Kopijos – ne gėda, bet ir ne inovacijų aukštumos

Publikuota: 2015-10-24
Jeigu Lietuva nori tapti viena iš šalių, kurios kuria žinias, reikėtų daugiau dėmesio skirti tikrai inovatyviems produktams kurti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jeigu Lietuva nori tapti viena iš šalių, kurios kuria žinias, reikėtų daugiau dėmesio skirti tikrai inovatyviems produktams kurti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Indija ar Kinija gerina savo inovato­riš­kumo rodiklius importuodamos ir pritaikydamos užsienio inovacijas. Lietuva, perimdama inovacijas iš užsienio, taip pat pasiekia greitų re­zul­tatų, tačiau ilguoju laikotarpiu to­kia strategija gali užkirsti kelią aukš­tumoms pasiekti.

Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva bendroje įskaitoje užima 38 vietą, tačiau pagal žinių perėmimo rodiklį – 130 vietą iš 141 įvertintų pasaulio šalių. Šis rodiklis skaičiuojamas vertinant tokius rodiklius kaip aukštųjų technologijų bei IT paslaugų importas, tiesioginių užsienio investicijų srautai ir pan. Nepaisant žemo laiptelio reitinge, specialistai teigia, kad Lietuva perka daug technologijų, tačiau savų neplėtoja.

Panašūs į kinus

„Lietuviai išsiskiria tuo, kad įmonės perka daug parengtų technologijų užsienyje. O savų nelabai plėtoja ir nedirba tiesiogiai su užsienio partneriais, kad tos technologijos būtų plėtojamos. Dėl to padėtis panaši į Kinijos, kur daug įsigyjama, o ne kuriama“, – teigia Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Pagal Europos Komisijos sudaromą inovacijų švieslentę Lietuva yra tarp nuosaikių inovatorių. Vienas iš nedaugelio rodiklių, kuriuo Lietuva viršija ES vidurkį, – investavimas į inovacijas, neparemtas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla. Tai yra investavimas į esamų inovacijų pritaikymą. Šios investicijos didina efektyvumą, bet nebūtinai padeda sukurti naujų produktų.

Inovatyvių produktų negaminame

„Mes esame vieni iš pirmųjų Europoje, kurie pritaiko kitų šalių sukurtas inovacijas. Tačiau turime kitą rodiklį: kiek mes patys sukuriame inovacijų. Pagal šį rodiklį nežibame“, – konstatuoja Kęstutis Šetkus, Lietuvos inovacijų centro direktorius.

Žemą žinių perėmimo rodiklį gali lemti tai, kad Lietuvos importuojamos technologijos nėra aukščiausio lygio. Tačiau tai normalu ir būdinga mūsų regionui, teigia Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.

„Ką užsako mums tiekėjas, tą ir gaminame, – sako p. Besagirskas. – Būtų keista, jei mes dabar supirktume žinias iš užsienio, kurtume moderniausius kompiuterius, prabangius automobilius ir panašiai.“

Išvengti kopijuotojos likimo

Kita mažesnio inovatyvumo priežastis – Lietuvai sunku nuspręsti, kokių inovatyvių produktų reikėtų rinkai.

„Jaunoje ekonomikoje negali iškart pradėti nuo inovatyvių produktų iki galo nežinodamas, ko reikia rinkoje, neturėdamas tinkamo mokslinio potencialo“, – sako p. Besagirskas.

„Įmonės, kurios sėkmingai nukopijavo (inovacijas – VŽ), pasiekė ganėtinai gerų rezultatų. Tų rezultatų sulaukia po neilgo laikotarpio ir iš karto gali skaičiuoti grąžą. Jei įmonė nori sukurti ką nors savito, pritaikyti rinkoje, tai trunka ilgiau“, – sako p. Mauricas.

Inovacijas perimti yra veiksmingas būdas, tačiau toli nenuves, perspėja ekonomistas. Užsiimant vien inovacijų vartojimu gresia taip ir likti, žinių požiūriu, antrarūše šalimi. O jeigu Lietuva nori tapti viena iš šalių, kurios kuria žinias, reikėtų daugiau dėmesio skirti tikrai inovatyviems produktams kurti.

„Jeigu kuri inovaciją, tai turėtų būti tikra inovacija, turinti pridėtinę vertę ir tokia, kurios nėra užsienyje“, – sako p. Šetkus. Anot jo, dažnai verslininkai pyksta, kad negauna finansavimo savo sukurtai naujovei, kuri yra inovatyvi Lietuvos ar regiono mastu, tačiau ne pasaulio.

Kopijuokime gamybą

Tiesa, kalbant apie procesų gamybos optimizavimą, dažnai yra geriau Lietuvos verslui naujas žinias perimti iš užsienio, nei bandyti išrasti pačiam.

Tačiau net palyginti tokią nenaują inovaciją kaip LEAN, p. Besagirsko skaičiavimu, yra įsidiegusios vos 1% Lietuvos bendrovių.

„Tad yra neišarti dirvonai. Bet ir kitose šalyse proceso inovacijos nėra labai pažengusios, kalbant apie Vidurio ir Rytų Europą. Vakarų Europoje mačiau įmonių, kurių sąnaudos gaminant tą patį produktą kaip Lietuvoje yra kelis kartus mažesnės“, – sako p. Besagirskas.

Lietuvai perimti naujoves lengviau

Inovatyvių, užsienyje populiarėjančių verslo valdymo sprendimų plėtotojai Lietuvoje pastebi, kad mūsiškiai verslininkai atsargūs, bet kai kuriais atvejais sparčiau taiko naujoves nei Vakarų šalys.

Kelią naujovėms kartais pristabdo lietuvių mentalitetas, teigia Andrius Ojeranas, klientų stebėsenos ir duomenų rinkimo sprendimus teikiančios bendrovės „Sem­seye“ vadovas. „Lietuviai galbūt atsargiau prisitaiko. Ilgiau užtrunka priimti sprendimą. Jie nori pažiūrėti, ar jį jau turi kaimynai. Bet kryptis gera“, – mąsto p. Ojeranas.

Lietuvoje vis daugiau inovacijų pritaikoma verslo valdymo ir gamybos procesuose, tačiau tarp Lietuvos bendrovių atsiranda atskirtis.

„Matau paradoksalią situaciją, kad LEAN diegia ir taip inovatyvios ir pažengusios įmonės. O varganos įmonės, kurioms reikėtų LEAN, kitų inovatyvių dalykų, visomis išgalėmis tam priešinasi. Tad formuojasi takoskyra: pažangios įmonės tampa dar pažangesnės, o varganai gyvenančioms dar prasčiau“, – sako p. Besagirskas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 12 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno savivaldybė tapo „Mokslo salą“ valdysiančios įstaigos dalininke

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė tapti dalininke viešosios įstaigos, kuri valdys Kaune kuriamą...

Mokslas
2018.10.14
Vyriausybė pritarė profesinių mokyklų pertvarkai

Vyriausybė trečiadienį pritarė profesinių mokyklų pertvarkai iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas.

Mokslas
2018.10.10
Nobelio chemijos premija  – už fermentų evoliuciją 3

Trečiadienį Stokholme paskelbti trečiosios Nobelio premijos laureatai. Už pasiekimus chemijos mokslo srityje...

Mokslas
2018.10.03
Nobelio fizikos premija skirta trims mokslininkams 2

Antradienį Nobelio premijų žiuri Stokholme nusprendė apdovanojimą už pasiekimus fizikos srityje skirti trims...

Mokslas
2018.10.02
Nobelio medicinos premija – už naują vėžio terapijos būdą 1

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku...

Laisvalaikis
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau