Pigi nafta norvegus verčia sukti naujais keliais

Publikuota: 2015-10-31
Anita Krohn Traaseth, valstybinės institucijos „Innovation Norway“ vykdomoji direktorė. Dariaus Versecko nuotr.
Anita Krohn Traaseth, valstybinės institucijos „Innovation Norway“ vykdomoji direktorė. Dariaus Versecko nuotr.
 

Norvegijos ekonomika yra viena stabiliausių pasaulyje, tačiau šlubuojantis naftos sektorius verčia ir šią šalį ieškoti naujų pajamų šaltinių. Naftos ir dujų pramonė atneša apie 60% Norvegijos iš eksporto gaunamų pajamų.

Kai šių žaliavų kainos stabiliai laikėsi aukštumose, norvegai sugebėjo sukaupti 880 mlrd. Eur siekiantį gerovės fondą, kuris leidžia išspręsti arba bent jau stipriai atitolinti ekonominius sunkmečius. Tai buvo pastebima ir 2008 m. prasidėjus finansų krizei – šaliai ji taip ir nepadarė įtakos. Tačiau naftos kainos šuolis žemyn verčia laimės ieškoti ne tik šios žaliavos gavybos platformose.

„Kartais žmonės sako, kad esame tingi valstybė, nes mums reikia tik išgauti naftą. Bet ji pati pas mus neateina. Turime vieną kompleksiškiausių sistemų pasaulyje. Kai žmonės netenka darbo naftos srityje, jie gali persiorientuoti į kitas. Mes tai jau darėme, kai nuo laivybos turėjome pereiti prie naftos gavybos“, – VŽ sako Anita Krohn Traaseth, valstybinės institucijos „Innovation Norway“ vykdomoji direktorė.

infogr.am::infogram_0_copy_naftosgrafikas

Norvegijos naftos perdirbėjai ir paslaugų šiame sektoriuje teikėjai jau sumažino darbo vietų skaičių 20.000 – tai atsispindi visoje ekonomikoje, kurioje viena iš devynių darbo vietų yra priklausoma nuo naftos, rašo „Bloomberg“.

Naujausiais duomenimis, nedarbas Norvegijoje siekia 4,3%. Šių metų II ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, šalyje bedarbių skaičius išaugo 1,1%, arba 31.000, praneša Osle įsikūręs Norvegijos statistikos biuras.

Ponios Traaseth teigimu, Norvegija dėl priklausomybės nuo Šiaurės jūroje išgaunamos naftos yra lengvai pažeidžiama, ir dabartinės šios žaliavos kainos verčia ieškoti, kaip diversifikuoti riziką ir prarandamas pajamas kompensuoti stiprėjant kitose srityse.

„Pagrindinės mūsų veiklos sritys yra naftos ir dujų gavyba, laivininkystė, jūrų maisto pramonė, žaliosios technologijos ir miškininkystė. Šiose srityse yra teikiamos paslaugos verslui, o ne tiesioginiams vartotojams, todėl pasaulyje apie mus nėra daug kalbama“, – dėsto pašnekovė.

Ji sako, kad dabartinę šalies priklausomybę nuo energetikos galima palyginti su buvusios technologijų žvaigždės „Nokios“ įtaka Suomijai, kuri po to, kai bendrovė subyrėjo, tebeieško kito ekonomikos variklio.

Mažai IT žvaigždžių

Žvelgdami į Skandinavijos informacinių technologijų sektorių Švedijoje galime pastebėti muzikos klausymosi platformas „Spotify“ ir „SoundCloud“, Suomijoje – žaidimų bendroves „Rovio“ ir „Supercell“, o Norvegijoje tokio lygio žvaigždžių nematyti. Žinoma, šioje srityje regiono lyderė yra Suomija. Ponia Traaseth sako, kad tai yra viena priežasčių, kodėl Norvegija ieško šiek tiek kitokio kelio, nes, anot jos, daug svarbiau kooperuotis su Šiaurės ir Baltijos šalimis, o ne dubliuoti vienoms kitų veiklą.

„Didžiausias inkubatorius Norvegijoje yra Šiaurės jūra, todėl mes neskiriame tiek daug dėmesio skirtingoms aukštųjų technologijų sritims, kiek tai daro Stokholmas. Tačiau Šiaurės jūros nereikėtų nuvertinti, ji pasaulyje žinoma dėl naftos, dujų ir kitų išteklių“, – aiškina vadovė.

Anot jos, tai, kad retai išgirsi didelę norvegišką IT sėkmės istoriją, nėra labai keista, nes šalyje vyrauja vidutiniai ir smulkieji verslai, kurie nėra linkę augti taip sparčiai. Vis dėlto inovacijų valstybiniu lygmeniu labai aktyviai ieškoma įvairiose srityse. „Innovation Norway“ turi atstovybes 35 užsienio šalyse, ten daugiausia žvalgomasi žaliųjų inovacijų idėjų.

„Yra logiškas paaiškinimas, kodėl inovacijoms skiriame daugiau dėmesio nei anksčiau. 2008 m. krizė mūsų stipriai nepaveikė, tačiau su sunkumais susiduriame dabar, tokia situacija yra palankiausia naujovių paieškoms“, – aiškina vadovė.

Naftos gavėjus verčia verslininkais

Anot jos, inovacijų ieškoma ne tik dėl to, kad reikia rasti naujų šaltinių, kurie padėtų sunešti daugiau pinigų į biudžetą, bet ir dėl augančio naujų darbo vietų poreikio. Jas mielai užimtų iš naftos pramonės atleisti darbuotojai.

„Didžiausią spaudimą jaučiame iš Norvegijos vakarų, kur dėl žemų naftos kainų žmonės netenka darbų, bet gerai yra tai, kad jie eina toliau ir yra pasiruošę inovacijoms. Dalis jų idėjas laikė metų metus, bet nerado laiko ir galimybių joms įgyvendinti. Šalies statistika taip pat rodo, kad dabartiniai verslininkai nėra jaunuoliai, o korporacijose daug patirties sukaupę žmonės“, – aiškina vadovė.

Ji sako, kad aktyvių veiksmų pasikeitus situacijai turi imtis vyriausybė, kuri yra viena didžiausių kapitalo valdytojų šalyje. Jai priklauso 38% Oslo vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių valdantysis akcijų paketas.

Aktyviau investuoja į startuolius

Statistika rodo, kad per praėjusius metus šalyje susikūrė apie 50.000 naujų įmonių, tačiau didžioji jų dalis yra jau minėti vieno ar kelių žmonių verslai ir didelio augimo jie šaliai nežada. Todėl „Innovation Norway“ ėmėsi atrinkti ir paremti nuo 1.000 iki 2.000 naujų įmonių, kurios turi ne vieną darbuotoją ir vertinamos kaip turinčios potencialo augti.

Investicijoms į besikuriančius verslus šiais metais buvo skirta 6,1 mlrd. NOK (663 mln. Eur). Vadovės teigimu, kitais metais ši suma turėtų dar labiau išaugti, o dabar jau suplanuota, kad per Ekonomikos ministeriją Norvegijos vyriausybė Lietuvoje investuos 8 mln. Eur į inovatyvius atsinaujinančiosios energetikos sprendimus.

Tokie sprendimai per metus ar porą gal ir nesukurs naujo šalies pajamų generavimo variklio, tačiau tikimasi, kad investicijos į inovacijas šaliai padės eiti atsinaujinančiosios energetikos keliu. Taip būtų galima daugiau eksportuoti savo produkcijos ir paslaugų į sparčiausiai augančias šalis, pavyzdžiui, Indiją ar Afrikos valstybes, kurios vis dar susiduria su prasta vandens kokybe, elektros energijos stygiumi ir nestabilumu, kitomis problemomis.

„Norime geresnių startuolių, tai yra tų, kurie planuoja sparčiai augti. Dirbame su klasteriais (tarpusavyje susijusiomis koncentruotomis įmonių grupėmis – VŽ), kurie šioje šalyje yra gerai išplėtoti ir pasiruošę naujiems sprendimams. Mūsų tikslas yra būti dideliu inovacijų ekosistemos rėmėju, tačiau svarbu, kad besikuriančios bendrovės čia kurtų darbo vietas, turėtų įtakos šalies vystymuisi ir veiklą vykdytų ekologiškai“, – kalba p. Traaseth.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES finansavimo bangos stumdo aukštąjį mokslą Premium

Lietuvos universitetų tinklas, kaip žinoma, išgyvena ne pačius geriausius laikus: studentų mažėja,...

Technologijos
2018.06.21
Musko įmonė „Boring Co“ Čikagoje statys greitaeigę susisiekimo sistemą 7

Elono Musko „Boring Co“ buvo pasirinkta greitaeigės susisiekimo sistemos, sujungsiančios Čikagos centrinį...

Transportas
2018.06.14
„Siri“ ir HDTV išradėjas: neprašykite darbuotojų elgtis kūrybiškiau Premium 2

Curtiso Raymondo Carlsono vadovaujamos komandos sukūrė vėliau technologijų milžinės „Apple“ nupirktą...

Technologijos
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
Išmaniojo trintuvo kūrėjai gavo naują investiciją Premium 1

Startuolis „Millo Appliances“, sukūręs ir užpatentavęs išmanų maisto ir gėrimų trintuvą, pritraukė 453.000...

Technologijos
2018.06.12
Verslo idėjoms stalčiuje ne vieta: kaip jas įgyvendinti Premium

Daugelis smukiųjų verslininkų mano, kad bendro darbo su mokslu gali siekti tik stambios įmonės. Ir klysta,...

Technologijos
2018.06.08
„Lietuvos energijos” įsteigtas fondas atliko pirmąsias investicijas 7

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Contrarian Ventures“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo...

Technologijos
2018.06.07
Pokalbis su Šikšniu: lietuviško mokslo nėra Premium 5

Mokslo pasaulyje valstybių sienos seniai ištrintos. Reikėtų su tuo galutinai susitaikyti ir konkuruoti...

Technologijos
2018.06.07
Prognozuojamas geresnis Lietuvos pasirengimas technologiniams pokyčiams

Lietuvos pasirengimas technologiniams pokyčiams turėtų būti geresnis nei 2013–2017 m. laikotarpiu. Tokią...

Technologijos
2018.06.06
Lietuviškas startuolis gavo 1,25 mln. USD investiciją 8

Sveikos gyvensenos bendrovė „OME Health“ pritraukė 1,25 mln. USD rizikos kapitalo investiciją.

Technologijos
2018.06.05
Seimas pradeda svarstyti Technologijų ir inovacijų įstatymą Premium

Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas dar tik stumiasi kelią į Seimą, o dėl jo jau nesutaria...

Technologijos
2018.06.05
1 mln. USD norvegų premija – Virginijui Šikšniui ir dar dviems mokslininkėms Premium 3

Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija paskelbė 2018 m. Kavli premijos laureatus.

Technologijos
2018.05.31
Kriptovaliutų reguliavimas: kaip nenužudyti idėjų Premium

Kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir norima, ir bijoma. Sukčiavimo atvejų sumažinimas būtų naudingas,...

Technologijos
2018.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau