Profesinio mokymo įstaigoms pateiktos gairės, kaip gerinti mokymo kokybę

Publikuota: 2015-10-21
2014 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų,inžinerijos, statybos sričių darbuotojų.
2014 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų,inžinerijos, statybos sričių darbuotojų.

Darbo rinkoje stingant kvalifikuotų specialistų šoktelėjo profesinio mokymo populiarumas. Pastaraisiais metais, stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičius mažėja, o mokinių, besirenkančių profesinio mokymo įstaigas, – auga. Pastebėta tendencija, kad profesinio mokymo įstaigose mokytis amato kasmet ateina vis daugiau asmenų su aukštuoju išsilavinimu (kai kuriais paskaičiavimais, tokių asmenų padaugėjo net 4,5 karto). Siekiant kuo geriau paruošti kvalifikuotus specialistus darbo rinkai, vis didesnis dėmesys skiriamas profesinio mokymo kokybės gerinimui.

Nors sakoma „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, norint įsidarbinti pagal specialybę vien aukštojo mokslo diplomo šiandien nepakanka. Darbdaviai labiausiai vertina kvalifikuotus specialistus, turinčius gerus praktinius įgūdžius. Todėl išaugus darbininkiškų profesijų paklausai, vis daugiau jaunimo susidomi profesiniu mokymu.

Lietuvoje profesinio mokymo įstaigose galima mokytis nuo 14 metų. Formaliojo profesinio mokymo programos siūlomos jaunimui, turinčiam pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, taip pat specialiųjų poreikių asmenims. Pirminio profesinio mokymo įstaigose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį, ir vidurinį išsilavinimą. Asmenims, kurie jau turi kvalifikaciją, tačiau nori ją tobulinti ar įgyti kitą, siūloma rinktis formaliojo tęstinio profesinio mokymo programas, o pagal asmens ar darbdavio poreikį – neformalųjį profesinį mokymą.

Vien praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų, inžinerijos, statybos sričių darbuotojų, o 5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo ir brandos atestatus.

Praėjusių mokslo metų pradžioje Lietuvoje 76 profesinio mokymo įstaigose mokėsi 46,5 tūkst. mokinių.

Įvertintos profesinio mokymo įstaigų vykdomos programos

Siekiant pagerinti mokymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, prieš ketverius metus Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) ėmėsi įgyvendinti projektą „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“. Projekto metu siekta įvertinti formaliojo pirminio profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybę, atlikti profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo rezultatų analizę ir parengti rekomendacijas profesinio mokymo programoms bei kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti.

Kaip pasakoja projekto vadovė Rūta Karvelytė, tai buvo pirmasis sisteminis profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas, kuriame dalyvavo dauguma pirminio profesinio mokymo programas teikiančių profesinio mokymo įstaigų. Iš viso vertintojai aplankė 70 profesinio mokymo įstaigų ir įvertino 92 populiariausias programas, kuriose mokėsi 60 proc. mokinių. Įvertintos statybos ir statybos inžinerijos, darbo organizavimo, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, kelionių, turizmo ir laisvalaikio, variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių, sekretorių ir kontoros darbo, plaukų ir grožio priežiūros švietimo posričių programos. Atliekant programų vertinimą, pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į mokymosi aplinką, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, mokymosi prieinamumą, mokymo modernumą, kvalifikacijų atitikimą ūkio poreikiams ir veiksmingą informavimą bei karjeros planavimą.

Atlikti programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą šalies mastu paskatino nepakankama profesinio mokymo kokybė ir atitikimas darbo rinkos poreikiams 2–10 m. perspektyvoje, taip pat Europos Sąjungos strateginės nuostatos bei rekomendacijos šalims narėms.

Iki šio projekto Lietuvoje nebuvo aiškaus profesinio mokymo įstaigų kokybės išorinio vertinimo modelio, kuris užtikrintų sistemingą mokymo paslaugų teikėjų veiklos kokybės stebėseną, skirtą nuolatiniam profesinio mokymo ir mokymosi procesų gerinimui.

Sužinojo, kur galima tobulėti

Projekto metu vertinimas apėmė visas profesinio mokymo įstaigas, vykdančias bent vieną pasirinkto švietimo posričio programą. Šiam darbui buvo apmokyta 100 vertintojų, atstovaujančių švietimo įstaigoms ir verslui.

„Mokymo įstaigų parengtas savianalizes ekspertų grupė išanalizuodavo, parengdavo išorinio vertinimo ataskaitos projektą. Pagal iš anksto suderintus grafikus vertintojai vyko į mokymo įstaigas. Vizito metu mokymo įstaigų administracijos atstovai, savianalizių rengimo darbo grupių nariai bendravo su vertintojais, patikslino arba papildė trūkstamą informaciją, supažindino su materialine mokymo baze. Po vizitų visoms mokymo įstaigoms buvo pateiktos išorinio vertinimo ataskaitos ir rekomendacijos veiklos tobulinimui. Ataskaitoje vertintos mokymo įstaigos rezultatai buvo palyginti su tas pačias programas įgyvendinančių mokymo įstaigų apibendrintais vertinimo rezultatais“, – pasakoja vertinime dalyvavusi Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja Vida Nenortienė. Pašnekovės teigimu, vertinimo esmė buvo ne bausti mokymo įstaigas radus jose trūkumų ar neatitikimų, o padėti, patarti, kaip taisyti ar tobulinti veiklą ateityje.

Kad toks vertinimas buvo naudingas sutinka ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė, kurios vadovaujamoje mokymo įstaigoje lankėsi vertintojai. Vadovės teigimu, mokymo įstaigos galimybės tobulėti atsiskleidė dar atliekant savianalizę, o vėliau, gavus galutinį įvertinimą ir rekomendacijas, tapo aiškiau kuria kryptimi keistis.

„Savianalizė yra būtinas procesas profesinio mokymo įstaigai, norint eiti į priekį, o galimybė sužinoti, kokią vietą užimi lyginant su kitomis profesinio mokymo įstaigomis, skatina pasitempti. Savianalizė buvo naudinga, nes atsakydami į pateiktus klausimus galėjome įsivertinti ir pastebėti, ko mums trūksta. Pavyzdžiui, klausimas, ar turite specialų liftą, priėjimą prie dirbtuvių žmonėms su negalia, privertė pagalvoti apie mokymo įstaigos pasiruošimą priimti tokius mokinius. Žmonių su fizine negalia mūsų įstaigoje nesimoko, tačiau galbūt taip yra kaip tik todėl, kad nesame sudarę tam tinkamų sąlygų. Vertindami save ir gavę rekomendacijas iš vertintojų, galėjome pamatyti, ko mums trūksta, ir kryptį, kur link turime eiti“,– pasakojo centro direktorė.

Šio projekto metu sukurta informacinė sistema leis ne tik peržiūrėti savo mokymo įstaigos programų vertinimo rezultatus, bet ir pasilyginti su kitų mokymo įstaigų, vykdančių tas pačias programas, apibendrintais vertinimo rezultatais.

Ieško kvalifikuotų specialistų

Darbo biržos duomenimis, pastarąjį pusmetį kvalifikuotos darbo jėgos poreikis augo, o nekvalifikuotų darbininkų – mažėjo. Situacija puikiai suprantama grožio salono „Bomondlita“ direktoriui Zbignev Dudinskij, kuris sako, kad darbdavys visada noriau priims kvalifikuotą specialistą praktiką, gebantį pelningai dirbti, nei tą, kurį dar reikia apmokyti, tačiau tikina, kad net ir iš profesinio mokymo įstaigos atėjęs darbuotojas ne visada turi pakankamai įgūdžių.

„Gal teorijos pakanka, bet įsidarbinti padeda įgyti praktiniai įgūdžiai, ko ir turi mokyti profesinio mokymo įstaigose, ir ko šiandien trūksta. Jei kirpėja nemokės kirpti, tai atėjusi pas darbdavį turės pradėti nuo nulio, o toks darbuotojas nelabai reikalingas. Rinkai reikia kvalifikuotų specialistų, o jeigu žmogų, baigusį profesinę mokymo įstaigą, dar reikia mokyti, vadinasi, ta mokymo įstaiga yra prasta. Tam ir reikalingas profesinio mokymo įstaigų vertinimas, kad jos žinotų, kur gali pasitempti“, – sako jis.

Profesinio mokymo įstaigas iš verslo pusės vertinęs salono direktorius sako stebėjęs, kokius grožio paslaugų sektoriaus specialistus jos ruošia ir pataręs, kaip sustiprinti jų mokymą: „Bendravome su mokytojais, vertinome mokymo įstaigų turimą materialinę bazę ir pastebėjome, kad ji labai skiriasi. Daugeliu atvejų ji galėtų būti geresnė, žinoma, viskas remiasi į finansavimą. Buvo tik kelios profesinio mokymo įstaigos, kurios gali parengti gerus specialistus, kitoms koją kiša prasta materialinė bazė“.

Didelės viltys Lietuvoje siejamos su atidaromais sektoriniais praktinio mokymo centrais. Pasinaudojus Europos struktūrinių fondų parama profesinio mokymo įstaigose pradeda veikti 41 sektorinis praktinio mokymo centras, aprūpintas naujausiomis įvairių sektorių specialistams rengti reikalingomis technologijomis ir modernia įranga.

Projektas VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-002 „Profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas“ finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto tikslas – vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. Projekto pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

Daugiau informacijos apie projektą KPMPC interneto svetainėje adresu www.kpmpc.lt.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Bendradarbystės centrų operatoriai plėtrą planuoja ir Lietuvoje, ir užsienyje 2

Keli bendradarbystės (angl. co-working) centrų operatoriai žada naujų vietų tiek Vilniuje, tiek Kaune. Be to,...

Statyba ir NT
2019.04.18
D. Bradausko atleidimo iš VMI vadovų pagrindimas – teisėtas

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas prieš dvejus metus Dainorą...

Verslo aplinka
2019.04.18
Susirgusių lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse  4

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su...

Vadyba
2019.04.18
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 40

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Kaip išlikti įsitraukus į savo darbą

Darbuotojo įsitraukimas – naudingas ne tik jį samdančiai įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Naujas tyrimas...

Vadyba
2019.04.15
4 iš 10 mokslo daktarų renkasi karjerą versle, kur atlyginimai didesni 6

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės...

Paslaugos
2019.04.15
Dėl prastos komunikacijos darbuotojai nori mesti darbą 2

Vidinė komunikacija – svarbus įmonės sėkmės veiksnys. Jis ne tik daro įtaką bendrovės finansiniams...

Vadyba
2019.04.13
Didžiausias algas mokantys viešbučiai Premium 3

Aukščiausią vidutinį mėnesio atlyginimą šiemet vasarį mokėjo UAB „Kelionių viešbučiai“, valdanti viešbutį...

Paslaugos
2019.04.11
„Galvų medžiotojas“: neverskite savo darbuotojų manyti, kad jie uždirba per mažai Premium 6

Jei norite, kad į darbo vietą kandidatuotų tinkamiausi darbuotojai, darbo skelbime pateikite kuo daugiau...

Gazelė
2019.04.11
Pamatyti, kad darbuotojas išeis, galima prieš 9 mėnesius 5

Pirmieji ženklai, signalizuojantys apie kolektyvo nario būsimą pabėgimą iš įmonės, matyti likus 9 mėnesiams...

Vadyba
2019.04.10
Grėsmė verslui – asmeninės naudos siekiantys pranešėjai Premium

Nuo sausio 1 d. įsigaliojusiame Pranešėjų apsaugos įstatyme užprogramuotos tam tikros grėsmės verslui:...

Verslo aplinka
2019.04.08
Artimas lyderių ryšys su darbuotojais gali atsirūgti

Draugiški vadovo ir darbuotojų santykiai padeda komandai greičiau įgyvendinti ilgalaikius tikslus, tačiau...

Vadyba
2019.04.07
Didžiausias algas mokantys restoranai ir kavinės Premium 2

Kavinių ir restoranų versle aukščiausią vidutinį mėnesio atlyginimą šiemet vasarį mokėjo UAB „Sumuštinių...

Paslaugos
2019.04.06
Bendrovės atsigręžia į tėvystės atostogų išėjusius darbuotojus Premium 4

Vaiko priežiūros atostogų išėję darbuotojai – irgi darbuotojai, pradeda suprasti Lietuvos įmonės. Jos siekia,...

Vadyba
2019.04.05
„Nortal“ vairą Lietuvoje perima Mindaugas Taraila 3

Tarptautinės Estijos kapitalo technologijų bendrovės „Nortal“ vadovu Lietuvoje tapo Mindaugas Taraila. Jis...

Paslaugos
2019.04.05
Paskirtasis aplinkos ministras: degančios problemos – medienos žaliava ir atliekos Premium 7

Vadovaudamas Aplinkos ministerijai Kęstutis Mažeika tikisi rasti sprendimą, kaip vietos pramonę patikimai...

Verslo aplinka
2019.04.05
Už algų nelygybę padavė „Disney“ į teismą 2

Dvi moterys pateikė ieškinį, kuriame kaltina JAV pramogų ir kino bendrovę „Walt Disney“ sistemiškai mokant...

Vadyba
2019.04.03
Didžiausias algas mokėjusios odontologijos klinikos Premium 2

Odontologijos paslaugų sektoriuje didžiausią vidutinę algą šį vasarį mokėjo „UAB „Mir Global“ valdomas...

Paslaugos
2019.04.03
Daugiausia neblaivių darbuotojų – 9 val. ryto ir vasarą  3

Didelio masto Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad darbe neblaivūs kasdien pasirodo 0,33% darbuotojų.

Vadyba
2019.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau