Išmanusis būstas: metas verslui išnaudoti galimybes

Publikuota: 2015-11-15
Pingančios technologijos ir augantis daiktų interneto populiarumas žada lūžį išmaniojo būsto rinkoje. „Matton“ nuotr.
Pingančios technologijos ir augantis daiktų interneto populiarumas žada lūžį išmaniojo būsto rinkoje. „Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Išmanusis būstas atveria galimybę įvairiems verslo sektoriams – nuo prekybininkų iki saugumo tarnybų bei draudikų – užkariauti kylančią rinką, kurios metinė vertė ES greitai sieks per 15 mlrd. Eur. Sujudimas jaučiamas ir Lietuvoje.

Analitikų teigimu, pagaliau dėl atpigusių technologijų išaušo išmaniųjų namų era.

„Mes tikime, kad per ateinantį dešimtmetį žmonės sujungtus namus vertins panašiai, kaip dabar vertina namų kanalizaciją“, – teigia tyrimų bendrovė „Strategy Analytics“.

Dar 2008 m. vakariečių namuose vidutiniškai tik 2,4 įrenginio buvo prijungta prie tinklo. 2015 m. tokių prietaisų jau buvo 8,6. Tačiau tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja sprogimą – 2022 m. Vakarų šalių namuose bus per 500 sujungtų prietaisų.

Iki 2019 m. ES išmaniųjų būstų rinka kasmet bus verta 15,9 mlrd. Eur, o Vakarų Europoje 30% namų ūkių bus įdiegta kokia nors išmanioji sistema, rašoma „Deutsche Telekom“ analizėje.

Verta pabrėžti, kad išmaniųjų prietaisų prognozes reiktų vertinti atsargiai. Anot „Cisco“, 2020 m. pasaulyje bus 50 mlrd. prie interneto prijungtų prietaisų. Tačiau šiuo metu iš 1,5 trln. pasaulyje egzistuojančių prietaisų, kurie gali būti prijungti prie interneto, prijungta tik 10 mlrd.

Pirmoji galimybė – namų sauga

Išmaniojo būsto dalis, kuri lengvai patraukia vartotojus, yra saugumas. Įsivaizduokite, kaip išeinant iš namų nebereikia suvesti signalizacijos kodo – namai patys pajunta, kada jūs išeinate, ir atskiria namiškį nuo įsibrovėlio. Išvykus atostogų, namai vakarais automatiškai įjungia televizorių bei šviesas ir sukuria iliuziją, kad esate namie. O vaizdo kamerai užfiksavus judesį, į telefoną gaunate įspėjimą ir iš karto interneto debesyje galite žiūrėti tiesioginę savo namų vaizdo transliaciją.

Per artimiausius 5 metus Europos namų apsaugos rinka dėl naujų inovatyvių produktų bei paslaugų per metus vidutiniškai augs 25,4%, prognozuoja „MarketsandMarkets“.

Ignas Jurevičius, MB „Išmanus namas“ įkūrėjas, teigia, kad pasirinko būtent namų saugumą eiti į išmaniojo būsto rinką ir nuo liepos pradėjo teikti paslaugą „iSauga“.

„Susidomėjimas milžiniškas. Bet Lietuvoje žmonės nelabai supranta, kas tai yra. Trūksta informacijos sklaidos, dėl to jie truputį bijo pirkti ir labai atsargiai perka“, – išmaniųjų apsaugos sistemų poreikį Lietuvoje komentuoja p. Jurevičius. Per savaitę bendrovė įdiegia kameras į 2–3 būstus.

Anot p. Jurevičiaus, klientus vis dar gąsdina vaizdo kamerų kaina. Tačiau, įdiegus sistemą, nebereikia mokėti jokio aptarnavimo mokesčio, sako p. Jurevičius. Vidutiniškai viena „iSaugos“ išmanioji kamera kainuoja apie 230 Eur. 85% klientų sudaro 28–55 metų vyrai, o paslauga dažniausiai diegiama individualiuose namuose, sodybose.

Išmaniojo būsto idėja pakeis ir didžiųjų saugos tarnybų verslo modelį. „Manau, visi supranta tai kaip neišvengiamą dalyką ir po truputį pradeda planuoti savo ateitį bei ateities verslo modelį. Jau šiandien visos didžiosios saugos tarnybos tikrai turi ką pasiūlyti iš to, ką suvokiame kaip išmaniąją saugą, – teigia Saulius Tulevičius, saugos tarnybos UAB „G4S Lietuva“ vadovas. – Išmaniosios saugos sistemos, gebančios atskirti realų įsilaužimą nuo, tarkime, signalizacijos suveikimo, kurį sukėlė dėl praviro lango plazdančios užuolaidos, galėtų gerokai sumažinti išteklių, reikalingų signalui apdoroti, kiekį, taip pat sureaguoti į tai reikalingų ekipažų ar darbuotojų skaičių.“

Ponas Tulevičius teigia, kad „G4S Lietuva“ per metus pristatys klientams užbaigtą išmaniosios apsaugos sistemą. Kitaip nei „iSauga“, bendrovė ir toliau taikys abonementinį mokestį.

Radiatorius reaguoja į žmogų

Kita vartotojus lengvai traukianti sritis – išmanusis nuotolinis energijos vartojimas. Išmanusis šildymas gali būti gudresnis negu nuotolinis temperatūros namuose reguliavimas išmaniuoju telefonu. Ateityje jūsų dėvima išmanioji apyrankė įspės, kad jūs pakeliui namo ir reikia įjungti šildymą, taip pat matuos jūsų temperatūrą, tad šildymas automatiškai prisitaikys prie jūsų poreikių. O namuose esančių jutiklių duomenys patars, kuriuose kambariuose reikėtų, pavyzdžiui, izoliuoti langus.

Pasak „Berg Insight“, pernai Šiaurės Amerikoje ir Europoje išmaniųjų termostatų dalis išaugo 105%, iki 3,2 mln. vienetų. Iki 2019 m. tokių jutiklių skaičius vidutiniškai per metus augs 64,2%.

Gediminas Jovaiša, UAB „Būsto automatika“ vadovas, sako, kad išmaniuoju būstu besidomintys vartotojai iš pradžių daugiausia dėmesio skiria būtent šildymo sistemoms.

„Pastebime kad mūsų klientai labiausiai domisi išmaniuoju šildymo valdymu, kuris leidžia sutaupyti iki 30% šildymo išlaidų ir namus pradėti šildyti tik žmogui pajudėjus namų link, – sako p. Jovaiša. – Sistemai išbandyti ir savo 3 kambarių šildymui pradėti valdyti užtenka 500 Eur.“

Išmanųjį šildymą galima diegti, neatsižvelgiant į šildymo įrangos tiekėją, tačiau patogiau sistemą diegti dar statant namą, o ne pastačius jį, pataria p. Jovaiša. Jo teigimu, lietuviai konservatyvūs, tad pirmus dvejus bendrovės veikimo metus teko daug užsiimti vartotojų švietimu, tačiau dabar klientus jau skaičiuoja šimtais.

infogr.am::infogram_0_ismanusis_bustas

Žadintuvas žadina kavos aparatą

Lėtesnė, bet labiau jaudinanti išmaniųjų namų dalis – kasdienės rutinos automatizavimas. Pavyzdžiui, suskambus žadintuvui, šviesos namie pamažu įsižiebia, pasigirsta jūsų mėgstama muzika, o kavos aparatas pradeda ruošti kavą. Tuo metu šaldytuvas tikrina savo turinį ir ruošia jums pirkinių sąrašą. Šiandien ši automatizavimo rinka vis dar ganėtinai maža – 2013 m. ji siekė 5,18 mlrd. USD, o 2020 m. išaugs tik iki 11,6 mlrd. USD.

Automatizuotų namų nauda vartotojams ne tokia akivaizdi kaip energijos išlaidų taupymas, tad čia turės padirbėti pardavėjai konsultantai. 71% amerikiečių teigia, kad sprendimui įsigyti išmaniųjų buities prietaisų daugiausia įtakos turės parduotuvių darbuotojų konsultacijos, rodo „IoTC“ apklausa.

Anot p. Jovaišos, pasirūpinę išmaniuoju šildymu Lietuvos vartotojai pradeda domėtis ir švietimo, užuolaidų, elektrinių gyvatukų, TV ir muzikos prietaisų automatizavimu, tačiau tokių dalykų kaip išmanusis kavos aparatas prašoma retai.

Netolimoje ateityje, prognozuojama, nebereikės rūpintis ir prietaisų taisymu. Jutikliai įvairiuose prietaisuose – nuo oro kondicionieriaus iki skalbimo mašinos – rodys priežiūros centrams, kaip jie yra naudojami. Atsiradus menkiausiam gedimui būsite informuoti, o meistras iš karto žinos, kurią prietaiso dalį reikia pakeisti. Ši nuotolinės techninės pagalbos rinka iki 2020 m. vidutiniškai per metus augs po 12,1% ir pasieks 2,2 mlrd. USD.

Lietuva juda į priekį

„Šiuo metu rinkoje yra stiprios 3–4 bendrovės. Tačiau bendras šioje srityje dirbančių įmonių skaičius yra didesnis, – sako Mantas Ražukas, UAB „Elsis TS“, diegiančios išmaniąsias namų sistemas, atstovas. – Lietuvoje gyventojai daugiausia domisi tomis funkcijomis, kurios labiau susijusios su ekonomiškumu ir saugumu, o komforto funkcijos ne tokios populiarios. Populiariausias yra šildymo, apšvietimo, elektros įrenginių valdymo funkcionalumas, avarinių situacijų aptikimas. Kol kas besirenkantiems išmaniojo namo sistemas ne taip aktualu yra įėjimo kontrolė pagal biometrinius duomenis, automatinis skaitiklių nuskaitymas.“

Šešerius metus veikianti bendrovė „Elsis TS“ yra įdiegusi išmaniąsias sistemas į maždaug 180 būstų, o sistemų kaina svyruoja apie 1000–4000 Eur.

infogr.am::infogram_0_ismanus_citata-64

Tačiau išmanieji namai suteikia progų ir kitoms verslo sritims, ne tik išmaniųjų sistemų diegėjams. Pavyzdžiui, išmanusis būstas gali iš esmės pakeisti būsto draudimo modelį, teigia „Deutsche Telekom“ analitikai. Sujungtas būstas draudimo bendrovei gali teikti duomenis, kurie leistų geriau valdyti riziką ir apskaičiuoti draudimo kainą, o jutikliai – įspėti apie namuose galbūt prasidėjusį gaisrą ar trūkusius vandens vamzdžius. Tai leistų draudimo bendrovėms greitai reaguoti ir sumažinti žalą. Tačiau tai dar tolimas žingsnis Lietuvoje.

Ingrida Žaltauskaitė, „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai, teigia, kad Lietuvoje tik daugmaž kas penktas būstas apskritai yra apdraustas (įskaitant turtą namuose). „Apie tą diegimą (išmaniųjų technologijų – VŽ) galvojame, tačiau dar yra daug darbo apskritai dėl rinkos edukacijos, – sako p. Žaltauskaitė.

Straipsnis lapkričio 5 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 15

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Lietuva – 4-ta pasaulyje pagal diplomuotųjų skaičių 14

Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių...

Vadyba
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau