Iš mokslo į verslą: užsienio rinkoms – beveik nematomos antenos

Publikuota: 2015-09-18
Dr. Saulius Rudys, UAB „Eteronas“ įkūrėjas su „Eterono“ antenomis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dr. Saulius Rudys, UAB „Eteronas“ įkūrėjas su „Eterono“ antenomis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Bendrovė „Eteronas“ rinkai ruošia praktiškai nematomas palydovines antenas. Įmonės įkūrėjas dr. Saulius Rudys teigia, kad šiam produktui rinka Lietuvoje praktiškai neegzistuoja, tačiau užsienyje niša yra.

Vilniaus universiteto mokslininkas pasakoja, kad sukurtas produktas nėra visiška naujovė, bet „Eteronas“ sugalvojo, kaip panašų gaminį sukurti naudojant paprastesnes medžiagas.

„Eterono“ plokščios antenos, kurių spalva pritaikoma prie aplinkos, yra gaminamos iš medžiagų, naudojamų kuriant lauko reklamas. Taip pat ant antenos nupiešiamas specialus, kompiuterine programėle sukurtas, raštas, kuris leidžia sukoncentruoti signalą.

„Vietoj apvalios antenos, kuri turi būti nukreipta į palydovą ir atitraukta gana toli nuo sienos, pakankamai ryškiai matoma, mes sugalvojome štai tokį daiktą, kuris žymiai mažiau matomas negu parabolinė antena“, - aiškina p. Rudys.

Brangus, bet nuo plagijavimo apsaugotas

Kiekvienos antenos pritaikymas prie skirtingos aplinkos turi ir privalumų ir trūkumų.

„Yra gaminamas raštas kiekvienai vietai, kiekvienam palydovui atskirai. Šia prasme mes esame apsaugoti nuo Kinijos gamintojų, – aiškina p. Rudys. – Nes paprastai kada pasirodo kokia nors inovacija, Kinijos gamintojai dažnai suseka ir pasiūlo masinį pigiai pagamintą produktą. Ir tie visi inovatoriai būna nukonkuruoti savo gaminio kopijomis.“

Tačiau unikalumas – kainuoja. Anot p. Rudžio, „Eterono“ gamybos kaina gali būti iki penkių kartų brangesnė už įprastinės antenos.

„Blogoji pusė ta, kad mes turime kiekvieną gaminį gaminti kiekvienam užsakovui atskirai. Turime žinoti, kur jis gyvena, ant kurios sienos bus antena, kur ji bus nukreipta“, - sako mokslininkas.

Vieną anteną galima padaryti per dieną, o jos savikaina siekia apie 130 Eur. Tiesa, p. Rudys tikisi, kad suradus tinkamų partnerių, antenos mažmeninė kaina būtų tik 2-3 kartus didesnė už įprastų antenų ar net tokia pati.

Pagrindinės rinkos – Vakarų Europoje

Lietuvoje palydovinė televizija nėra paplitusi, tad p. Rudys vilčių į vietinę rinką nededa.

„Rinka yra tos šalys, kuriose yra populiari palydovinė televizija. Ji Lietuvoje nėra populiari, nacionalinė televizija Lietuvoje per palydovą nėra transliuojama. O tokiose šalyse kaip JK, Vokietija, Italija, Prancūzija nacionalinės ir komercinės televizijos labai plačiai naudoja palydovinę sklaidą. Ten yra ženklus poreikis priiminėti palydovinius signalus“, - sako p. Rudys.

Didžiausia galimybė „Eteronui“ ten, kur neleidžiama gyventojams kelti įprastų palydovinių antenų. Tokiose vietose net kelis kartus brangesnė antena turi perspektyvų.

„Vokietijoje, pavyzdžiui, palydovines antenas daug kur draudžiama statyti. Pas mus antenas galima statyti net senamiestyje, o ten jas draudžiama kartais statyti ne tik senamiestyje, bet ir ant daugiabučių, – aiškina p. Rudys. – Taigi panaudodamas mūsų technologiją vokietis gali pasistatyti anteną balkone ar ant sienos ir ji niekam neužklius.“

„Eterono“ įkūrėjas pripažįsta, kad tokių atvejų nėra daug, tad jų kuriamas produktas yra nišinis.

Verslo parduoti neatsisakytų

Prieš kiek daugiau nei metus pagal Mokslo, inovacijų ir tyrimų agentūros programą „Inoveks“ įkurtas „Eteronas“ dar tik pradeda rimtesnę komercinę veiklą. Parduoti yra tik keli pavyzdiniai gaminiai, o šiuo metu ieškoma partnerių užsienyje.

„Partnerių pradėjome ieškoti tik paskutiniu metu, nes su žaliu produktu galima atbaidyti užsakovą“, – sako p. Rudys.

„Eterono“ antena – tik viena iš daugelio mokslininko idėjų, tad p. Rudys neatsisakytų, atsiradus tinkamam partneriui, verslą parduoti.

„Šita idėja buvo pirmoji, po to atsirado antroji idėja, kurią taip pat reikia vystyti. Tada atsiranda trečioji – dar geresnė idėja, – aiškina p. Rudys. – Dėl to visai neblogas sprendimas mūsų verslą būtų kam nors parduoti.“

Kiti projektai – antenos palydovams ir žibintai dviračiams

Ponas Rudys, be „Eterono“, bendradarbiauja ir su UAB „Ledakis“, kuri vysto itin ryškius žibintus, montuojamus į dviračio rankenas.

Anot p. Rudžio, žibintus, kurių ryškumas prilygsta automobilių žibintams, ketinama į prekybą paleisti kito dviračių sezono pradžioje. Jų kaina turėtų siekti iki 100 Eur.

Tačiau pagrindinė p. Rudžio veikla išlieka antenų kūrimas.

„ Tai („Ledakio“ žibintai – VŽ) buvo tiesiog gera idėja, kurią buvo gaila padėti į stalčių. Taip pat turime idėją, kaip sukurti labai efektyvią anteną pačiam palydovui“, - ateities planus atskleidžia p. Rudys.

Pastarąjį išradimą p. Rudys šiuo metu vysto bendradarbiaudamas su kita Lietuvos mokslo bendrove – mažųjų palydovų kūrėju „Nanoavionika“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Lietuva – 4-ta pasaulyje pagal diplomuotųjų skaičių 14

Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių...

Vadyba
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau