Profesinis mokymas padeda įgyvendinti svajones

Publikuota: 2015-10-27
Ugniagesiu gelbėtoju tapęs aktorius Karolis Sakalauskas kasdien skuba į pagalbą.
Ugniagesiu gelbėtoju tapęs aktorius Karolis Sakalauskas kasdien skuba į pagalbą.

Nors ilgą laiką profesinį mokymą nukonkuruodavo aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos, pastaraisiais metais profesinio mokymo įstaigų suolai vis pilnesni. Šiuo metu įgyti profesiją siekia per 46 tūkst. asmenų, – 2 proc. daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Vis dažniau šias mokymo įstaigas pasirenka ir aukštąjį išsilavinimą turintis jaunimas – norinčių mokytis amato pernai padaugėjo net keturis su puse karto.

Šiandien norintiems įgyti profesiją 76 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 200 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos, kompiuterijos, socialinių paslaugų, transporto, žemės ūkio, architektūros ir statybos, meno, gamybos ir perdirbimo, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.

Kadaise vyravusią nuomonę, kad profesinis mokymas nėra prestižinis pasirinkimas, pamažu išstumia darbo rinkos diktuojamos sąlygos – bedarbystė ir kvalifikuotų specialistų trūkumas. Verslininkams dažnai pabrėžiant, kad darbo rinkoje nuolat stinga gerų darbininkiškų profesijų darbuotojų, profesinis mokymas tampa vis dažnesniu pasirinkimu, užtikrinančiu darbo vietą.

Rinkosi svajonių profesiją

Kaip pasakoja devyniolikmetis Tadas Sidaravičius, medžio drožyba jis susidomėjo, kai į mokyklą atėjo dirbti naujas amatų mokytojas, kuris parodė, kaip iš paprastos medžio pliauskos pagaminti gražią skulptūrą. Medžio drožyba jis susižavėjo taip, kad baigęs dešimt klasių jau žinojo, ko sieks – stojo į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą mokytis dailiųjų medžio dirbinių drožėjo specialybės.

„Medžio dirbinių drožėjo profesija yra būtent tai, ko norėjau. Man svarbu išsaugoti senąsias lietuviškas medžio drožimo tradicijas, kurias jau mažai kas puoselėja, ir jas perduoti, išlaikyti lietuviškumą. Besimokydamas profesinėje mokykloje kartu galėjau baigti ir dvyliktą klasę, ir įgyti specialybę“, –pasakoja T. Sidaravičius.

Medinių drožinių vaikino namuose galima rasti kiekviename kambaryje. Paties pagamintos rankšluostinės, pjaustymo lentelės, samčiai, Švč. Mergelės Marijos, angelų figūrėlės puošia ne tik namus, bet neretai tampa ir dovana.

„Supakuoji paties pagamintą medinę pjaustymo lentelę ir skilandį – išeina puiki dovana. Žmonės apsidžiaugia, nes gauna tavo rankomis padarytą darbą, kurį dar gali ir panaudoti“, – sako jaunasis drožėjas.

Nedidelėse namuose įkurtose dirbtuvėlėse plušantis vaikinas pasakoja, kad veiklos netrūksta: nuolat dalyvauja tai vienoje, tai kitoje parodoje, sulaukia ir užsakymų. Pavyzdžiui, viena alytiškė buvo taip susižavėjusi jo parodoje matytu šaukštu, kad tokį patį paprašė išdrožti ir jai. Už tai net pažadėjo daugiau sumokėti ir pati atvažiuoti iš Alytaus į Marijampolę gaminio pasiimti.

Savo svajonių profesiją įgijo ir nuo vaikystės kirpėja norėjus tapti Kristina Gorodeckienė. Kaip pati sako, jos pasirinkimas po vidurinės mokyklos mokytis amato tuo metu daug ką nustebino, tačiau tai neprivertė suabejoti savo sprendimu.

„Aplinkinius nustebino mano pasirinkimas, nes mokykloje mokiausi labai gerai, klasė buvo labai stipri, todėl visiems buvo šioks toks šokas, kad išeinu į profesinę mokyklą mokytis kirpėjos amato. Tuo metu profesines mokyklas daug kas nuvertindavo. Bet aš tos specialybės labai norėjau, todėl rinkausi ne aplinką, ne draugus, o svajonių profesiją“, – prisimena pašnekovė ir tikina, kad į universitetą galima įstoti ir baigus profesinę mokyklą.

Pasak jos, dirbant grožio srityje reikia nuolat tobulėti, nes tendencijos greitai kinta, todėl tolesnis mokymasis visada naudingas. K. Gorodeckienė ir pati įgijusi kirpėjos specialybę vėliau dar mokėsi išvaizdos stiliaus dizaino Klaipėdos universitete, nuolat dalyvauja profesionalių kirpėjų konkursuose. Didžiausias jos pasiekimas – laimėtas Europos čempionės titulas ilgų plaukų vakarinių šukuosenų varžybose.

Prieš pusmetį šešiolika metų kirpėja dirbanti moteris įgyvendino dar vieną savo svajonę – atidarė grožio saloną ir tapo jo vadove. Ilgametė patirtis grožio srityje ją privertė kritiškiau vertinti profesinių mokyklų mokinių pasiruošimą.

„Tenka dalyvauti profesinių mokyklų baigiamuosiuose egzaminuose ir kartais kyla klausimas, ką žmogus veikė tuos tris metus. Galbūt kai kuriems tiesiog reikia išsilavinimo ir profesinė mokykla atrodo lengvesnis kelias, tačiau visiems darbdaviams reikalingi geri, kvalifikuoti specialistai, o ne veltui laiką leidę darbuotojai. Todėl atranka į profesines mokyklas turėtų būti griežtesnė“, – sako ji.

Pašaukimas – gelbėti žmones

Profesinį mokymą pasirinko ir daug kam iš televizijos ekranų pažįstamas aktorius Karolis Sakalauskas. Ugniagesiu gelbėtoju tapęs vyras kasdien velkasi ugniagesio uniformą ir rizikuodamas savo gyvybę skuba į pavojų gelbėti kitų. Išvykti į iškvietimą gaisrininkų automobilis turi vos vieną minutę.

„Ugniagesys gelbėtojas – mano gyvenimo pozicija. Aš tikiu, kad jeigu kitiems darysi gerą, ir pats būsi laimingas, tau gerai seksis. Šiandien galiu pasakyti, kad tai pildosi: esu labai laimingas, turiu puikią šeimyną ir vaikus. Gaisrininkais žavėjausi nuo mažų dienų. Galvodavau: va čia tai žmonės, patys lekia į pavojų, kad kažkam kitam padėtų, rizikuoja savo gyvybe. Man net šiurpas nubėgdavo per kūną. Iš tikrųjų tai yra labai didvyriška profesija, kuri reikalauja nepaprastai daug drąsos, jėgų ir ištvermės. Visada galvojau, ar man užteks drąsos stačia galva nerti į ugnį, ar užteks fizinių ir psichologinių jėgų?“ – sakė K. Sakalauskas.

Kad yra pasiruošęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju jis sako supratęs vieno filmavimo metu: „Kūrėme TV laidą Šv. Florijono dienai, todėl ugniagesių mokykloje inscenizuotose gaisro scenose teko nusifilmuoti kaip ugniagesiui gelbėtojui. Buvo sudarytos identiškos ugniagesio darbo gaisre sąlygos: buvom apsirengę specialiais rūbais, turėjome eiti į uždūmintą namą, gesinti gaisrą, surasti nukentėjusius. Nors buvo sunku, darbas mane užkabino“.

Ugniagesio gelbėtojo darbe pavojaus netrūksta: tenka vykti į autoįvykius, jei kyla gaisro grėsmė, vaduoti prispaustus žmones, gesinti degančius namus, gelbėti žmones įstrigusius ir po žeme, ir medžiuose, dalyvauti cheminiuose incidentuose, padėti medikams ir policijai.

„Buvo toks atvejis, kai policijos pareigūnams turėjome padėti patekti į butą, kuriame užsibarikadavę slapstėsi nusikaltėliai. Prisimenu, pjaunam duris, už mūsų stovi pasiruošęs greito reagavimo būrys su ginklais, o mes nežinom, ar viduje esantys nusikaltėliai pradės šaudyt, ar ne“, – prisimena ugniagesys.

Anot jo, ugniagesiui gelbėtojui reikia žvėriškos ištvermės: „Tenka dirbi su storais, sunkiais drabužiais, sunkiais batais, ant veido – kaukė, kvėpavimo aparatas, ant pilvo kabo diržas su kirviu. Esi visiškai įrėmintas, tarsi suparalyžuotas. Be to, turi būti psichologiškai pasiruošęs bet kam“.

Baigęs ugniagesio gelbėtojo mokymo programą, K.Sakalauskas įgijo ir naro profesiją, todėl neretai tenka ieškoti nuskendusių žmonių. Kaip pats sako, šis darbas paprastai kelia ne itin džiugias emocijas, tačiau kažkam jį atlikti reikia ir tikina, kad gerų emocijų jo profesijoje taip pat netrūksta: „Kai dega namas ir bent pusė jo išgelbėji, išsaugai bent dalį žmonių turto ir tam atiduoti paskutines jėgas, apima labai geras jausmas. Tai man yra geriausias apdovanojimas“.

Įgyta profesija padeda įsidarbinti

Pastaraisiais metais augant darbo jėgos paklausai, palankiausias sąlygas įsidarbinti vis dažniau turi darbininkiškų profesijų specialistai. Šių metų rugsėjo mėnesį darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, dažytojai, siuvėjai, kepėjai ir suvirintojai. Per šį rugsėjį mokytis darbo rinkai reikalingos profesijos Darbo birža nusiuntė 2,7 tūkst. nedirbančių asmenų.

Specialistai pastebi, kad profesinio mokymo įstaigose išsilavinimą įgiję darbuotojai tampa vis paklausesni, todėl profesinis mokymas padeda spręsti ir įsidarbinimo problemą.

Panašios tendencijos turėtų išlikti ir kitais metais. Lietuvos darbo biržos užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Roma Narečionienė sako, kad remiantis 2016 m. prognozėms, paklausiausios profesijos kitais metais bus motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, apdailininko, pastatų apšiltintojo ir renovatoriaus, autošaltkalvio, pardavėjo, buhalterio ir apskaitininko, virėjo, metalų suvirintojo, medienos apdirbimo staklininko, siuvėjo.

Profesinio mokymo populiarinimas – vienas iš projekto VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-002 „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“ uždavinių. Įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurti vaizdo klipai, skirti populiarinti profesinį mokymą, kuriuose savo pasirinktas specialybes ir patirtis pristato profesinio mokymo įstaigų absolventai.

Vaizdo klipus galite peržiūrėti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCsYOttOk_zRwW4FUpGj9YtA

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto tikslas – vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. Projekto pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

Daugiau informacijos apie projektą KPMPC interneto svetainėje adresu www.kpmpc.lt.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ateities darbo pokalbiai jau čia Premium

2.000 žmonių, kurie per praėjusius keturis mėnesius tikėjosi įsidarbinti „McKinsey“, buvo pasodinti prie...

Vadyba
2019.01.02
Valdininkų armijos susitraukimas įžvelgiamas tik su lupa Premium 19

Vyriausybė neskuba įgyvendinti pažado gerokai sumažinti valdininkų skaičių. Dabar teigiama, kad jis ims...

Verslo aplinka
2019.01.02
„Gazelių“ patirtis: motyvuoja darbuotojus taip, kad šie į konkurentus nesižvalgo Premium 1

Kone kiekvienos įmonės, patekusios į „Gazelių“ sąrašą, vadovai pabrėžia, kad svarbiausias sėkmės veiksnys yra...

Vadyba
2019.01.02
Darbuotojus iš svetur samdo ne vien dėl to, kad nėra savų 3

Jei ne darbuotojai iš Baltarusijos ar Ukrainos, daugelis Lietuvos įmonių jau būtų pakabinusios spyną ant...

Vadyba
2019.01.01
Išsamiai: kiek kam didėja pajamos 2019 m.

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2019.01.01
Technologijos per metus pakeitė 16% žmonių darbo pobūdį

Daugiau nei šeštadalis Europos internetu besinaudojančių darbuotojų per pastaruosius metus susidūrė su...

Vadyba
2019.01.01
Dėl algų nesiderantys darbuotojai praranda tūkstančius

JAV atliktas tyrimas rodo, kad dėl algos dydžio nesiderantys darbuotojai per savo gyvenimą vidutiniškai...

Vadyba
2019.01.01
TOP20 didžiausių Lietuvos darbdavių atlyginimai lapkritį 4

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai lapkritį vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2018.12.31
Smulkiųjų patirtis: kodėl verta vykti į mokymus 1

Be žinių, profesionalų patarimų verslą išjudinti sudėtinga, todėl semtis patirties dažnas įmonių vadovas...

Vadyba
2018.12.31
Įmonės biudžete eilutė, skirta mokymams, kone privaloma

Net smulkiausia įmonė, skirianti lėšų darbuotojų mokymams, išlošia – žmonės jaučiasi ne tik vertinami, bet,...

Vadyba
2018.12.30
Geidžiamiausių darbdavių atlyginimai lapkritį 27

Nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai vyravo tarp bendrovių, kurios šiemet pateko į...

Vadyba
2018.12.29
Bankai išjudino „MoQ“ ieškoti papildomų nišų Premium 14

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“) ruošiasi spurtui.

Technologijos
2018.12.28
Seniai regėta atleidimų gausa – viešojo sektoriaus pokyčių rezultatas Premium 6

Tokių didelių grupinių atleidimų skaičių kaip šiemet nebuvo regėti nuo 2010-ųjų. Tarptautinėms rinkoms...

Vadyba
2018.12.27
Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
Kiek kainuoja įsirengti biurą: Vilnius regione – prie brangesnių 3

Įsirengti žemos specifikacijos 1.000 kv. m ploto biurą įmonei Vilniuje gali atsieiti 488.000 Eur –...

Statyba ir NT
2018.12.27
„Uberizaciją“ pritaikė verslo konsultantų paslaugoms Premium

Kai Robas Biedermanas ir Patas Petitti 2013 m. pradėjo studijas Harvardo verslo mokykloje, visiems studentams...

Vadyba
2018.12.27
Personalas: karjera – be stichiškų sprendimų

Nors verslas nenuilstamai kartoja, kaip sunku rasti darbuotojų, samdos profesionalai ramiai konstatuoja:...

Verslo klasė
2018.12.25
Darbuotojai nori tik dviejų dalykų 11

Darbdaviai nenuilsdami mėgina išsiaiškinti, ko iš tiesų nori darbuotojai. Pasirodo, kad atsakymas yra labai...

Vadyba
2018.12.25
6 personalo valdymo prognozės 2019 metams 1

Kitais metais personalo valdymą formuos ne tik naujos technologijos, bet ir besikeičiantis politinis klimatas.

Vadyba
2018.12.24
Traukiasi Vilniaus apskrities VMI viršininkė

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Glumbakienė savo noru pasitraukė iš...

Finansai
2018.12.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau