Ateities talentai: prisitaikantys, kritiški, orūs

Publikuota: 2015-10-30
Herkaus Milaševičiaus (VŽ)nuotr.
Herkaus Milaševičiaus (VŽ)nuotr.
„Verslo žinios“

Sparčiai besikeičiant pasauliui, nuolat keliamas klausimas, kokių specialybių reikės ateityje. Tačiau ateities poreikių nuspėti praktiškai neįmanoma, tad reikia orientuotis ne į ateities specialistų žinias, o į jų savybes, mano verslo ir mokslo atstovai.

Viena svarbiausių ateities talentų savybė – mokėjimas išlikti besikeičiančiame pasaulyje, aiškino Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius diskusijoje „Ateities formulė: kokie protai reikalingi klestinčiai valstybei?“.

„Jeigu nėra specifinių bazinių žinių industrijoje, į kurią atėjai, tai žinoma, reikia intensyviai tas žinias gerinti. Tačiau iš kitos pusės, žmonės atėję su giliomis žiniomis netgi savo srityje, labai dažnai turi prastų rezultatų, nes nemoka vykdyti pokyčių ir galų gale susitaikyti su tais pokyčiais“, - mano p. Markauskas.

Tiek ateities, tiek šiandienos darbuotojams reikia įveikti šalutinius technologinių pokyčių efektus. Kaip pavyzdį, p. Markauskas pateikia tokias technologijas kaip el. paštas ar socialiniai tinklai, kurių netikslingas naudojimas atima dalį darbuotojų laiko.

Kultūringi programuotojai

Skirtumai tarp profesijų nyksta, tad geresnes galimybės prisitaikyti prie ateities pokyčių turės tie specialistai, kurių žinios neapsiribos viena sritimis, mano Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė.

„Svarbu, kad mūsų inžinieriai įgytų ne tik technologinį išsilavinimą. Mums labai svarbu, kad jie gebėtų ir kritiškai mąstyti, komunikuoti, turėtų tam tikras kultūrines kompetencijas. Jeigu mes šiandien dienai turime inžinierių, kuris yra tiktai specializuotas savo srityje, tai iš tikrųjų jam besikeičiant aplinkai yra labai sunku“, - sako p. Šiugždinienė.

Komandos lyderis – tris kartus išmestas iš universiteto

Aukštojo mokslo diplomas tampa vis mažesniu sėkmės garantu rodo Ryčio Laurinavičiaus, startuolio „Soundest“ vadovo patirtis.

„Mūsų geriausias programuotojas, IT komandos lyderis, yra išmestas tris kartus iš skirtingų Lietuvos universitetų, bet tai nesutrukdė jam tapti labai geru specialistu“, - teigia p. Laurinavičius.

Lietuvai nereiktų žiūrėti, kokios būtent srities specialistų jai reikia – jai reikia tiesiog geriausių specialistų, mano p. Laurinavičius. Vadovas taip pat pritaria, kad gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra pamatinis visų specialybių reikalavimas.

Reikia orių asmenybių

Tuo tarpu Petras Masiulis, UAB „Tele2“ vadovas, sako, kad šviesią ateitį užtikrins žmonės, kurie nuo mokyklos suolo jaus savo vertę.

„Viskas prasideda nuo asmenybės, nuo žmogaus suvokimo. Svarbu, kad žmogus suvoktų savo orumą, savo vertingumą. Tada žmogus pradeda galvoti, ką jis gali pasiekti, jis nebijo. Tai prasideda jau nuo mokyklos: kiekvienas vaikas nuo mažens turi suprasti, kad jis kaip asmenybė yra vertingas ir jis gali daug duoti, jeigu jis to nori. Jeigu žmogus pasijaučia vertingas, jis tampa kūrybingas.“

Toks žmogus supranta, ko jis nori ir nebijo ieškoti to darbo, kuriam jaučia pašaukimą, mano p. Masiulis.

„Tam, kad žmogus eitų savo pašaukimo keliu, jis turi nebijoti, - sako p. Masiulis. – Jeigu įmanoma būtų mokyklose, universitetuose ugdyti tą žmogišką orumą (...), tada jau galima kalbėti apie specialybes. Jeigu žmogus iš baimės pasirenka specialybę, į ją smarkiai įsigilina, jo darbas nebus vaisingas. Jisai darys tą, ką labai gerai išmoko, bet jis bijos į šoną paeiti, bijos kurti, bijos įmonei duoti daugiau.“

Kompleksiški ir kritiški

Politikoje pasaulio realijos yra supaprastinomos ir yra labai paranku, kai žmonės tuo tiki, teigia Nerija Putinaitė, humanitarinių mokslų daktarė. Tad, mokslininkės nuomone, yra svarbu ateičiai ugdyti žmones, gebančius matyti kompleksišką vaizdą.

„Jeigu universitetas neišugdys kompleksinių žinių ar technologiniuose, ar socialiniuose, ar humanitariniuose moksluose, tai yra labai didelis nuostolis valstybei, - sako p. Putinaitė. - Į ateitį veda sudėtingumas, kompleksiškumas ir žmonės, kurie sugeba kompleksiškai ir sudėtingai vertinti. Ateities iššūkis yra kompleksinės žinios, kurios yra labai svarbios ir demokratijos procesams ir ekonominiams procesams.“

Nerijus Šepetys, Vilniaus Universiteto dėstytojas bei žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ vyr. redaktorius, teigia, kad reikia ateityje žmonių, kurie pasižymėtų penkiomis savybėmis.

„Reikia žmonių, kurie geba ieškoti ir moka surasti, kurie geba įsigilinti ir perpranta, kurie moka skaityti ir mato visumą, kurie mąsto ir sugeba išreikšti savo mintis bei žmonių, kurie turi polinkius ir sugeba juos išreikšti vaizdu arba raštu“, - sako p. Šepetys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Lietuva – 4-ta pasaulyje pagal diplomuotųjų skaičių 14

Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių...

Vadyba
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau