Kaip startuoliui rasti gamyklą

Publikuota: 2015-12-05
Martinas Feuerhahnas, „HWTrek“ mentorius. Asmeninio archyvo nuotr.
Martinas Feuerhahnas, „HWTrek“ mentorius. Asmeninio archyvo nuotr.
„Verslo žinios“

Įprastai didžiausias galvosūkis startuoliams – kaip rasti finansavimą. Tačiau techninę įrangą gaminantys startuoliai turėtų taip pat nuo pat pradžių planuoti, kas gamins jų produkciją, teigia Martinas Feuerhahnas, „HWTrek“ platformos mentorius, padedantis startuoliams rasti reikiamų gamyklų.

Taivane įsikūrusi internetinė „HWTrek“ platforma padeda startuoliams susirasti jiems tinkamų gamintojų. Daugiausia platforma bendradarbiauja su Azijos gamintojais, tačiau dirba ir su kitų šalių gamyklomis, VŽ pasakoja p. Feuerhahnas. Praėjusią savaitę Vilniuje jis mokė Lietuvos startuolius.

Pirmas p. Feuerhahno patarimas startuoliams – pradėti galvoti apie gamybą kuo anksčiau.

„Kai startuoliai pradeda planuoti savo veiklą, sutelktinis finansavimas, pinigų paieška jiems yra pats svarbiausias dalykas. Ir tada jie sako: „Taip! Mes tai padarėme!“ Bet iš esmės, darbas dar tik prasidėjo“, – pažymi p. Feuerhahnas.

Nors finansavimo paieška yra labai intensyvus procesas, mentorius pataria būti pasiruošus, kaip reikės pradėti gaminti savo sugalvotą produktą, kai pinigai jau bus gauti.

Gamybos procesas startuoliams neretai sukelia problemų. 2012 m. „CNNMoney“ atlikta paklausa parodė, kad tik 5 iš 50 startuolių, kurie per sutelktinio finansavimo platformą „Kickstarter“ gavo daugiausia pinigų, sugebėjo laiku pristatyti savo sugalvotą produktą. Net 83% apklaustų startuolių nesugebėjo pagaminti ir pristatyti produkcijos numatytu laiku.

Kiekio problema

Ponas Feuerhahnas nurodo dvi pagrindines problemas, kurios pakiša koją techninės įrangos startuoliams įgyvendinti savo inovatyvias idėjas.

„Pagrindinis iššūkis startuoliams yra tai, kad gamyklos yra pratusios dirbti su didelėmis komandomis. Jos dažniausiai dirba profesionalų kompanijoms. O startuolių pasaulyje komandos dažniausiai yra mažos – po vieną žmogų elektronikai, vadybai, mechanikai ir pan.“, – pasakoja p. Feuerhahnas.

Tad, anot pašnekovo, nors gamykla sutinka startuoliui pagaminti produktą, tačiau šis dažnai nesugeba pateikti visų reikalingų dokumentų, pavyzdžiui, išsamaus dizaino plano, kuriuos įprastai pateikia didelės bendrovės.

Kitas iššūkis – rasti gamyklą, kuri sutiktų pagaminti nedidelį kiekį produktų.

„Fabrikai nori gaminti didelius kiekius – 10.000 ar 100.000 – produktų. Tačiau įprastai „Kickstarter“ ar „Indiegogo“ sėkmingi projektai nori pasigaminti kelis šimtus, o ne kelis tūkstančius vienetų produktų. Tad reikia rasti gamyklą, kuri galėtų pagaminti mažus produktų kiekius, bet užtikrintų aukštą kokybę.“

Grožio konkursas

Gamyklas, kaip ir investuotojus, reikia sužavėti savo idėja. Reta gamykla imsis gaminti vos kelis šimtus vieno produkto vienetų, jei nematys to produkto potencialo ateityje.

„Tai primena grožio konkursą. Visos gamyklos gauna gausybę prašymų. Taigi startuoliui yra svarbu pristatyti ne tik projektą, bet ir verslo potencialą. Jei potencialas arba gera idėja yra, gamykla tai pastebi. Verslas visada žiūri į galimą projekto gyvavimo trukmę“, – aiškina p. Feuerhahnas.

Pasak mentoriaus, jeigu startuoliui pavyksta įtikinti gamyklą, kad ateityje jo produkto pardavimai augs iki tūkstančių, gamykla noriau sutinka pirmam kartui pagaminti ir vos kelis šimtus produktų.

Alternatyva didelėms gamykloms – nedidelės arba prototipus gaminti besispecializuojančios gamyklos. Tačiau bet kuriuo atveju reikia atsižvelgti ir į gamybos sąnaudas, teigia p. Feuerhahnas. Pavyzdžiui, jeigu poros šimtų startuolio produktų vertė siekia 200.000 USD, yra didesnė tikimybė, kad gamykla sutiks juos gaminti.

„Jei 200 produktų vertė siekia 3 USD, jau sudėtinga“, – šypsosi p. Feuerhahnas.

Apsauga nuo plagiavimo

Kalbant apie intelektinę nuosavybę, tikimybė, kad gamykla pavogs produkto idėją ar dizainą, šiais laikais mažesnė, teigia p. Feuerhahnas. Tačiau tai nereiškia, kad produkto idėja nebus nukopijuota.

„Įprastai, jeigu turi labai gerą idėją, kažkas kitas ją irgi turi. Jeigu tik tavo idėjos nesugalvojo niekas kitas, tikėtina, kad ji neturės geros rinkos“, – sako p. Feuerhahnas.

Tad patikimiausias būdas apsisaugoti nuo plagijavimo – kurti išmaniuosius produktus, kurie vartotojui suteikia kokybišką patirtį.

„Geriausia apsauga – sujungti techninę įrangą su programine. Dauguma produktų, su kuriais dabar dirbame, veikia kartu su programine įranga kaip programėlės ar debesų kompiuterija“, – aiškina p. Feuerhahnas.

Lietuvių pranašumas – patirtis

Ne pirmą kartą mūsų šalyje besilankantis p. Feuerhahnas teigia, kad Lietuvos startuoliai kitus pranoksta žmonių patirtimi.

„Jeigu nuvažiuotumėte į Londoną, Berlyną, San Fransiską, ten startuolių įkūrėjai yra jauni, ką tik baigę universitetus, turintys mažai patirties. Lietuvoje dauguma žmonių yra vyresni nei 20 metų, tad jie turi daug patirties, – pabrėžia p. Feuerhahnas. – Baltijos šalys man visada sudaro įspūdį, nes jūs turite gerų inžinierių, kurie yra motyvuoti.“

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 23 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po 2 metų pertraukos prasidės centro „Mosta“ vadovo paieškos

Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („Mosta“) jau antrus...

Vadyba
2018.11.12
Daugiausia abiturientų vėl pasirinko valstybinį anglų kalbos egzaminą

Kitąmet laikyti brandos egzaminus registravosi 30.072 jaunuoliai, tai yra 1.568 kandidatais mažiau negu šiais...

Mokslas
2018.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau