Skaudžiausios inovacijų klaidos

Publikuota: 2015-11-27
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“

Didžiausia klaida turbūt yra išvis nebandyti kurti inovacijų. Tačiau skaudžiausia yra tada, kai didelį potencialą turinti inovacija yra pateikiama ant lėkštutės, tačiau nesugebama ja pasinaudoti. Tokių klaidų skonį žino ne viena didelė technologijų bendrovė.

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, kai kurie tokių bendrovių, kaip IBM ar „Yahoo“ sprendimai inovacijų atžvilgiu atrodo labai neprotingi. „Forbes“ pateikia kelis kvailiausius atvejus.

„Microsoft“ ir išmanieji telefonai

Dažnai kalbama, kad „Microsoft“ nespėjo į išmaniųjų telefonų traukinį. Nedaug kas žino, kad „Microsoft“ bandė į jį išokti 2008 m., kai įsigijo startuolį „Danger“. Šis tuomet vystė išmanųjų telefoną „Sidekick“, skirtą socialiniams tinklams. „Sidekick“ tuomet žavėjo specialistus tuo, kad buvo glaudžiai integruotas su socialiniais tinklais bei turėjo daugybę programėlių.

Tačiau „Microsoft“ sugebėjo sugadinti gerai pradėtą darbą. Po įsigijimo „Microsoft“ pradėjo naikinti telefono programinę sistemą ir kitus aspektus, kurie išpopuliarino telefoną. „Microsoft“ norėjo, kad telefonas veiktų su jų pačių kurta „Windows CE“ operacine sistema, tad telefone nebeliko „YouTube“, tekstinių pokalbių įskiepio, programėlių parduotuvės ir t.t.

Iš viso, bendrovė „Danger“ įsigijimui bei telefono vystymui. išleido 1 mlrd. USD ir 2010 m. „Microsoft“ išleido praktiškai naują telefoną, pervadintą į „The Kin“. Šis sulaukė ypatingai neigiamų atsiliepimų ir po 2 mėnesių buvo išimtas iš gamybos. Kaip tuomet rašė „Computerworld“, tai buvo vienintelis teisingas „Microsoft“ sprendimas visoje šio telefono istorijoje.

„Xerox“ komercinės nesekmės

Dabartiniuose biuruose naudojami įrenginiai bei programos – daugiausia „Xerox“ nuopelnas. Ši bendrovė 1970 m. nusprendė sukurti specialų tyrimų centrą (PARC), kurio paskirtis – įsivaizduoti „ateities biurą“ ir sukurti reikalingas technologijas.

Tą PARC ir padarė. Šiame centre gimė tokios idėjos kaip asmeninis kompiuteris, lazerinis spausdintuvas, „PostScript“ programavimo kalba, natūralios kalbos apdorojimas, lokalaus kompiuterių tinklo technologija.

Šie išradimai, pagal šių dienų kainų lygį, „Xerox“ kainavo apie 1 mlrd. USD. Deja, nė vieno iš jų „Xerox“ nesugebėjo pilnai komercializuoti. Užtat PARC išradimai atnešė komercinę sėkmę „Apple“, „Adobe“, „HP“, „Microsoft“, IBM ir kitoms bendrovėms.

Asmeninis kompiuteris be ateities

„Hewlett-Packard“ (HP) visiškai nenumatė, kokio populiarumo sulauks tų laikų invoacija – asmeninis kompiuteris. Tuometinis HP darbuotojas Steve‘as Wozniakas veltui bandė įtikinti darbdavius savo sukurto asmeninio kompiuterio prototipo potencialu.

HP tuo metu gamino 10.000 USD vertus kompiuterius, skirtus firmoms, ir nemanė, kad žmonės norėtų naudoti šiuos įrenginius asmeninėms reikmėms. Kai HP atmetė penktą p. Wozniako pasiūlymą, šis pasitrauė iš bendrovės ir kartu su Steve‘u Jobsu įkūrė „Apple“.

Programinė įranga – menkavertė

Kita technologijų milžinė – IBM – taip pat nesugebėjo įžvelgti kompiuterio rinkos galimybių. Ši bendrovė tikėjo, kad užsidirbti kompiuterių versle galima tik iš techninės įrangos, o ne programinės.

Toks aplaidumas lėmė, kad Billas Gatesas sugebėjo užimti milžinišką programinės įrangos rinkos dalį. O šiandien „Microsoft“ vertė yra tris kartus didesnė nei IBM.

„iPod“ ir internetas

Šiandien jau pamažu įsigali supratimas, kad neužtenka vien gaminti techninę įrangą – reikia ją jungti ir su paslaugomis. Deja, „Philips“ dar nesuprato šios idėjos, kai jai buvo pasiūlyta MP3 grotuvą susieti su internetine muzikos parduotuve.

Tuometinis „Apple“ vadovas idėją suprato ir taip gimė „iPod“ bei „iTunes“.

„Yahoo“ nepanoro „Facebook“

Šiuo metu ne pačias geriausias dienas išgyvenantis „Yahoo“ beveik prieš dešimt metų buvo sugalvojęs visai neblogą idėją – įsigyti „Facebook“ socialinį tinklą. „Yahoo“ siūlė 1 mlrd. USD ir „Facebook“ investuotojai bei dalis vadovų rimtai susidomėjo šia galimybe.

Tačiau išaiškėjus, kad tą ketvirtį „Yahoo“ finansiniai rodikliai nežibėjo, bendrovė nusprendė pasiūlyti mažesnę kainą – 850 mln. USD. „Facebook“ ši kaina pasirodė per maža ir sandoris neįvyko. Šiandien „Facebook“ yra vertas 305 mlrd. USD.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Lietuva – 4-ta pasaulyje pagal diplomuotųjų skaičių 14

Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių...

Vadyba
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau