Profesinio mokymo įstaigoms pateiktos gairės, kaip gerinti mokymo kokybę

Publikuota: 2015-10-21
2014 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų,inžinerijos, statybos sričių darbuotojų.
2014 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų,inžinerijos, statybos sričių darbuotojų.

Darbo rinkoje stingant kvalifikuotų specialistų šoktelėjo profesinio mokymo populiarumas. Pastaraisiais metais, stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičius mažėja, o mokinių, besirenkančių profesinio mokymo įstaigas, – auga. Pastebėta tendencija, kad profesinio mokymo įstaigose mokytis amato kasmet ateina vis daugiau asmenų su aukštuoju išsilavinimu (kai kuriais paskaičiavimais, tokių asmenų padaugėjo net 4,5 karto). Siekiant kuo geriau paruošti kvalifikuotus specialistus darbo rinkai, vis didesnis dėmesys skiriamas profesinio mokymo kokybės gerinimui.

Nors sakoma „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, norint įsidarbinti pagal specialybę vien aukštojo mokslo diplomo šiandien nepakanka. Darbdaviai labiausiai vertina kvalifikuotus specialistus, turinčius gerus praktinius įgūdžius. Todėl išaugus darbininkiškų profesijų paklausai, vis daugiau jaunimo susidomi profesiniu mokymu.

Lietuvoje profesinio mokymo įstaigose galima mokytis nuo 14 metų. Formaliojo profesinio mokymo programos siūlomos jaunimui, turinčiam pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, taip pat specialiųjų poreikių asmenims. Pirminio profesinio mokymo įstaigose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį, ir vidurinį išsilavinimą. Asmenims, kurie jau turi kvalifikaciją, tačiau nori ją tobulinti ar įgyti kitą, siūloma rinktis formaliojo tęstinio profesinio mokymo programas, o pagal asmens ar darbdavio poreikį – neformalųjį profesinį mokymą.

Vien praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų, inžinerijos, statybos sričių darbuotojų, o 5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo ir brandos atestatus.

Praėjusių mokslo metų pradžioje Lietuvoje 76 profesinio mokymo įstaigose mokėsi 46,5 tūkst. mokinių.

Įvertintos profesinio mokymo įstaigų vykdomos programos

Siekiant pagerinti mokymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, prieš ketverius metus Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) ėmėsi įgyvendinti projektą „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“. Projekto metu siekta įvertinti formaliojo pirminio profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybę, atlikti profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo rezultatų analizę ir parengti rekomendacijas profesinio mokymo programoms bei kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti.

Kaip pasakoja projekto vadovė Rūta Karvelytė, tai buvo pirmasis sisteminis profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas, kuriame dalyvavo dauguma pirminio profesinio mokymo programas teikiančių profesinio mokymo įstaigų. Iš viso vertintojai aplankė 70 profesinio mokymo įstaigų ir įvertino 92 populiariausias programas, kuriose mokėsi 60 proc. mokinių. Įvertintos statybos ir statybos inžinerijos, darbo organizavimo, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, kelionių, turizmo ir laisvalaikio, variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių, sekretorių ir kontoros darbo, plaukų ir grožio priežiūros švietimo posričių programos. Atliekant programų vertinimą, pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į mokymosi aplinką, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, mokymosi prieinamumą, mokymo modernumą, kvalifikacijų atitikimą ūkio poreikiams ir veiksmingą informavimą bei karjeros planavimą.

Atlikti programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą šalies mastu paskatino nepakankama profesinio mokymo kokybė ir atitikimas darbo rinkos poreikiams 2–10 m. perspektyvoje, taip pat Europos Sąjungos strateginės nuostatos bei rekomendacijos šalims narėms.

Iki šio projekto Lietuvoje nebuvo aiškaus profesinio mokymo įstaigų kokybės išorinio vertinimo modelio, kuris užtikrintų sistemingą mokymo paslaugų teikėjų veiklos kokybės stebėseną, skirtą nuolatiniam profesinio mokymo ir mokymosi procesų gerinimui.

Sužinojo, kur galima tobulėti

Projekto metu vertinimas apėmė visas profesinio mokymo įstaigas, vykdančias bent vieną pasirinkto švietimo posričio programą. Šiam darbui buvo apmokyta 100 vertintojų, atstovaujančių švietimo įstaigoms ir verslui.

„Mokymo įstaigų parengtas savianalizes ekspertų grupė išanalizuodavo, parengdavo išorinio vertinimo ataskaitos projektą. Pagal iš anksto suderintus grafikus vertintojai vyko į mokymo įstaigas. Vizito metu mokymo įstaigų administracijos atstovai, savianalizių rengimo darbo grupių nariai bendravo su vertintojais, patikslino arba papildė trūkstamą informaciją, supažindino su materialine mokymo baze. Po vizitų visoms mokymo įstaigoms buvo pateiktos išorinio vertinimo ataskaitos ir rekomendacijos veiklos tobulinimui. Ataskaitoje vertintos mokymo įstaigos rezultatai buvo palyginti su tas pačias programas įgyvendinančių mokymo įstaigų apibendrintais vertinimo rezultatais“, – pasakoja vertinime dalyvavusi Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja Vida Nenortienė. Pašnekovės teigimu, vertinimo esmė buvo ne bausti mokymo įstaigas radus jose trūkumų ar neatitikimų, o padėti, patarti, kaip taisyti ar tobulinti veiklą ateityje.

Kad toks vertinimas buvo naudingas sutinka ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė, kurios vadovaujamoje mokymo įstaigoje lankėsi vertintojai. Vadovės teigimu, mokymo įstaigos galimybės tobulėti atsiskleidė dar atliekant savianalizę, o vėliau, gavus galutinį įvertinimą ir rekomendacijas, tapo aiškiau kuria kryptimi keistis.

„Savianalizė yra būtinas procesas profesinio mokymo įstaigai, norint eiti į priekį, o galimybė sužinoti, kokią vietą užimi lyginant su kitomis profesinio mokymo įstaigomis, skatina pasitempti. Savianalizė buvo naudinga, nes atsakydami į pateiktus klausimus galėjome įsivertinti ir pastebėti, ko mums trūksta. Pavyzdžiui, klausimas, ar turite specialų liftą, priėjimą prie dirbtuvių žmonėms su negalia, privertė pagalvoti apie mokymo įstaigos pasiruošimą priimti tokius mokinius. Žmonių su fizine negalia mūsų įstaigoje nesimoko, tačiau galbūt taip yra kaip tik todėl, kad nesame sudarę tam tinkamų sąlygų. Vertindami save ir gavę rekomendacijas iš vertintojų, galėjome pamatyti, ko mums trūksta, ir kryptį, kur link turime eiti“,– pasakojo centro direktorė.

Šio projekto metu sukurta informacinė sistema leis ne tik peržiūrėti savo mokymo įstaigos programų vertinimo rezultatus, bet ir pasilyginti su kitų mokymo įstaigų, vykdančių tas pačias programas, apibendrintais vertinimo rezultatais.

Ieško kvalifikuotų specialistų

Darbo biržos duomenimis, pastarąjį pusmetį kvalifikuotos darbo jėgos poreikis augo, o nekvalifikuotų darbininkų – mažėjo. Situacija puikiai suprantama grožio salono „Bomondlita“ direktoriui Zbignev Dudinskij, kuris sako, kad darbdavys visada noriau priims kvalifikuotą specialistą praktiką, gebantį pelningai dirbti, nei tą, kurį dar reikia apmokyti, tačiau tikina, kad net ir iš profesinio mokymo įstaigos atėjęs darbuotojas ne visada turi pakankamai įgūdžių.

„Gal teorijos pakanka, bet įsidarbinti padeda įgyti praktiniai įgūdžiai, ko ir turi mokyti profesinio mokymo įstaigose, ir ko šiandien trūksta. Jei kirpėja nemokės kirpti, tai atėjusi pas darbdavį turės pradėti nuo nulio, o toks darbuotojas nelabai reikalingas. Rinkai reikia kvalifikuotų specialistų, o jeigu žmogų, baigusį profesinę mokymo įstaigą, dar reikia mokyti, vadinasi, ta mokymo įstaiga yra prasta. Tam ir reikalingas profesinio mokymo įstaigų vertinimas, kad jos žinotų, kur gali pasitempti“, – sako jis.

Profesinio mokymo įstaigas iš verslo pusės vertinęs salono direktorius sako stebėjęs, kokius grožio paslaugų sektoriaus specialistus jos ruošia ir pataręs, kaip sustiprinti jų mokymą: „Bendravome su mokytojais, vertinome mokymo įstaigų turimą materialinę bazę ir pastebėjome, kad ji labai skiriasi. Daugeliu atvejų ji galėtų būti geresnė, žinoma, viskas remiasi į finansavimą. Buvo tik kelios profesinio mokymo įstaigos, kurios gali parengti gerus specialistus, kitoms koją kiša prasta materialinė bazė“.

Didelės viltys Lietuvoje siejamos su atidaromais sektoriniais praktinio mokymo centrais. Pasinaudojus Europos struktūrinių fondų parama profesinio mokymo įstaigose pradeda veikti 41 sektorinis praktinio mokymo centras, aprūpintas naujausiomis įvairių sektorių specialistams rengti reikalingomis technologijomis ir modernia įranga.

Projektas VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-002 „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“ finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto tikslas – vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. Projekto pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

Daugiau informacijos apie projektą KPMPC interneto svetainėje adresu www.kpmpc.lt.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Darbuotojai prašo per mažai pinigų, nei darbdaviai pasiryžę mokėti 3

Kovo viduryje pradėjusi Lietuvoje veikti slapto įdarbinimo programėlė „MeetFrank“ jau sulaukė keliolikos...

Vadyba
12:57
„Cathay Pacific“ stiuardesės darbe galės dėvėti kelnes

„Cathay Pacific“ oro linijų darbuotojos galės rinktis, kokias uniformas dėvėti. Anksčiau stiuardesėms segėti...

Vadyba
12:30
Medvedevo pajamos – kiek daugiau nei 120.000 Eur per metus 3

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas kovo pabaigoje pateiktoje deklaracijoje nurodė 2017 m.

Y kartos vadovai: kuo skiriasi nuo kitų 2

Apie Y kartos darbuotojų ypatumus kalbama nemažai. Tačiau vis daugiau jaunųjų darbuotojų daro karjerą ir...

Vadyba
08:37
Už agresyvų bendravimą atleistas padavėjas: aš ne grubus, aš prancūzas

Padavėjas iš Kanados buvo atleistas iš darbo, nes su kolegomis elgėsi agresyviai ir nepagarbiai. Vyriškis su...

Vadyba
2018.03.31
Geidžiamiausių darbdavių algos: bankų proveržis 7

Paskelbti nauji „Sodros“ duomenys leidžia pažiūrėti, kokie vidutiniai atlyginimai sausio mėn. vyravo įmonėse,...

Vadyba
2018.03.31
IRT specialistų algos Lietuvoje: kas ir kur uždirba daugiausiai 8

Naujas rinkos tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų vidutinės algos...

Vadyba
2018.03.30
Ką daryti, kad darbuotojo nenuviliotų konkurentai Premium 1

Kuo daugiau darbdavys investuoja į darbuotoją, tuo pastarasis ne tik naudingesnis įmonei, bet į įdomesnis...

Vadyba
2018.03.30
„Biuro“ laikino įdarbinimo platformą siūlys ir latviams bei estams Premium

Įdarbinimo paslaugų bendrovė „Biuro“, šiemet paleidusi pirmąją Lietuvoje trumpalaikio darbo paieškos...

Technologijos
2018.03.29
Perskaičiavo: iki 2020 m. Lietuvoje reikės 13.300 IRT specialistų 13

Per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13.300 įvairių informacinių ir ryšių technologijų...

Vadyba
2018.03.29
Vadovai bus baudžiami, jei darbuotojams Niujorke po darbo valandų siųs el. laiškus 6

Niujorkas (JAV) gali tapti dar vienu miestu, kuriame darbuotojams pasibaigus darbo dienai nebebus galima...

Vadyba
2018.03.28
„Gubernijos“ vadovo postą perima Algirdas Čiburys 4

Buvusią alaus daryklos „Gubernijos“ generalinę direktorę Vijoletą Dunauskienę keičia Algirdas Čiburys, AB „MV...

Pramonė
2018.03.28
BDAR: kaip legaliai vykdyti darbuotojų atranką   Premium

Milžiniškomis baudomis grasinantis naujasis ES bendrasis asmens duomenų reglamentas (BDAR, angl. GDPR) palies...

Vadyba
2018.03.28
Jei darbuotojui nepatinka biuras – atsisakoma ir darbo pasiūlymo 8

Jei „tūkstantmečio“ kartos atstovui nepatinka biuras, jis gali atsisakyti darbo pasiūlymo.

Vadyba
2018.03.27
Didžiausių Lietuvos darbdavių algos vasarį 2

„Sodros“ pateikti duomenys leidžia pažiūrėti, kiek vidutiniškai mokėjo didžiausi Lietuvos darbdaviai šių metų...

Vadyba
2018.03.27
Slapto įdarbinimo programėlės įkūrėjas: darbdavius, kurie nebendrauja, išmetame Premium 8

Kovo viduryje pradėjusi Lietuvoje veikti slapto įdarbinimo programėlė „MeetFrank“ jau sulaukė keliolikos...

Vadyba
2018.03.26
TOP20: didžiausios darbdavių vidutinės algos vasario mėnesį 2

„Sodra“ paskelbė vasario mėnesio Lietuvos bendrovių mokėtas vidutines algas. VŽ pateikia 20-ies didžiausių...

Vadyba
2018.03.26
„Maximos Grupės“ stebėtojų taryboje – Staškevičius ir Kižienė 3

„Maxima Grupės“ stebėtojų tarybą papildė du nauji nariai: Ignas Staškevičius, „Vilniaus prekybos“ grupės...

Aiškinsis, ar per šventes reikia uždaryti „Akropolius“ ir visas kitas parduotuves 10

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų vyko ministro ir prekybininkų pokalbis apie...

Kodėl darbuotojas „prašosi“ atleidžiamas 6

Kai yra gerai, norisi dar geriau. Tačiau tą gerovę reikia užsidirbti, t. y. pasiekti dar geresnių rezultatų,...

Vadyba
2018.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau