Profesinis mokymas padeda įgyvendinti svajones

Publikuota: 2015-10-27
Ugniagesiu gelbėtoju tapęs aktorius Karolis Sakalauskas kasdien skuba į pagalbą.
Ugniagesiu gelbėtoju tapęs aktorius Karolis Sakalauskas kasdien skuba į pagalbą.

Nors ilgą laiką profesinį mokymą nukonkuruodavo aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos, pastaraisiais metais profesinio mokymo įstaigų suolai vis pilnesni. Šiuo metu įgyti profesiją siekia per 46 tūkst. asmenų, – 2 proc. daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Vis dažniau šias mokymo įstaigas pasirenka ir aukštąjį išsilavinimą turintis jaunimas – norinčių mokytis amato pernai padaugėjo net keturis su puse karto.

Šiandien norintiems įgyti profesiją 76 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 200 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos, kompiuterijos, socialinių paslaugų, transporto, žemės ūkio, architektūros ir statybos, meno, gamybos ir perdirbimo, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.

Kadaise vyravusią nuomonę, kad profesinis mokymas nėra prestižinis pasirinkimas, pamažu išstumia darbo rinkos diktuojamos sąlygos – bedarbystė ir kvalifikuotų specialistų trūkumas. Verslininkams dažnai pabrėžiant, kad darbo rinkoje nuolat stinga gerų darbininkiškų profesijų darbuotojų, profesinis mokymas tampa vis dažnesniu pasirinkimu, užtikrinančiu darbo vietą.

Rinkosi svajonių profesiją

Kaip pasakoja devyniolikmetis Tadas Sidaravičius, medžio drožyba jis susidomėjo, kai į mokyklą atėjo dirbti naujas amatų mokytojas, kuris parodė, kaip iš paprastos medžio pliauskos pagaminti gražią skulptūrą. Medžio drožyba jis susižavėjo taip, kad baigęs dešimt klasių jau žinojo, ko sieks – stojo į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą mokytis dailiųjų medžio dirbinių drožėjo specialybės.

„Medžio dirbinių drožėjo profesija yra būtent tai, ko norėjau. Man svarbu išsaugoti senąsias lietuviškas medžio drožimo tradicijas, kurias jau mažai kas puoselėja, ir jas perduoti, išlaikyti lietuviškumą. Besimokydamas profesinėje mokykloje kartu galėjau baigti ir dvyliktą klasę, ir įgyti specialybę“, –pasakoja T. Sidaravičius.

Medinių drožinių vaikino namuose galima rasti kiekviename kambaryje. Paties pagamintos rankšluostinės, pjaustymo lentelės, samčiai, Švč. Mergelės Marijos, angelų figūrėlės puošia ne tik namus, bet neretai tampa ir dovana.

„Supakuoji paties pagamintą medinę pjaustymo lentelę ir skilandį – išeina puiki dovana. Žmonės apsidžiaugia, nes gauna tavo rankomis padarytą darbą, kurį dar gali ir panaudoti“, – sako jaunasis drožėjas.

Nedidelėse namuose įkurtose dirbtuvėlėse plušantis vaikinas pasakoja, kad veiklos netrūksta: nuolat dalyvauja tai vienoje, tai kitoje parodoje, sulaukia ir užsakymų. Pavyzdžiui, viena alytiškė buvo taip susižavėjusi jo parodoje matytu šaukštu, kad tokį patį paprašė išdrožti ir jai. Už tai net pažadėjo daugiau sumokėti ir pati atvažiuoti iš Alytaus į Marijampolę gaminio pasiimti.

Savo svajonių profesiją įgijo ir nuo vaikystės kirpėja norėjus tapti Kristina Gorodeckienė. Kaip pati sako, jos pasirinkimas po vidurinės mokyklos mokytis amato tuo metu daug ką nustebino, tačiau tai neprivertė suabejoti savo sprendimu.

„Aplinkinius nustebino mano pasirinkimas, nes mokykloje mokiausi labai gerai, klasė buvo labai stipri, todėl visiems buvo šioks toks šokas, kad išeinu į profesinę mokyklą mokytis kirpėjos amato. Tuo metu profesines mokyklas daug kas nuvertindavo. Bet aš tos specialybės labai norėjau, todėl rinkausi ne aplinką, ne draugus, o svajonių profesiją“, – prisimena pašnekovė ir tikina, kad į universitetą galima įstoti ir baigus profesinę mokyklą.

Pasak jos, dirbant grožio srityje reikia nuolat tobulėti, nes tendencijos greitai kinta, todėl tolesnis mokymasis visada naudingas. K. Gorodeckienė ir pati įgijusi kirpėjos specialybę vėliau dar mokėsi išvaizdos stiliaus dizaino Klaipėdos universitete, nuolat dalyvauja profesionalių kirpėjų konkursuose. Didžiausias jos pasiekimas – laimėtas Europos čempionės titulas ilgų plaukų vakarinių šukuosenų varžybose.

Prieš pusmetį šešiolika metų kirpėja dirbanti moteris įgyvendino dar vieną savo svajonę – atidarė grožio saloną ir tapo jo vadove. Ilgametė patirtis grožio srityje ją privertė kritiškiau vertinti profesinių mokyklų mokinių pasiruošimą.

„Tenka dalyvauti profesinių mokyklų baigiamuosiuose egzaminuose ir kartais kyla klausimas, ką žmogus veikė tuos tris metus. Galbūt kai kuriems tiesiog reikia išsilavinimo ir profesinė mokykla atrodo lengvesnis kelias, tačiau visiems darbdaviams reikalingi geri, kvalifikuoti specialistai, o ne veltui laiką leidę darbuotojai. Todėl atranka į profesines mokyklas turėtų būti griežtesnė“, – sako ji.

Pašaukimas – gelbėti žmones

Profesinį mokymą pasirinko ir daug kam iš televizijos ekranų pažįstamas aktorius Karolis Sakalauskas. Ugniagesiu gelbėtoju tapęs vyras kasdien velkasi ugniagesio uniformą ir rizikuodamas savo gyvybę skuba į pavojų gelbėti kitų. Išvykti į iškvietimą gaisrininkų automobilis turi vos vieną minutę.

„Ugniagesys gelbėtojas – mano gyvenimo pozicija. Aš tikiu, kad jeigu kitiems darysi gerą, ir pats būsi laimingas, tau gerai seksis. Šiandien galiu pasakyti, kad tai pildosi: esu labai laimingas, turiu puikią šeimyną ir vaikus. Gaisrininkais žavėjausi nuo mažų dienų. Galvodavau: va čia tai žmonės, patys lekia į pavojų, kad kažkam kitam padėtų, rizikuoja savo gyvybe. Man net šiurpas nubėgdavo per kūną. Iš tikrųjų tai yra labai didvyriška profesija, kuri reikalauja nepaprastai daug drąsos, jėgų ir ištvermės. Visada galvojau, ar man užteks drąsos stačia galva nerti į ugnį, ar užteks fizinių ir psichologinių jėgų?“ – sakė K. Sakalauskas.

Kad yra pasiruošęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju jis sako supratęs vieno filmavimo metu: „Kūrėme TV laidą Šv. Florijono dienai, todėl ugniagesių mokykloje inscenizuotose gaisro scenose teko nusifilmuoti kaip ugniagesiui gelbėtojui. Buvo sudarytos identiškos ugniagesio darbo gaisre sąlygos: buvom apsirengę specialiais rūbais, turėjome eiti į uždūmintą namą, gesinti gaisrą, surasti nukentėjusius. Nors buvo sunku, darbas mane užkabino“.

Ugniagesio gelbėtojo darbe pavojaus netrūksta: tenka vykti į autoįvykius, jei kyla gaisro grėsmė, vaduoti prispaustus žmones, gesinti degančius namus, gelbėti žmones įstrigusius ir po žeme, ir medžiuose, dalyvauti cheminiuose incidentuose, padėti medikams ir policijai.

„Buvo toks atvejis, kai policijos pareigūnams turėjome padėti patekti į butą, kuriame užsibarikadavę slapstėsi nusikaltėliai. Prisimenu, pjaunam duris, už mūsų stovi pasiruošęs greito reagavimo būrys su ginklais, o mes nežinom, ar viduje esantys nusikaltėliai pradės šaudyt, ar ne“, – prisimena ugniagesys.

Anot jo, ugniagesiui gelbėtojui reikia žvėriškos ištvermės: „Tenka dirbi su storais, sunkiais drabužiais, sunkiais batais, ant veido – kaukė, kvėpavimo aparatas, ant pilvo kabo diržas su kirviu. Esi visiškai įrėmintas, tarsi suparalyžuotas. Be to, turi būti psichologiškai pasiruošęs bet kam“.

Baigęs ugniagesio gelbėtojo mokymo programą, K.Sakalauskas įgijo ir naro profesiją, todėl neretai tenka ieškoti nuskendusių žmonių. Kaip pats sako, šis darbas paprastai kelia ne itin džiugias emocijas, tačiau kažkam jį atlikti reikia ir tikina, kad gerų emocijų jo profesijoje taip pat netrūksta: „Kai dega namas ir bent pusė jo išgelbėji, išsaugai bent dalį žmonių turto ir tam atiduoti paskutines jėgas, apima labai geras jausmas. Tai man yra geriausias apdovanojimas“.

Įgyta profesija padeda įsidarbinti

Pastaraisiais metais augant darbo jėgos paklausai, palankiausias sąlygas įsidarbinti vis dažniau turi darbininkiškų profesijų specialistai. Šių metų rugsėjo mėnesį darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, dažytojai, siuvėjai, kepėjai ir suvirintojai. Per šį rugsėjį mokytis darbo rinkai reikalingos profesijos Darbo birža nusiuntė 2,7 tūkst. nedirbančių asmenų.

Specialistai pastebi, kad profesinio mokymo įstaigose išsilavinimą įgiję darbuotojai tampa vis paklausesni, todėl profesinis mokymas padeda spręsti ir įsidarbinimo problemą.

Panašios tendencijos turėtų išlikti ir kitais metais. Lietuvos darbo biržos užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Roma Narečionienė sako, kad remiantis 2016 m. prognozėms, paklausiausios profesijos kitais metais bus motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, apdailininko, pastatų apšiltintojo ir renovatoriaus, autošaltkalvio, pardavėjo, buhalterio ir apskaitininko, virėjo, metalų suvirintojo, medienos apdirbimo staklininko, siuvėjo.

Profesinio mokymo populiarinimas – vienas iš projekto VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-002 „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“ uždavinių. Įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurti vaizdo klipai, skirti populiarinti profesinį mokymą, kuriuose savo pasirinktas specialybes ir patirtis pristato profesinio mokymo įstaigų absolventai.

Vaizdo klipus galite peržiūrėti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCsYOttOk_zRwW4FUpGj9YtA

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto tikslas – vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. Projekto pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

Daugiau informacijos apie projektą KPMPC interneto svetainėje adresu www.kpmpc.lt.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į darbą grįžtantys tėvai: kaip užtikrinti sėkmingą integraciją Premium

Sklandžiai grįžti į darbą po vienų ar dvejų metų vaikų auginimo pertraukos – sudėtinga. Lietuvos darbdaviai...

Vadyba
05:58
Geidžiamiausių darbdavių algų rodikliai rugpjūtį

Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokie atlyginimai vyravo liepos mėnesį tarp geidžiamiausių šalies...

Vadyba
2018.09.30
Ką gali ir ko negali 50+ kartos darbuotojai Premium 15

50+ karta yra racionali, moka įveikti iššūkius, dirbti kūrybingai ir at­sakingai, siekti re­zul­tato, tačiau...

Vadyba
2018.09.29
Ieškote personalo vadybininko? Užduokite kandidatui 10 klausimų

Įprastai klausimus priimant į darbą užduoda personalo specialistai, tačiau kartais ir jie patys yra...

Vadyba
2018.09.29
TOP20 didžiausių darbdavių algos: dosniausių trejetuke – ligoninė

Lietuvos bendrovių rugpjūčio mėnesio atlyginimų duomenys rodo, kad tarp didžiausių šalies darbdavių,...

Vadyba
2018.09.29
Ministerija: MMA kitąmet augs, po mokesčių reformos sieks 555 Eur 19

Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ji nuo kitų...

Vadyba
2018.09.28
Kur algų medianos rugpjūtį buvo didžiausios 8

Šių metų rugpjūtį didžiausiomis algų medianomis pasižymėjo farmacijos ir technologijų bendrovės, rodo...

Vadyba
2018.09.25
6 iš 10 lietuvių įsitikinę, kad robotai nepaveiks jų darbo vietos 6

Dauguma lietuvių jaučiasi saugūs ir nemano, kad jų profesijai gresia automatizavimo rizika, bet statistika...

Vadyba
2018.09.25
Atlyginimų augimą pajautė 27% gyventojų

Atlyginimų augimą pastaraisiais mėnesiais iš viso pajautė 27,1%, iš jų didžiajai daliai (23,4%) atlyginimas...

Vadyba
2018.09.25
Požymiai, rodantys, kad esate darboholikas Premium

Jei darbuotojas iki išnaktų tūno biure, dar nereiškia, kad jis yra darboholikas. Tačiau jei jis jaudinasi,...

Vadyba
2018.09.24
Iki 2022 m. pusė darbuotojų turės išmokti naujų įgūdžių Premium

Dėl diegiamų technologijų pusė pasaulio darbuotojų nebeturės reikiamų įgūdžių savo darbams atlikti. Reikės...

Vadyba
2018.09.24
Naujame Turto banko vadovo konkurse – 10 paraiškų 5

Finansų ministerijos trečią kartą skelbtame valstybės nekilnojamojo turto valdytojo Turto banko vadovo...

Vadyba
2018.09.20
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Mokslininkai: robotai sukurs 133 mln. darbo vietų 1

Iki 2022 m. robotai sukurs 133 mln. darbo vietų, o panaikins – 75 mln. pozicijų, prognozuoja Pasaulio...

Vadyba
2018.09.17
Trišalė taryba vėl svarstys MMA didinimą 30

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti...

Vadyba
2018.09.16
Z kartą traukiantys darbai: nuo žaidimų meistrų iki knygų pardavėjų

Nuo 1997 m. gimę jaunuoliai pamažu eina į darbo rinką. Pirmoji visiškai skaitmeninė karta didžiausią...

Vadyba
2018.09.16
Tyrimas: moterims, ieškant darbo, rekomendaciniai laiškai gali net pakenkti 3

Rekomendacinis laiškas tarsi turėtų padėti lengviau praverti naujos darbovietės duris. Tyrimai rodo, kad...

Vadyba
2018.09.15
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus 1

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Eurostatas: metinis darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES 2

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2017 metais, buvo...

Vadyba
2018.09.14
Ką daryti, kai darbuotojui nesiseka Premium 3

Kai darbuotojas nepasiekia jam iškeltų tikslų, gali susidaryti užburtas ratas – praradus motyvaciją,...

Vadyba
2018.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau