Tarptautiniai ekspertai: nesistenkite atkartoti Silicio slėnio

Publikuota: 2015-10-12
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Silicio slėnis nebėra ta vieta, kurioje ambicingi nutrūktgalviai neturintys daug pinigų įkuria milžiniškos sėkmės sulaukiančias bendroves arba į kurią perkelia savo neseniai pradėtus „startuolius“. Į jį keliasi vis vėlyvesnės stadijos pradedančiosios bendrovės, kurios gali pakelti didelę konkurenciją ir aukštas kainas, todėl Lietuva pritrauktų būsimas žvaigždes demonstruodama savo mažumą, saugią rinką ir sąlyginai nebrangų pragyvenimą.

Tokios išvados priėjo inovacijų konferencijoje „Switch“ diskutavę ekspertai iš Izraelio, Lenkijos, Švedijos ir Estijos.

„Daugelis žmonių pasakytų, kad Lietuva turi tapti tokia konkurencinga kaip Silicio slėnis, Singapūras ar Izraelis, kurie turi puikias „startuolių“ ekosistemas. Aš manau, kad ši šalis turi išnaudoti savo stiprybes ir tai dar reikia atrasti. Žvelgiant iš mano perspektyvos, tai yra nuostabi rinka bandymams, nes ji nedidelė ir mažiau konkurencinga nei didieji centrai“, – mano Hansas Jorgenas Lysglimtas Johansenas, entrepreneris, telekomunikacijų bendrovės „Numbercom“ vadovas.

Anot jo, „startuolis“, visų pirma, yra hipotezė, kurią reikia patikrinti. Tačiau pradėjus nuo Silicio slėnio ar Londono, net ir gera idėja gali neatlaikyti spaudimo bei patiriamų didelių išlaidų. Todėl Lietuvą jis įvardija kaip saugią vietą bandymams.

„Yra tūkstančiai priežasčių, kodėl pradedančios įmonės žlunga. Jeigu jūs jų kūrėjams įrodytumėte, kad tai yra puiki vieta patikrinti savo verslus, galėtumėte jų pritraukti dar daugiau. Londone kainos ir konkurencija gali greitai nužudyti, todėl pradedantieji nori saugių erdvių pasitikrinimui. Rinka, kurioje galima išbandyti idėją be didelės konkurencijos ir mažesniais kaštais yra labai patraukli, ji sukuria tą saugumo jausmą, kurio daug kas negali pasiūlyti“, – teigia specialistas.

Nepamirškime augimo

Kita vertus, Saulas Reichmanas, Izraelio investicijų bendrovės „Challenge Fund“ prezidentas primena, kad tikros pradedančiosios įmonės čia negali per daug atsipalaiduoti, nes vis tiek konkuruoja pasaulinėje rinkoje.

„Startuolis“ nėra tik maža įmonė, smulkusis verslas, tai labai greitai auganti bendrovė ir, galū gale, Lietuva yra globalaus pasaulio dalis, todėl ji neturi privilegijos būti saugiame narvelyje. Galiausiai joje įsikūrusios įmonės vis tiek konkuruoja su kitais žaidėjais. Čia galima tikrinti, tačiau būtina nepamiršti, kad reikia labai sparčiai plėstis globalioje rinkoje arba tai nėra tikras „startuolis“, – įsitikinęs p. Reichmanas.

Jis primena ir Izraelio pavyzdį. Plotu maždaug 4 kartus mažesnėje valstybėje gimė tokios milžinės kaip procesorių gamintoja „Intel“, generinių vaistų kompanija „Teva“ ir atminties laikmenų įmonė „SanDisk“.

Reikia ekosistemos

Anot p. Reichmano, tokios sėkmės istorijos šalyje gimsta dėl to, kad yra sukurta ekosistema, kuri ne tik palaiko pradedančiąsias bendroves, bet ir jas stumia į priekį, prie to labiausiai prisideda aktyvūs rizikos kapitalistai ir valstybės palankus požiūris į inovacijų kūrimą. Pasak jo, Izraelis be neturėjo kito pasirinkimo kaip tik žengti inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimo keliu.

„Valstybės dažnai kalba apie BVP lygį vienam asmeniui. Čia reikia išskirti šalis, kurios turi daug natūralių žemės išteklių, pavyzdžiui, Norvegiją. Jos BVP žmogui yra labai didelis, tačiau Izraelis ir Lietuva tokių sąlygų neturi, todėl privalo ieškoti inovacijų, nes tai yra puikus būdas padidinti BVP, darbo vietų kiekį, darbuotojų kvalifikaciją ir pagerinti produkciją“, – mano vadovas.

Žinoma, Lietuvai greitai pritraukti tarptautinius rizikos kapitalo fondus nėra lengva, tačiau tokie sėkmingi pavyzdžiai kaip „Vinted“ gali praskinti kelius. Kitas dalykas, investuotojų paieškų plotai plečiasi.

„Tarptautiniai investuotojai mato potencialą šiame regione dėl gerų sąlygų ir suteikiamo išsilavinimo. Prie to prisideda ir į Varšuvą atėjęs „Google“ projektas „Google Campus“, kuris suteikia daugiau matomumo ir galimybių“, – aiškina Dimitrijus Podolievas, Lenkijoje veikiančio „Seed Forum“ bendraįkūrėjas ir prezidentas.

Pavyzdys – Estija

Pasirodžius pokalbių programai „Skype“ , kurią per pirmus 3 mėnesius parsisiuntė 10 mln. vartotojų, Estija pasaulyje sužibo kaip viena pažangiausių inovacijų srityje valstybių ir yra gerai žinoma iki šiol.

Pirko Konsas, Estijos plėtros fondo vykdantysis vadovas, kalba, kad šios programos sėkmės istorija leido susikurti būriui kitų „startuolių“, kurie kartais Silicio slėnyje juokais vadinami estų mafija. Tarp jų yra tokios bendrovės kaip „Taxify“, „Fleep“, „Real Eyes“ ir „Lingvist“.

„Gyvendami mažoje valstybėje esame labia judrūs ir atviri naujoms idėjoms bei jų pavertimui verslu. Be to, mums labai padėjo „Skype“, kuri į šalį atnešė patirtį, kaip užauginti milžiniškos vertės kompanijas. Dabartinės įmonės turi daug ryšių su ja, ten dirba dalis išėjusių IT specialistų ir verslo vadybininkų“, – pasakoja p. Konsas.

Tačiau vien sėkmės istorijos ir perimtos patirties neužtenka. Ekspertas kalba, kad ekosistemai vystytis turi būti formuojamas atitinkamas aukštasis ir gausus alternatyvus išsilavinimas, svarbu skatinti komandinį darbą. Vyriausybė dar turėtų įgalinti ir skatinti gyventojus įgyvendinti inovatyvias idėjas. Galiausiai turi atsirasti specialistai, kurie galės jas atvesti į rinką.

„Žinoma, naujos technologijos yra šaunu, bet dar reikia galvoti, kaip kurti verslą. Mes turime labai gerus ryšius su Silicio slėniu, nebūtina nuolat kalbėtis su ten esančiais žmonėmis, bet jeigu mums reikia supažindinimo su rizikos kapitalistu, yra daug pradedančiųjų bendrovių, kurios gali tai padaryti. Be to, jos žino, kaip pasiruošti, kad jį sudomintume. Kitas dalykas, „startuolių“ ekosistema mūsų šalyje nėra tik estams, o visam pasauliui, tikime, kad galime tiems verslams padėti augti“, – kalba p. Konsas.

Sėkmingiausi Estijos pradedantieji yra persikėlę į Silicio slėnį ar kitus centrus, tačiau šalyje jie palieka didelę dalį komandos. Likę IT specialistai gauna vienus aukščiausių atlyginimų ir reikšmingai prisideda prie BVP didinimo, kaip ir liekantys padaliniai, kurie moka mokesčius. Specialisto teigimu, tokią gerąją praktiką galėtų perimti ir Lietuva, kurioje yra daugiau trikdžių inovatyvioms bendrovėms vystytis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į profesines mokyklas priimta daugiau stojančiųjų

Šiemet į profesinio ugdymo mokyklas per pagrindinį priėmimą priimta daugiau stojančiųjų nei pernai – šiemet...

Mokslas
2018.08.14
Darželinukams ir moksleiviams nuo rugsėjo stiklinė pieno bus privaloma 28

Nuo rugsėjo darželių ir mokyklų valgiaraščiai vaikams turės keistis.

Mokslas
2018.08.13
Į kunigų seminarijas priimta mažiau naujokų 2

Šiemet į Vilniaus, Kauno ir Telšių kunigų seminarijas priimta 11 jaunuolių.

Mokslas
2018.08.12
Rugsėjo 1–oji nukeliama 2

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – Rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso...

Mokslas
2018.08.07
Klaipėdoje ketinama auginti krevetes

Artimiausioje ateityje restoranuose, o gal ir prekybos centruose gali atsirasti Lietuvoje užaugintų vienų...

Agroverslas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau