Mokyklose keičiami langai, bet neinvestuojama į mokytojus

Publikuota: 2015-11-16
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ką tik Europos Komisijos paskelbtame 2015 m. švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių įvardijami prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema. O pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Išeitis – mokytojo profesijos patrauklumo didinimas.

Mažas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis, aukštas aukštojo mokslo prieinamumas, pakankamas aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų – trys iš aštuonių gerai EK vertinamų Lietuvos švietimo sistemos sričių.

Tuo tarpu ikimokyklinis vaikų ugdymas, mokinių skaitymo, matematikos ir tiksliųjų mokslų įgūdžiai bei suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi – silpniausios ir pokyčių reikalaujančios sritys Lietuvoje, nurodoma naujausiame EK švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje.

Kritika mokytojų rengėjams

„Nors aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų Lietuvoje atitinka ES keliamus tikslus ir yra didesnis nei ES vidurkis, tačiau ši sritis šiek tiek neramina. Absolventai įsidarbina ne pagal specialybę, o tai rodo, kad tos kompetencijos, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių“, - sakė Michaelas Theutschas, EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Šalių analizės vedėjas, pirmadienį skaitęs pranešimą tarptautinėje EK konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonomikos augimo iššūkiai“.

Ponas Theutsh atkreipė dėmesį į prastus mokinių mokymosi rezultatus.

„Lietuvos mokyklose daug prastai besimokančių vaikų. Pasirodo, kad vienas iš keturių vaikų net negali taisyklingai perskaityti paprasto teksto. Su matematiniai įgūdžiais dar blogiau. Šiek tiek geresnė situacija tiksliniuose moksluose. Tai yra busimi darbo rinkos dalyviai, kuriems bus labai sunku įsilieti į aktyvią rinką. Akivaizdu, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą“, - sako p. Theutschas.

Pasak jo, kitos šalys jau yra anksčiau susidūrusios su pedagogų rengimo sistemos pertvarka ir yra šį iššūkį įveikusios, todėl Lietuva turi iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Čekijoje veikia atskira mokytojo karjeros sistema, kuri susideda iš trijų pagrindinių elementų: sustiprintos mokytojo kompetencijos, atgalinio ryšio (tolimesnio konsultavimo ir orientavimo sistema) bei standartų ir vertinimų.

Gali norėti būti mokytojais

Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, pabrėžia Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Dažnai klausiama, ko reikia darbo rinkai, bet neapčiuopiama pagrindinė šio klausimo šaknis. Darbo rinkai reikia, kad aktyvus jos dalyvis dar ankstyvoje vaikystėje tikslingai ugdytų savo įgūdžius. Žmogaus ugdymas prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje. Mokytojai turi atsakingai perimti šią funkciją, gebėti greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pereiti nuo informacijos pateikimo ir kartojimo į gebėjimų naudoti informaciją ugdymui“, - teigia p. Dargis.

LPK prezidento teigimu, mokykloje turi būti ugdomas kritinis mąstymas ir faktų interpretavimas, kūrybiškumas, verslumo programos turi skatinti idėjas ir jų pavertimą nauja paslauga ar produktu, o labai dažnai iš mokytojų girdimą posakį, kad „jeigu gerai mokysies, būsit geras darbuotojas“, turėtų pakeisti skatinimas gebėti parduoti savo idėjas ir patiems tapti verslininkais.

„Ateityje laukia labai daug neapibrėžtumo, pokyčiai vyksta vis greičiau, reikalingos naujos kompetencijos, būtinas technologijų pritaikymas, nuolatinis rinkos sekimas ir žaibiška orientacija. Tai supranta verslas ir tai turi suprasti švietimo sistema“, - teigia p. Dargis.

Dėl to, Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo.

„Mokyklose keičiami langai, stogai, bet neinvestuojama į žmones. Lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriama vis mažiau. Reikia ne gerų pastatų, o gerų mokytojų kompetencijų. Mes turime visiškai naujai pasižiūrėti į mokytojų ruošimą, jų įvaizdį, socialines garantijas, atlyginimus“, - sako LPK prezidentas.

Ponas Dargis atkreipia dėmesį, kad pagrindinėje mokytojų kalvėje – Lietuvos edukologijos universitete, priimamų studentų skaičius mažėja svarbiausiose srityse. LAMA BPO duomenimis, nuo 2012 m. priėmimas į pedagogikos studijas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei dvigubai, o populiariausios pedagoginės studijos – kūno kultūra ir ikimokyklinis ugdymas.

„Aiškėja, kad greitai nebus reikiamų mokytojų, pokyčius reikia daryti greitai“, - akcentuoja p. Dargis.

Pasiūla neatitinka paklausos

Kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema reikalauja pokyčiu įvardija ir Jurgita Petrauskienė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė. Pasak jos, Lietuvos studijų ir mokslo tinklas veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius ir mažėja, tačiau universitetų ir kolegų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius net auga. Studijų programų pasiūla auga, nors paklausa mažėja“, - sako p. Petrauskienė.

LAMA BPO duomenimis, socialinių mokslų studijų sritis siūlo didžiausią programų pasiūlą, nors šių studijų paklausa krenta labiausiai. Tuo tarpu ten, kur paklausa auga, pasiūla taip sparčiai nedidėja, pvz., biomedicinos ir fiziniai mokslai.

„Jau beveik neliko universitetų specializacijų, nes kiekvienas rengia beveik visų sričių specialistus. Studijų programos smulkėja, fragmentuojasi. Ar tai veda į geresnę kokybę? Jeigu kalbame apie dešimt studentų medų studijų srityje – taip bet kai vos dešimt studentų surenka socialinių mokslų studijų programa, tai jau nėra gerai“, - pabrėžia p. Petrauskienė.

MOSTA atliktos apklausos duomenimis, studijų kokybę Lietuvoje geriausiai vertina aukštųjų mokyklų administracija, dėstytojai ir doktorantai, prasčiau – darbdaviai ir absolventai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kodėl keliaujant į darbą nereiktų klausytis muzikos 

Kuo ilgesnė kelionė į darbo vietą, tuo mažesnis žmonių pasitenkinimas savo darbu. Tačiau tyrėjai nustatė, kad...

Vadyba
2019.03.23
Nustatė ryšį tarp piniginių premijų ir darbuotojų psichologinių problemų  12

JAV ir danų mokslininkai teigia, kad piniginės premijos, mokamos už pasiektus rezultatus, gali būti...

Vadyba
2019.03.22
Brangiausios privačios mokyklos: kiek kainuos nauji mokslo metai Premium 19

VŽ surikiavo Lietuvos nevalstybinės mokyklas pagal naujų, 2019–2020-ų, mokslo metų įkainius.

Paslaugos
2019.03.22
Privačios mokyklos kelia įkainius – sako, brango viskas, net popierius Premium 5

Naujiems 2019–2020 mokslo metams besirengiančios privačios mokyklos viena per kitą skelbia nuo rugsėjo...

Paslaugos
2019.03.22
Profsąjungos galės turėti padalinius

Seimas leido nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančioms profesinėms sąjungoms steigti savo...

Vadyba
2019.03.21
Už kokybišką miegą – priedas prie algos 1

Darbdaviai pradeda suprasti, kad naktimis dirbantys darbuotojai naudos verslui atneša nedaug. Netgi...

Vadyba
2019.03.20
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Didžiausius atlyginimus šį sausį mokėjusios privačios mokyklos Premium 1

Nevalstybinių mokyklų sektoriuje didžiausią vidutinį atlyginimą šį sausį mokėjo UAB „The British School of...

Paslaugos
2019.03.20
Lietuvos darbo jėgos brangimas – 4-tas sparčiausias ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017...

2019.03.19
Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis mažėjo sparčiausiai ES 7

Pernai metų paskutinį ketvirtį visoje ES laisvų darbo vietų skaičius siekė 2,3%. Lietuvoje jis buvo 1 proc.

Vadyba
2019.03.19
Be E. Musko žinios – nė vieno naujo „Teslos“ darbuotojo  16

Automobilių gamintojos „Tesla“ naujų darbuotojų paieška nebegali vykti be bendrovės vadovo Elono Musko...

Vadyba
2019.03.18
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
Atleistas „Kelių priežiūros“ vadovas D. Aleknavičius 3

Valstybės valdomos bendrovės „Kelių priežiūra“ vadovas Darius Aleknavičius atleistas iš pareigų, o laikinuoju...

Vadyba
2019.03.18
BDAR naujienos: patvirtino atvejus, kada privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) patvirtino įmonių ir valstybės institucijų seniai lauktą...

Paslaugos
2019.03.18
Daugiausiai naujų mokinių pritraukusios privačios mokyklos Premium

Dalis tėvelių jau susirūpino, į kurią mokyklą registruoti savo atžalą naujiems – 2019–2020-iems – mokslo...

Paslaugos
2019.03.15
Per metus padaugėjo uždirbančių daugiau nei 1.600 Eur 15

Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per metus uždirbančių minimaliąją mėnesio algą (MMA) sumažėjo...

Vadyba
2019.03.14
Suaktyvėjusi konkurencija dėl talentų šokdina teisininkų algas Premium 5

Metų sandūroje gerokai suaktyvėjusi didžiųjų verslo advokatų kontorų konkurencija dėl teisininkų kilstelėjo...

Paslaugos
2019.03.14
Didžiausi darbuotojų nerimo šaltiniai

Darbuotojai labiausiai jaudinasi dėl trijų dalykų – darbo užmokesčio, atleidimo ir persidirbimo, rodo JAV...

Vadyba
2019.03.13
10 labiausiai erzinančių bendravimo su kolegomis įpročių 5

Atviruose biuruose dirbantys žmonės kasdien susiduria su veiksniais, blaškančiais jų dėmesį. Produktyviau...

Vadyba
2019.03.13
Metų teisininko rinkimai: paskutinės dienos pateikti paraiškas 4

Pirmadienį, kovo 18 d., baigiasi pirmojo etapo anketų teikimas „Verslo žinių“ ir „Infolex“ drauge su...

Paslaugos
2019.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau