Profesinis mokymas padeda įgyvendinti svajones

Publikuota: 2015-10-27
Ugniagesiu gelbėtoju tapęs aktorius Karolis Sakalauskas kasdien skuba į pagalbą.
Ugniagesiu gelbėtoju tapęs aktorius Karolis Sakalauskas kasdien skuba į pagalbą.

Nors ilgą laiką profesinį mokymą nukonkuruodavo aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos, pastaraisiais metais profesinio mokymo įstaigų suolai vis pilnesni. Šiuo metu įgyti profesiją siekia per 46 tūkst. asmenų, – 2 proc. daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Vis dažniau šias mokymo įstaigas pasirenka ir aukštąjį išsilavinimą turintis jaunimas – norinčių mokytis amato pernai padaugėjo net keturis su puse karto.

Šiandien norintiems įgyti profesiją 76 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 200 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos, kompiuterijos, socialinių paslaugų, transporto, žemės ūkio, architektūros ir statybos, meno, gamybos ir perdirbimo, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.

Kadaise vyravusią nuomonę, kad profesinis mokymas nėra prestižinis pasirinkimas, pamažu išstumia darbo rinkos diktuojamos sąlygos – bedarbystė ir kvalifikuotų specialistų trūkumas. Verslininkams dažnai pabrėžiant, kad darbo rinkoje nuolat stinga gerų darbininkiškų profesijų darbuotojų, profesinis mokymas tampa vis dažnesniu pasirinkimu, užtikrinančiu darbo vietą.

Rinkosi svajonių profesiją

Kaip pasakoja devyniolikmetis Tadas Sidaravičius, medžio drožyba jis susidomėjo, kai į mokyklą atėjo dirbti naujas amatų mokytojas, kuris parodė, kaip iš paprastos medžio pliauskos pagaminti gražią skulptūrą. Medžio drožyba jis susižavėjo taip, kad baigęs dešimt klasių jau žinojo, ko sieks – stojo į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą mokytis dailiųjų medžio dirbinių drožėjo specialybės.

„Medžio dirbinių drožėjo profesija yra būtent tai, ko norėjau. Man svarbu išsaugoti senąsias lietuviškas medžio drožimo tradicijas, kurias jau mažai kas puoselėja, ir jas perduoti, išlaikyti lietuviškumą. Besimokydamas profesinėje mokykloje kartu galėjau baigti ir dvyliktą klasę, ir įgyti specialybę“, –pasakoja T. Sidaravičius.

Medinių drožinių vaikino namuose galima rasti kiekviename kambaryje. Paties pagamintos rankšluostinės, pjaustymo lentelės, samčiai, Švč. Mergelės Marijos, angelų figūrėlės puošia ne tik namus, bet neretai tampa ir dovana.

„Supakuoji paties pagamintą medinę pjaustymo lentelę ir skilandį – išeina puiki dovana. Žmonės apsidžiaugia, nes gauna tavo rankomis padarytą darbą, kurį dar gali ir panaudoti“, – sako jaunasis drožėjas.

Nedidelėse namuose įkurtose dirbtuvėlėse plušantis vaikinas pasakoja, kad veiklos netrūksta: nuolat dalyvauja tai vienoje, tai kitoje parodoje, sulaukia ir užsakymų. Pavyzdžiui, viena alytiškė buvo taip susižavėjusi jo parodoje matytu šaukštu, kad tokį patį paprašė išdrožti ir jai. Už tai net pažadėjo daugiau sumokėti ir pati atvažiuoti iš Alytaus į Marijampolę gaminio pasiimti.

Savo svajonių profesiją įgijo ir nuo vaikystės kirpėja norėjus tapti Kristina Gorodeckienė. Kaip pati sako, jos pasirinkimas po vidurinės mokyklos mokytis amato tuo metu daug ką nustebino, tačiau tai neprivertė suabejoti savo sprendimu.

„Aplinkinius nustebino mano pasirinkimas, nes mokykloje mokiausi labai gerai, klasė buvo labai stipri, todėl visiems buvo šioks toks šokas, kad išeinu į profesinę mokyklą mokytis kirpėjos amato. Tuo metu profesines mokyklas daug kas nuvertindavo. Bet aš tos specialybės labai norėjau, todėl rinkausi ne aplinką, ne draugus, o svajonių profesiją“, – prisimena pašnekovė ir tikina, kad į universitetą galima įstoti ir baigus profesinę mokyklą.

Pasak jos, dirbant grožio srityje reikia nuolat tobulėti, nes tendencijos greitai kinta, todėl tolesnis mokymasis visada naudingas. K. Gorodeckienė ir pati įgijusi kirpėjos specialybę vėliau dar mokėsi išvaizdos stiliaus dizaino Klaipėdos universitete, nuolat dalyvauja profesionalių kirpėjų konkursuose. Didžiausias jos pasiekimas – laimėtas Europos čempionės titulas ilgų plaukų vakarinių šukuosenų varžybose.

Prieš pusmetį šešiolika metų kirpėja dirbanti moteris įgyvendino dar vieną savo svajonę – atidarė grožio saloną ir tapo jo vadove. Ilgametė patirtis grožio srityje ją privertė kritiškiau vertinti profesinių mokyklų mokinių pasiruošimą.

„Tenka dalyvauti profesinių mokyklų baigiamuosiuose egzaminuose ir kartais kyla klausimas, ką žmogus veikė tuos tris metus. Galbūt kai kuriems tiesiog reikia išsilavinimo ir profesinė mokykla atrodo lengvesnis kelias, tačiau visiems darbdaviams reikalingi geri, kvalifikuoti specialistai, o ne veltui laiką leidę darbuotojai. Todėl atranka į profesines mokyklas turėtų būti griežtesnė“, – sako ji.

Pašaukimas – gelbėti žmones

Profesinį mokymą pasirinko ir daug kam iš televizijos ekranų pažįstamas aktorius Karolis Sakalauskas. Ugniagesiu gelbėtoju tapęs vyras kasdien velkasi ugniagesio uniformą ir rizikuodamas savo gyvybę skuba į pavojų gelbėti kitų. Išvykti į iškvietimą gaisrininkų automobilis turi vos vieną minutę.

„Ugniagesys gelbėtojas – mano gyvenimo pozicija. Aš tikiu, kad jeigu kitiems darysi gerą, ir pats būsi laimingas, tau gerai seksis. Šiandien galiu pasakyti, kad tai pildosi: esu labai laimingas, turiu puikią šeimyną ir vaikus. Gaisrininkais žavėjausi nuo mažų dienų. Galvodavau: va čia tai žmonės, patys lekia į pavojų, kad kažkam kitam padėtų, rizikuoja savo gyvybe. Man net šiurpas nubėgdavo per kūną. Iš tikrųjų tai yra labai didvyriška profesija, kuri reikalauja nepaprastai daug drąsos, jėgų ir ištvermės. Visada galvojau, ar man užteks drąsos stačia galva nerti į ugnį, ar užteks fizinių ir psichologinių jėgų?“ – sakė K. Sakalauskas.

Kad yra pasiruošęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju jis sako supratęs vieno filmavimo metu: „Kūrėme TV laidą Šv. Florijono dienai, todėl ugniagesių mokykloje inscenizuotose gaisro scenose teko nusifilmuoti kaip ugniagesiui gelbėtojui. Buvo sudarytos identiškos ugniagesio darbo gaisre sąlygos: buvom apsirengę specialiais rūbais, turėjome eiti į uždūmintą namą, gesinti gaisrą, surasti nukentėjusius. Nors buvo sunku, darbas mane užkabino“.

Ugniagesio gelbėtojo darbe pavojaus netrūksta: tenka vykti į autoįvykius, jei kyla gaisro grėsmė, vaduoti prispaustus žmones, gesinti degančius namus, gelbėti žmones įstrigusius ir po žeme, ir medžiuose, dalyvauti cheminiuose incidentuose, padėti medikams ir policijai.

„Buvo toks atvejis, kai policijos pareigūnams turėjome padėti patekti į butą, kuriame užsibarikadavę slapstėsi nusikaltėliai. Prisimenu, pjaunam duris, už mūsų stovi pasiruošęs greito reagavimo būrys su ginklais, o mes nežinom, ar viduje esantys nusikaltėliai pradės šaudyt, ar ne“, – prisimena ugniagesys.

Anot jo, ugniagesiui gelbėtojui reikia žvėriškos ištvermės: „Tenka dirbi su storais, sunkiais drabužiais, sunkiais batais, ant veido – kaukė, kvėpavimo aparatas, ant pilvo kabo diržas su kirviu. Esi visiškai įrėmintas, tarsi suparalyžuotas. Be to, turi būti psichologiškai pasiruošęs bet kam“.

Baigęs ugniagesio gelbėtojo mokymo programą, K.Sakalauskas įgijo ir naro profesiją, todėl neretai tenka ieškoti nuskendusių žmonių. Kaip pats sako, šis darbas paprastai kelia ne itin džiugias emocijas, tačiau kažkam jį atlikti reikia ir tikina, kad gerų emocijų jo profesijoje taip pat netrūksta: „Kai dega namas ir bent pusė jo išgelbėji, išsaugai bent dalį žmonių turto ir tam atiduoti paskutines jėgas, apima labai geras jausmas. Tai man yra geriausias apdovanojimas“.

Įgyta profesija padeda įsidarbinti

Pastaraisiais metais augant darbo jėgos paklausai, palankiausias sąlygas įsidarbinti vis dažniau turi darbininkiškų profesijų specialistai. Šių metų rugsėjo mėnesį darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, dažytojai, siuvėjai, kepėjai ir suvirintojai. Per šį rugsėjį mokytis darbo rinkai reikalingos profesijos Darbo birža nusiuntė 2,7 tūkst. nedirbančių asmenų.

Specialistai pastebi, kad profesinio mokymo įstaigose išsilavinimą įgiję darbuotojai tampa vis paklausesni, todėl profesinis mokymas padeda spręsti ir įsidarbinimo problemą.

Panašios tendencijos turėtų išlikti ir kitais metais. Lietuvos darbo biržos užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Roma Narečionienė sako, kad remiantis 2016 m. prognozėms, paklausiausios profesijos kitais metais bus motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, apdailininko, pastatų apšiltintojo ir renovatoriaus, autošaltkalvio, pardavėjo, buhalterio ir apskaitininko, virėjo, metalų suvirintojo, medienos apdirbimo staklininko, siuvėjo.

Profesinio mokymo populiarinimas – vienas iš projekto VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-002 „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“ uždavinių. Įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurti vaizdo klipai, skirti populiarinti profesinį mokymą, kuriuose savo pasirinktas specialybes ir patirtis pristato profesinio mokymo įstaigų absolventai.

Vaizdo klipus galite peržiūrėti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCsYOttOk_zRwW4FUpGj9YtA

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto tikslas – vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. Projekto pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

Daugiau informacijos apie projektą KPMPC interneto svetainėje adresu www.kpmpc.lt.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Dveji metai su nauju Darbo kodeksu skaičiais 8

Lygiai prieš dvejus metus įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, turėjęs įvesti į darbo rinką daugiau lankstumo.

Vadyba
2019.07.01
MMA kils bemaž dešimtadaliu  6

Nuo kitų metų minimali mėnesio alga (MMA) iki mokesčių padidės nuo dabartinių 555 iki 607 Eur. Gaunančiųjų...

Verslo aplinka
2019.07.01
„Deutsche Bank“ svarsto panaikinti 20.000 darbo vietų

Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ svarsto sumažinti savo darbo jėgą daugiau nei penktadaliu, arba 20.000,...

Vadyba
2019.07.01
Kodėl svarbu darbe turėti draugų 3

Santykiai su bendradarbiais yra pagrindinė darbuotojų gerovės dedamoji dalis, rodo tarptautinis tyrimas.

Vadyba
2019.06.30
Karjera pagal smulkiuosius: nuo programuotojo iki įmonės vadovo

Užsiauginti specialistą ar vadovą – pigiau nei jo ieškoti pas konkurentus ar kreiptis į „galvų medžiotojus“.

Gazelė
2019.06.30
Geidžiamiausių darbdavių algų medianos: nuo 1.540 iki 4.766 Eur 9

Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokie atlyginimai vyravo gegužės mėnesį tarp geidžiamiausių šalies...

Vadyba
2019.06.29
Statistikos departamento vadovo konkursas paskelbtas iš naujo 6

Statistikos departamento vadovo konkursas paskelbtas iš naujo, nes visi trys pirmojo konkurso dalyviai...

Vadyba
2019.06.28
„Ford“ Europoje naikina 12.000 darbo vietų 11

Automobilių gamintoja „Ford“ iki kitų metų galo ketina Europoje panaikinti 12.000 darbo vietų.

Vadyba
2019.06.28
TOP20 didžiausių darbdavių algų medianos gegužę 3

Naujausi „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie atlyginimai gegužę vyravo tarp daugiausia darbuotojų...

Vadyba
2019.06.28
Išbandymas darbuotojams – kasdienė darbo stalo medžioklė Premium 2

Įmonės suka galvas, kaip padidinti darbuotojų efektyvumą. Vienas būdų – „hot desking“, kai kasdien dirbama...

Vadyba
2019.06.28
A. Skardžiuvienė: posakis „tai tik verslas, jokių asmeniškumų“ nebetinkamas Premium

Viena vertus, darbdaviai skatinami vertinti tik žmogaus kompetenciją, o ne tam tikrus asmens bruožus, kita...

Vadyba
2019.06.27
Gyventojų pritraukia mokėdami už jų darbą iš namų 1

Miestai, regionai, o kartais ir valstijos, spręsdamos demografines problemas, daro įtaką ir darbo rinkai.

Vadyba
2019.06.27
Kokio pripažinimo už gerą darbą trokšta darbuotojai 4

Pripažinimas, kad darbuotojas gerai atliko savo darbą, — vienas geriausių ir pigiausių kolektyvą...

Vadyba
2019.06.25
Didžiausių algų TOP 20-uke – du geidžiamiausi darbdaviai 11

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kur gegužės mėnesį Lietuvoje vyravo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.06.25
Seime – pataisos dėl atlyginimo viešinimo darbo skelbimuose 4

Seimas svarstys Darbo kodekso pataisas, kuriomis ketinama numatyti dar vieną reikalavimą darbuotojų...

Vadyba
2019.06.25
Atleistas „Danske Bank“ vadovas Danijoje 4

Dėl sprendimų, susijusių su aukšta vieno investicinio produkto kaina, atleistas Jesperas Nielsenas, „Danske...

Finansai
2019.06.25
Tyrimas: gerai psichologinei savijautai pakanka 1 darbo dienos per savaitę

Ilgalaikį nedarbą mokslininkai sieja su prastesne psichologine savijauta. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad...

Vadyba
2019.06.24
Vieni darbdaviai dviračius nuperka, kiti – neleidžia statyti 10

Dviračiai ir paspirtukai, ypač su elektrinių jų alternatyvų populiarėjimu, tampa vis labiau susisiekimo...

Gazelė
2019.06.23
Skaidrumo organizacijai reikia: kiek atvirauti

Apie skaidrumo organizacijose svarbą kalbama daug, o atvirumas yra viena iš vadovams ir rekomenduojamų, ir...

Gazelė
2019.06.23
Kaip įmonėje įdiegti 4 darbo dienų savaitę Premium 4

Sutrumpinti darbo savaitę ryžtasi vis daugiau pasaulio bendrovių. 4 darbo dienų savaitę išbandžiusieji...

Vadyba
2019.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau