira mokytojo karjeros sistema, kuri susideda iš trijų pagrindinių elementų: sustiprintos mokytojo kompetencijos, atgalinio ryšio (tolimesnio konsultavimo ir orientavimo sistema) bei standartų ir vertinimų.

Gali norėti būti mokytojais

Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, pabrėžia Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Dažnai klausiama, ko reikia darbo rinkai, bet neapčiuopiama pagrindinė šio klausimo šaknis. Darbo rinkai reikia, kad aktyvus jos dalyvis dar ankstyvoje vaikystėje tikslingai ugdytų savo įgūdžius. Žmogaus ugdymas prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje. Mokytojai turi atsakingai perimti šią funkciją, gebėti greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pereiti nuo informacijos pateikimo ir kartojimo į gebėjimų naudoti informaciją ugdymui“, - teigia p. Dargis.

LPK prezidento teigimu, mokykloje turi būti ugdomas kritinis mąstymas ir faktų interpretavimas, kūrybiškumas, verslumo programos turi skatinti idėjas ir jų pavertimą nauja paslauga ar produktu, o labai dažnai iš mokytojų girdimą posakį, kad „jeigu gerai mokysies, būsit geras darbuotojas“, turėtų pakeisti skatinimas gebėti parduoti savo idėjas ir patiems tapti verslininkais.

„Ateityje laukia labai daug neapibrėžtumo, pokyčiai vyksta vis greičiau, reikalingos naujos kompetencijos, būtinas technologijų pritaikymas, nuolatinis rinkos sekimas ir žaibiška orientacija. Tai supranta verslas ir tai turi suprasti švietimo sistema“, - teigia p. Dargis.

Dėl to, Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo.

„Mokyklose keičiami langai, stogai, bet neinvestuojama į žmones. Lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriama vis mažiau. Reikia ne gerų pastatų, o gerų mokytojų kompetencijų. Mes turime visiškai naujai pasižiūrėti į mokytojų ruošimą, jų įvaizdį, socialines garantijas, atlyginimus“, - sako LPK prezidentas.

Ponas Dargis atkreipia dėmesį, kad pagrindinėje mokytojų kalvėje – Lietuvos edukologijos universitete, priimamų studentų skaičius mažėja svarbiausiose srityse. LAMA BPO duomenimis, nuo 2012 m. priėmimas į pedagogikos studijas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei dvigubai, o populiariausios pedagoginės studijos – kūno kultūra ir ikimokyklinis ugdymas.

„Aiškėja, kad greitai nebus reikiamų mokytojų, pokyčius reikia daryti greitai“, - akcentuoja p. Dargis.

Pasiūla neatitinka paklausos

Kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema reikalauja pokyčiu įvardija ir Jurgita Petrauskienė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė. Pasak jos, Lietuvos studijų ir mokslo tinklas veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius ir mažėja, tačiau universitetų ir kolegų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius net auga. Studijų programų pasiūla auga, nors paklausa mažėja“, - sako p. Petrauskienė.

LAMA BPO duomenimis, socialinių mokslų studijų sritis siūlo didžiausią programų pasiūlą, nors šių studijų paklausa krenta labiausiai. Tuo tarpu ten, kur paklausa auga, pasiūla taip sparčiai nedidėja, pvz., biomedicinos ir fiziniai mokslai.

„Jau beveik neliko universitetų specializacijų, nes kiekvienas rengia beveik visų sričių specialistus. Studijų programos smulkėja, fragmentuojasi. Ar tai veda į geresnę kokybę? Jeigu kalbame apie dešimt studentų medų studijų srityje – taip bet kai vos dešimt studentų surenka socialinių mokslų studijų programa, tai jau nėra gerai“, - pabrėžia p. Petrauskienė.

MOSTA atliktos apklausos duomenimis, studijų kokybę Lietuvoje geriausiai vertina aukštųjų mokyklų administracija, dėstytojai ir doktorantai, prasčiau – darbdaviai ir absolventai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

SAM supaprastino reikalavimus statutiniams pareigūnams dėl psichinės sveikatos 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė nustačiusi paprastesnius reikalavimus dėl psichinės sveikatos...

Vadyba
2022.08.09
„Ignitis renewables“ ieško nepriklausomo valdybos nario

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ paskelbė antrinės įmonės „Ignitis renewables“...

Vadyba
2022.08.09
Moteriški ir vyriški kolektyvai: lyčių įvairovė – būtina, bet komandos stiprybė – iš asmenybių įvairovės Premium

Kolektyvai, kuriuose dominuoja viena iš lyčių, pasak VŽ kalbintų vadovų ir psichologės, vis dar gali...

Vadyba
2022.08.09
Tyrimas: labiausiai su sėkminga karjera siejamos studijos – IT ir medicinos

6 iš 10 Lietuvos gyventojų savo vaikui ar kitam mokyklą baigiančiam giminaičiui rekomenduotų pasirinkti...

Vadyba
2022.08.09
Organizacijų ugdymo ekspertė R. Vanagė: kaip vadovui reikėtų įsitvirtinti komandoje Premium

Rima Vanagė, organizacijų ugdymo ekspertė, psichologė, sako, pastebinti, kad vadovu geriausia tapti po to,...

Vadyba
2022.08.09
A. Dulkio atstovu spaudai tapo T. Bagdonas

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovo žiniasklaidai pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti...

Vadyba
2022.08.08
Lietuvos vežėjų darbo jėgos sąnaudos yra dvigubai mažesnės nei ES vidurkis Premium 3

Lietuvos vežėjų darbo jėgos kaštai per metus nežymiai paaugo, tačiau pagal šį rodiklį Lietuvos transporto...

Logistika
2022.08.07
Viliojant darbuotoją galima prisivilioti ir teismą: kaip neperžengti plonos ribos

Darbo rinkai tampant vis mobilesne ir judresne, organizacijos įsitraukia į „talentų karus“ dėl labiausiai...

Vadyba
2022.08.07
Kelios valandos per vėlai ir svajonių kandidato nebėra. Kaip neuždelsti jų atrankos?

Lėtas įdarbinimo procesas slopina kandidatų entuziazmą ir juos ilgiau palieka prieinamus kitiems darbdaviams.

Vadyba
2022.08.06
Tyrimas: pandemijos metu Lietuvoje galimybę dirbti iš namų turėjo mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Europoje Premium

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje...

Vadyba
2022.08.06
Dėl per mažo atlyginimo į teismą kreipėsi dar vienas teisėjas

Dar vienas teisėjas kreipėsi į teismą dėl pernelyg mažo atlyginimo ir reikalauja atlyginti žalą. Regionų...

Vadyba
2022.08.05
JK „Amazon“ darbuotojai streikuoja – reikalauja didesnio atlyginimų kėlimo

Šimtai vieno „Amazon“ sandėlio darbuotojų Jungtinėje Karalystėje atsisakė dirbti, protestuodami prieš...

Vadyba
2022.08.05
Antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 5,2% 6

Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 5,2% ir, palyginti pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc.

Vadyba
2022.08.05
Vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė palieka SAM 1

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) palieka vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Vadyba
2022.08.04
Daugiausia studentų pritraukė programų sistemų, teisės ir ekonomikos studijų programos

Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis šiemet pasirašytos 17.076 sutartys, pranešė Lietuvos...

Vadyba
2022.08.04
Ilgamečiai vadovai – kodėl jie labiau naudingi nei žalingi Premium 3

Pasigirstant diskusijoms, kiek dažna turi būti rotacija tarp vadovų, ekspertai, kalbėdami apie ilgamečius...

Vadyba
2022.08.04
E. Dobrowolska: teisėjų atlyginimo klausimas Seimui turėtų būti teikiamas rudenį

Valstybės tarnybos reformos paketas, kuriame numatytas ir teisėjų atlyginimo klausimas, Seimui turėtų būti...

Vadyba
2022.08.04
L. Zabulis paskirtas „Nord Security“ ir „Surfshark“ finansų vadovu

Laurynas Zabulis tapo dviejų lietuvių sukurtų ir šiemet susijungusių kibernetinių saugumo įmonių „Nord...

Vadyba
2022.08.04
„Air Baltic“ pirmoji iš Europos aviakompanijų įvedė liberalias taisykles įgulų narių išvaizdai darbe 1

Latvijos „Air Baltic“ tapo pirmąja Europos aviakompanija, kuri leido įgulų nariams pirsingą ir tatuiruotes,...

Vadyba
2022.08.03
Darbo kodekso pakeitimai: kas neramina verslą ir kokių pokyčių iš tikrųjų reikėtų Premium 1

Birželį Seimas pakeitė virš 40 Darbo kodekso straipsnių. Dalis jų įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 d. Juose...

Vadyba
2022.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku