Mokyklose keičiami langai, bet neinvestuojama į mokytojus

Publikuota: 2015-11-16
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ką tik Europos Komisijos paskelbtame 2015 m. švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių įvardijami prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema. O pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Išeitis – mokytojo profesijos patrauklumo didinimas.

Mažas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis, aukštas aukštojo mokslo prieinamumas, pakankamas aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų – trys iš aštuonių gerai EK vertinamų Lietuvos švietimo sistemos sričių.

Tuo tarpu ikimokyklinis vaikų ugdymas, mokinių skaitymo, matematikos ir tiksliųjų mokslų įgūdžiai bei suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi – silpniausios ir pokyčių reikalaujančios sritys Lietuvoje, nurodoma naujausiame EK švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje.

Kritika mokytojų rengėjams

„Nors aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų Lietuvoje atitinka ES keliamus tikslus ir yra didesnis nei ES vidurkis, tačiau ši sritis šiek tiek neramina. Absolventai įsidarbina ne pagal specialybę, o tai rodo, kad tos kompetencijos, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių“, - sakė Michaelas Theutschas, EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Šalių analizės vedėjas, pirmadienį skaitęs pranešimą tarptautinėje EK konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonomikos augimo iššūkiai“.

Ponas Theutsh atkreipė dėmesį į prastus mokinių mokymosi rezultatus.

„Lietuvos mokyklose daug prastai besimokančių vaikų. Pasirodo, kad vienas iš keturių vaikų net negali taisyklingai perskaityti paprasto teksto. Su matematiniai įgūdžiais dar blogiau. Šiek tiek geresnė situacija tiksliniuose moksluose. Tai yra busimi darbo rinkos dalyviai, kuriems bus labai sunku įsilieti į aktyvią rinką. Akivaizdu, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą“, - sako p. Theutschas.

Pasak jo, kitos šalys jau yra anksčiau susidūrusios su pedagogų rengimo sistemos pertvarka ir yra šį iššūkį įveikusios, todėl Lietuva turi iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Čekijoje veikia atskira mokytojo karjeros sistema, kuri susideda iš trijų pagrindinių elementų: sustiprintos mokytojo kompetencijos, atgalinio ryšio (tolimesnio konsultavimo ir orientavimo sistema) bei standartų ir vertinimų.

Gali norėti būti mokytojais

Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, pabrėžia Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Dažnai klausiama, ko reikia darbo rinkai, bet neapčiuopiama pagrindinė šio klausimo šaknis. Darbo rinkai reikia, kad aktyvus jos dalyvis dar ankstyvoje vaikystėje tikslingai ugdytų savo įgūdžius. Žmogaus ugdymas prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje. Mokytojai turi atsakingai perimti šią funkciją, gebėti greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pereiti nuo informacijos pateikimo ir kartojimo į gebėjimų naudoti informaciją ugdymui“, - teigia p. Dargis.

LPK prezidento teigimu, mokykloje turi būti ugdomas kritinis mąstymas ir faktų interpretavimas, kūrybiškumas, verslumo programos turi skatinti idėjas ir jų pavertimą nauja paslauga ar produktu, o labai dažnai iš mokytojų girdimą posakį, kad „jeigu gerai mokysies, būsit geras darbuotojas“, turėtų pakeisti skatinimas gebėti parduoti savo idėjas ir patiems tapti verslininkais.

„Ateityje laukia labai daug neapibrėžtumo, pokyčiai vyksta vis greičiau, reikalingos naujos kompetencijos, būtinas technologijų pritaikymas, nuolatinis rinkos sekimas ir žaibiška orientacija. Tai supranta verslas ir tai turi suprasti švietimo sistema“, - teigia p. Dargis.

Dėl to, Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo.

„Mokyklose keičiami langai, stogai, bet neinvestuojama į žmones. Lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriama vis mažiau. Reikia ne gerų pastatų, o gerų mokytojų kompetencijų. Mes turime visiškai naujai pasižiūrėti į mokytojų ruošimą, jų įvaizdį, socialines garantijas, atlyginimus“, - sako LPK prezidentas.

Ponas Dargis atkreipia dėmesį, kad pagrindinėje mokytojų kalvėje – Lietuvos edukologijos universitete, priimamų studentų skaičius mažėja svarbiausiose srityse. LAMA BPO duomenimis, nuo 2012 m. priėmimas į pedagogikos studijas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei dvigubai, o populiariausios pedagoginės studijos – kūno kultūra ir ikimokyklinis ugdymas.

„Aiškėja, kad greitai nebus reikiamų mokytojų, pokyčius reikia daryti greitai“, - akcentuoja p. Dargis.

Pasiūla neatitinka paklausos

Kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema reikalauja pokyčiu įvardija ir Jurgita Petrauskienė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė. Pasak jos, Lietuvos studijų ir mokslo tinklas veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius ir mažėja, tačiau universitetų ir kolegų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius net auga. Studijų programų pasiūla auga, nors paklausa mažėja“, - sako p. Petrauskienė.

LAMA BPO duomenimis, socialinių mokslų studijų sritis siūlo didžiausią programų pasiūlą, nors šių studijų paklausa krenta labiausiai. Tuo tarpu ten, kur paklausa auga, pasiūla taip sparčiai nedidėja, pvz., biomedicinos ir fiziniai mokslai.

„Jau beveik neliko universitetų specializacijų, nes kiekvienas rengia beveik visų sričių specialistus. Studijų programos smulkėja, fragmentuojasi. Ar tai veda į geresnę kokybę? Jeigu kalbame apie dešimt studentų medų studijų srityje – taip bet kai vos dešimt studentų surenka socialinių mokslų studijų programa, tai jau nėra gerai“, - pabrėžia p. Petrauskienė.

MOSTA atliktos apklausos duomenimis, studijų kokybę Lietuvoje geriausiai vertina aukštųjų mokyklų administracija, dėstytojai ir doktorantai, prasčiau – darbdaviai ir absolventai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvoje – 140.000 specialistų skylė, bet užsieniečių nesamdo Premium 23

Darbdaviai pernai ieškojo 214.000 aukštos kvalifikacijos specialistų – tris kartus daugiau, nei Lietuvoje...

Vadyba
11:25
„Facebook“ darbo jėgos planuotojas: kaip žinoti, kokių žmonių reikės ateityje Premium

Planuodamos, kiek ir kokių darbuotojų reikės, bendrovės vis dar dažnai remiasi savo nuojauta ir nuomone, o ne...

Vadyba
2018.06.19
Seime sunkiai judama link valstybės tarnybos reformos 1

Seimas iš esmės sutinka reformuoti valstybės tarnybą, tačiau kiek švelniau, nei pasiūlė Vyriausybė. Dalis...

Verslo aplinka
2018.06.19
„Netflix“ personalo valdymo revoliucija: 4 drąsūs sprendimai 6

JAV interneto televizijos milžinė „Netflix“ dažnai vadinama viena pažangiausių bendrovių personalo valdymo...

Vadyba
2018.06.19
Laikinųjų darbuotojų gamybininkams randa pasiūlę ramybę ir „komandines darbo vietas“ Premium

Jei darbo rinka nebūtų tokia sekli ir darbdaviai patys rastų darbuotojų, vargu ar įdarbinimo agentūroms...

Vadyba
2018.06.19
Kaip sukurti darbo skelbimą 1

Šiais laikais, kai darbuotojai turi daugiau galimybių rinktis nei darbdaviai, būtina išryškinti įmonės...

Vadyba
2018.06.16
Pagal darbo kaštų brangimą, Lietuva – 4-ta ES 4

Šių metų pirmą ketvirtį valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo 9%  – tai ketvirtas didžiausias...

Vadyba
2018.06.15
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“ reitingas: 1.500 įmonių sąrašas 2

Praėjusią savaitę paaiškėjus rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojams, „Verslo žinios“...

Vadyba
2018.06.15
Seime perkratoma valstybės tarnybos reforma

Vyriausybės pasiūlytas valstybės tarnybos pertvarkos projektas Seime keičiamas iš esmės – siūloma palikti...

Verslo aplinka
2018.06.14
Kodėl darbuotojai nekenčia personalo valdymo ir kaip tai pakeisti Premium

Šiais laikais iš personalo vadovų tikimasi didesnio indėlio į verslo gerovę, tačiau darbuotojai vis dar...

Vadyba
2018.06.13
Septyni VŽ išrinkti Metų CEO – apie lyderystę, komandą ir vadovavimo stilių 2

Jeigu pradedantis verslininkas karjeros pradžioje žinotų, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių savybių gimsta...

Vadyba
2018.06.12
Registruotas nedarbo lygis vėl paaugo 9

Šių metų birželio pradžioje, palyginus su laikotarpiu prieš metus, registruotų bedarbių skaičius išaugo...

Vadyba
2018.06.12
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11
Parduotuvių tinklų atlyginimai iš arti 28

Lietuvos maisto parduotuvių tinklai – vieni didžiausių darbdavių šalyje. Tai vienas, tai kitas tinklas vis...

Vadyba
2018.06.09
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Trūkstant darbuotojų „Maxima“ plečia motyvacinę sistemą Premium 20

Šių metų pradžioje prekybos tinklas „Maxima“ patobulino parduotuvių darbuotojų motyvacinę sistemą, o nuo...

Vadyba
2018.06.07
Kaip motyvuoti darbuotoją: padidinti algą - gerai, bet nebūtinai to nori Premium 8

Šiais laikais vien atlyginimu darbuotojo nesužavėsi, nes specialistai visur gali uždirbti daugmaž tiek pat,...

Vadyba
2018.06.06
Besitraukiantis „Starbucks“ vadovas H. Schultzas užminė mįslių

Po 36 vadovavimo metų milijardierius Howardas Schultzas paskelbė pasitraukiantis iš JAV kavinių tinklo...

Verslo aplinka
2018.06.06
Lietuvių įmonės patirtis: keturias dienas dirbame, vieną ne (beveik) Premium 2

Paaukoti vieną dieną kolektyvo tiesioginio darbo – gali būti sunkus sprendimas. Tačiau statybinių medžiagų...

Vadyba
2018.06.06
Paskelbti rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojai 23

Geidžiamiausiu šių metų didžiuoju darbdaviu antrus metus iš eilės tapo telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“, o...

Vadyba
2018.06.05

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau