Mokyklose keičiami langai, bet neinvestuojama į mokytojus

Publikuota: 2015-11-16
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ką tik Europos Komisijos paskelbtame 2015 m. švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių įvardijami prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema. O pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Išeitis – mokytojo profesijos patrauklumo didinimas.

Mažas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis, aukštas aukštojo mokslo prieinamumas, pakankamas aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų – trys iš aštuonių gerai EK vertinamų Lietuvos švietimo sistemos sričių.

Tuo tarpu ikimokyklinis vaikų ugdymas, mokinių skaitymo, matematikos ir tiksliųjų mokslų įgūdžiai bei suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi – silpniausios ir pokyčių reikalaujančios sritys Lietuvoje, nurodoma naujausiame EK švietimo ir mokslo stebėsenos biuletenyje.

Kritika mokytojų rengėjams

„Nors aukštųjų mokyklų absolventų užimtumas po studijų Lietuvoje atitinka ES keliamus tikslus ir yra didesnis nei ES vidurkis, tačiau ši sritis šiek tiek neramina. Absolventai įsidarbina ne pagal specialybę, o tai rodo, kad tos kompetencijos, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių“, - sakė Michaelas Theutschas, EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Šalių analizės vedėjas, pirmadienį skaitęs pranešimą tarptautinėje EK konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonomikos augimo iššūkiai“.

Ponas Theutsh atkreipė dėmesį į prastus mokinių mokymosi rezultatus.

„Lietuvos mokyklose daug prastai besimokančių vaikų. Pasirodo, kad vienas iš keturių vaikų net negali taisyklingai perskaityti paprasto teksto. Su matematiniai įgūdžiais dar blogiau. Šiek tiek geresnė situacija tiksliniuose moksluose. Tai yra busimi darbo rinkos dalyviai, kuriems bus labai sunku įsilieti į aktyvią rinką. Akivaizdu, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą“, - sako p. Theutschas.

Pasak jo, kitos šalys jau yra anksčiau susidūrusios su pedagogų rengimo sistemos pertvarka ir yra šį iššūkį įveikusios, todėl Lietuva turi iš ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Čekijoje veikia atskira mokytojo karjeros sistema, kuri susideda iš trijų pagrindinių elementų: sustiprintos mokytojo kompetencijos, atgalinio ryšio (tolimesnio konsultavimo ir orientavimo sistema) bei standartų ir vertinimų.

Gali norėti būti mokytojais

Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, pabrėžia Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Dažnai klausiama, ko reikia darbo rinkai, bet neapčiuopiama pagrindinė šio klausimo šaknis. Darbo rinkai reikia, kad aktyvus jos dalyvis dar ankstyvoje vaikystėje tikslingai ugdytų savo įgūdžius. Žmogaus ugdymas prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje. Mokytojai turi atsakingai perimti šią funkciją, gebėti greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pereiti nuo informacijos pateikimo ir kartojimo į gebėjimų naudoti informaciją ugdymui“, - teigia p. Dargis.

LPK prezidento teigimu, mokykloje turi būti ugdomas kritinis mąstymas ir faktų interpretavimas, kūrybiškumas, verslumo programos turi skatinti idėjas ir jų pavertimą nauja paslauga ar produktu, o labai dažnai iš mokytojų girdimą posakį, kad „jeigu gerai mokysies, būsit geras darbuotojas“, turėtų pakeisti skatinimas gebėti parduoti savo idėjas ir patiems tapti verslininkais.

„Ateityje laukia labai daug neapibrėžtumo, pokyčiai vyksta vis greičiau, reikalingos naujos kompetencijos, būtinas technologijų pritaikymas, nuolatinis rinkos sekimas ir žaibiška orientacija. Tai supranta verslas ir tai turi suprasti švietimo sistema“, - teigia p. Dargis.

Dėl to, Lietuvos švietimo sistemą būtina keisti ne fragmentiškai, o iš pagrindų, pirmiausia pradedant nuo silpniausios vietos – pedagogų rengimo.

„Mokyklose keičiami langai, stogai, bet neinvestuojama į žmones. Lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriama vis mažiau. Reikia ne gerų pastatų, o gerų mokytojų kompetencijų. Mes turime visiškai naujai pasižiūrėti į mokytojų ruošimą, jų įvaizdį, socialines garantijas, atlyginimus“, - sako LPK prezidentas.

Ponas Dargis atkreipia dėmesį, kad pagrindinėje mokytojų kalvėje – Lietuvos edukologijos universitete, priimamų studentų skaičius mažėja svarbiausiose srityse. LAMA BPO duomenimis, nuo 2012 m. priėmimas į pedagogikos studijas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei dvigubai, o populiariausios pedagoginės studijos – kūno kultūra ir ikimokyklinis ugdymas.

„Aiškėja, kad greitai nebus reikiamų mokytojų, pokyčius reikia daryti greitai“, - akcentuoja p. Dargis.

Pasiūla neatitinka paklausos

Kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema reikalauja pokyčiu įvardija ir Jurgita Petrauskienė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė. Pasak jos, Lietuvos studijų ir mokslo tinklas veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius ir mažėja, tačiau universitetų ir kolegų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius net auga. Studijų programų pasiūla auga, nors paklausa mažėja“, - sako p. Petrauskienė.

LAMA BPO duomenimis, socialinių mokslų studijų sritis siūlo didžiausią programų pasiūlą, nors šių studijų paklausa krenta labiausiai. Tuo tarpu ten, kur paklausa auga, pasiūla taip sparčiai nedidėja, pvz., biomedicinos ir fiziniai mokslai.

„Jau beveik neliko universitetų specializacijų, nes kiekvienas rengia beveik visų sričių specialistus. Studijų programos smulkėja, fragmentuojasi. Ar tai veda į geresnę kokybę? Jeigu kalbame apie dešimt studentų medų studijų srityje – taip bet kai vos dešimt studentų surenka socialinių mokslų studijų programa, tai jau nėra gerai“, - pabrėžia p. Petrauskienė.

MOSTA atliktos apklausos duomenimis, studijų kokybę Lietuvoje geriausiai vertina aukštųjų mokyklų administracija, dėstytojai ir doktorantai, prasčiau – darbdaviai ir absolventai.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tyrimas: 3 dažniausios melagystės, kurias kandidatai nurodo CV

Sakoma, kad kare visos priemonės pateisinamos. Ieškantieji darbo šią taktiką taiko praktiškai – nesibodi...

Vadyba
09:34
Kaip iš darbuotojo vertinimo pokalbio gauti daugiau naudos Premium

Darbuotojų veiklos vertinimo pokalbis yra šansas vadovui įkvėpti veikti, argumentuotai pristatyti įmonės...

Vadyba
2020.01.24
Per mėnesį kelių transporto sektoriuje nebeliko 3.235 darbuotojų  Premium 5

Sezoniškai svyruojantis darbuotojų pokytis pasiekė 10 kartų didesnį mastą, numanoma darbo jėgos emigravimo...

Davose brėžia naujas taisykles verslui: iš esmės keičiasi CEO prioritetai Premium

Geros žinios viso pasaulio darbuotojams – jūs ką tik įgijote „akcininkų“ statusą. Jūsų vadovai pasirašė viešą...

Vadyba
2020.01.23
„Delta“ darbuotojų premijoms skyrė 1,6 mlrd. USD

JAV oro linijos „Delta Air Lines“ džiaugiasi įspūdingais pernykščiais finansiniais rezultatais. Kompanija...

Vadyba
2020.01.22
Naujasis Vilniaus universiteto rektorius - prof. Rimvydas Petrauskas

Naujuoju Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi išrinktas prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Jis pakeis prof. dr.

Vadyba
2020.01.22
„Swedbank“ patirtis: darbdaviui apsimoka skatinti lyčių lygybę Premium 5

Pasaulinės darbo rinkos tendencijos skelbia, kad 2020-aisiais geidžiamiausi specialistai ir vadovai bus...

Vadyba
2020.01.22
Darbuotojai iš įmonių bėga ne dėl mažesnės algos: neteisybė, skatinanti keisti darbą Premium 7

Kylančios algos motyvuoja darbuotojus, tačiau jei vieniems tas šuolis yra ypač didelis, o kitiems pokytis...

Gazelė
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„Facebook“ darbui Londone pasamdys 1.000 specialistų

„Facebook“ plečia komandą Jungtinėje Karalystėje. Šįmet  Londono biure planuojama pasamdyti apie 1.000...

Vadyba
2020.01.21
A. Šabūnas apie pasitraukimą iš „Utenos trikotažo“ ir naują veiklą  Premium 5

Iš koncerno SBA valdybos nario ir AB „Utenos trikotažas“ vadovo pareigų pasitraukęs bei šios bendrovės...

Pramonė
2020.01.21
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
„Procter & Gamble“ vadovo patarimas: inovacijų neieškokite darbo vietoje Premium

Verslui, kuris nori neatsilikti nuo konkurentų, nuolat patariama inovuoti: ieškoti naujų produktų, idėjų,...

Vadyba
2020.01.20
Kokias darbuotojų atrankos klaidas daro įmonės ir kaip jas ištaisyti 4

Per darbo pokalbį su kandidatu įmonė turėtų pagalvoti ir apie tolesnį savo kaip darbdavio įvaizdį. Mat...

Vadyba
2020.01.19
Tyrėjai išsiaiškino, kaip pasiekus verslo viršūnę joje išsilaikyti

Užkopti į verslo olimpą yra lengviau nei jame įsitvirtinti. Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis budrumas ir...

Vadyba
2020.01.18
Algų aritmetika: šiais laikais jų nekelti išdrįsta tik retas darbdavys Premium 1

Vidutinis darbo užmokestis kasmet kyla apie 9%, bet jis neprivalo būti atspirties taškas darbdaviams tiek...

Gazelė
2020.01.17
20 bendrovių, kurios siūlo nuotolinį darbą visame pasaulyje 2

Galimybių dirbti nuotoliniu būdu kasmet atsiranda vis daugiau. Verslas sumaniai išnaudoja šią tendenciją, nes...

Vadyba
2020.01.16
Vienkartinės premijos darbuotojams: už ir prieš Premium

Kartą per metus už puikius rezultatus darbuotojams skiriamos premijos gali varijuoti nuo keliasdešimties iki...

Vadyba
2020.01.15
„Ignitis grupė“ turi naują Žmonių ir kultūros departamento vadovę 1

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamentui vadovauti pradėjo Renata...

Vadyba
2020.01.15
Tyrimas: 77% darbuotojų mano, kad jų tobulėjimas darbdaviui nerūpi

Beveik visi darbdaviai mano, kad suteikia savo specialistams pakankamai priemonių ir progų nuolat tobulėti,...

Vadyba
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau