Skylėti Švietimo ir mokslo ministerijos stogai

Publikuota: 2015-10-27
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Kuomet valstybės „prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos krypčių ir prioritetų įgyvendinimo programoje“ kalbama apie pastatų stogų keitimą ir kapitalinį remontą, tada tampa akivaizdu, kad labiausiai skylėti yra ne aukštųjų mokyklų, o ministerijos stogai.

Žinoma, bazinė infrastruktūra turi būti užtikrinama, bet ji niekada nebus „sumanios specializacijos“ pagrindas. Net 664 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje yra numatyta skirti visuomenės švietimui ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimui.

Tai yra milžiniškos lėšos, kurių dėka galima Lietuvos švietimo sistemą sukratyti iš pamatų – gal net pradėti statyti ant naujų pamatų. Juk daugybė rodiklių rodo, kad mes turime nefunkcionalią, neefektyvią, į kiekybę, o ne kokybę orientuotą švietimo sistemą.

Abiturientų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 34%. Aukštųjų mokyklų skaičius – išaugo. Lietuvoje yra daugiau aukštųjų mokyklų nei Šveicarijoje ar Australijoje, nors gyventojų skaičius kelis kartus mažesnis.

Universitetai ir kolegijos kiekvienais metais registruoja vis naujas programas, kurios gana lengvai akredituojamos nesigilinant į būsimų jų absolventų perspektyvas rinkoje.

Daugelis aukštųjų mokyklų galėtų tapti filialais

Blogai čia ne tik tai, kad švaistomos valstybės lėšos – dėstytojai verčiami dėstyti naujas disciplinas, kuriose jie tikrai nėra ekspertai. Taip gimsta ir labai liūdną ateitį turintys absolventai. Šių metų priėmimo rezultatai irgi labai aiškiai parodė, kad kai kurie universitetai yra nebepatrauklūs net siūlydami nemokamas studijas minimalius gebėjimus turintiems abiturientams.

Žinoma, politiškai labai nepatrauklu sakyti, kad kažkuris regioninis universitetas bus uždarytas. Tačiau yra mažiau skausmingas kelias – kai kurios aukštosios mokyklos turi tapti smarkiai apipjaustytais kitų universitetų ir kolegijų filialais. Tiesa sakant, ne kai kurios, o daugelis.

Lietuvai turbūt užtektų aiškią specializaciją turinčių penkių ar šešių aukštųjų mokyklų (vietoje daugiau nei 40). Dabartinė specializacijos niveliacija nuvedė prie visiškos kokybės devalvacijos.

Dėstytojai verčiami „kepti“ tyrimus

Sekantis svarbus žingsnis – normali mokslinių tyrimų, studijų ir praktikos integracija. Šiuo metu visos šios trys sritys yra izoliuotos, viena kitos nepapildo. Praktikos yra formalumas – geriausiu atveju trijų mėnesių pasižvalgymas po įmonę, o neretai tik gaunant pažymą apie „atliktą“ praktiką.

Turbūt dar baisesnė situacija yra mokslinių tyrimų fronte. Dėstytojų darbo užmokestis – ir privačiuose, ir valstybiniuose universitetuose – priklauso ne nuo jų dėstymo kokybės ir sugebėjimo motyvuoti bei išmokyti studentus, o tik nuo mokslinių straipsnių skaičiaus. Todėl dėstytojai priversti „kepti“ ir publikuoti labai abejotinos kokybės tyrimus, kurie dažniausiai nenaudojami studijų procese ir beveik niekada nenaudojami praktikoje (čia aš kalbu apie socialinius mokslus, su kuriais daugiausiai teko susidurti dirbant Lietuvos universitetuose).

Netgi paplitusi praktika panaudoti magistrantų darbuose darytus tyrimus, juos aplipdant akademinio darbuotojo įžvalgomis ir „įvelkant“ į mokslinio žurnalo reikalavimus. Dažniausiai studentas užrašomas kaip straipsnio bendraautorius, bet ne visada.

Papildoma mokslininkų specializacijos

Čia net sunku smerkti dėstytojus, nes visa aukštojo mokslo sistema verčia juos taip elgtis – bazinis dėstytojo atlyginimas yra labai kuklus, dėl to dėstytojai prisiima dėstymo krūvį siekiantį du ir daugiau etato, o normaliems tyrimams laiko nebelieka. Vieni akademiniai darbuotojai yra geri dėstytojai, kiti gali atlikti geresnius mokslinius tyrimus, tačiau specializuotis Lietuvoje jie negali – daroma prielaida, kad mokslinių straipsnelių nekepantis yra bevertis ir auditorijoje.

Manau, kad reikėtų įgalinti tokią specializaciją – vieni gali daryti mokslinius tyrimus, kiti labiau taikomuosius, nešančius aiškiai pritaikomą praktinę naudą įmonėms ir valstybei, treti mokyti studentus. Juk statybose nereikalaujame, kad tas pats darbuotojas ir valdytų kraną, ir atliktų elektros instaliaciją, ir tinkuotų sienas?

Būtent aukštųjų mokyklų jungimas ir perteklinių programų šalinimas leistų specializuotis ir suteikti adekvatesnius finansinius išteklius akademiniams darbuotojams. Galbūt atsirastų ir daugiau jaunų gabių absolventų, kurie siektų akademinės karjeros.

Rinkos ranka per silpna

Galiausiai, valstybė turi turėti aiškesnę mokslo viziją – ar atliksime tyrimus ir rengsime specialistus visose įmanomose šakose, ar bandysime identifikuoti savo lyginamąjį pranašumą ir bent iš dalies specializuotis? Kol kas tokios vizijos nėra.

Norėtųsi, kad rinkos dėsniai patys nukreiptų švietimo sistemą optimalia kryptimi, bet kol kas atrodo, kad Lietuvoje tai neįmanoma. Ir universitetai, ir studentai dažnai renkasi lengviausią kelią – iš dalies ir dėl to, kad prognozuoti kompetencijų poreikį penkis ir daugiau metų į ateitį nėra lengva (ir daug sudėtingiau nei praeityje).

Bet žiūrint į tam tikrų universitetų ir programų sėkmę, galima matyti kuriose srityse mes galime būti tarp lyderių bent Vidurio ir Rytų Europoje – biomedicinos, technologijos ir kai kurie fiziniai mokslai.

Tai nereiškia, kad humanitarinių ir socialinių mokslų nereikia, tačiau šį paklausos ir pasiūlos balansą reikia pakeisti, „nematoma ranka“ per silpna. Sukūrus aiškesnę tyrimų ir studijų specializaciją būtų lengviau pritraukti ir gabių studentų iš kitų šalių, o vėliau ir sulaukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, bei taip ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno savivaldybė tapo „Mokslo salą“ valdysiančios įstaigos dalininke

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė tapti dalininke viešosios įstaigos, kuri valdys Kaune kuriamą...

Mokslas
2018.10.14
Vyriausybė pritarė profesinių mokyklų pertvarkai

Vyriausybė trečiadienį pritarė profesinių mokyklų pertvarkai iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas.

Mokslas
2018.10.10
Nobelio chemijos premija  – už fermentų evoliuciją 3

Trečiadienį Stokholme paskelbti trečiosios Nobelio premijos laureatai. Už pasiekimus chemijos mokslo srityje...

Mokslas
2018.10.03
Nobelio fizikos premija skirta trims mokslininkams 2

Antradienį Nobelio premijų žiuri Stokholme nusprendė apdovanojimą už pasiekimus fizikos srityje skirti trims...

Mokslas
2018.10.02
Nobelio medicinos premija – už naują vėžio terapijos būdą 1

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku...

Laisvalaikis
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau