Sugriežtino įmonių auditą

Seimas priėmė Audito įstatymą ir susijusius įstatymus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Audito direktyvos nuostatos ir atsižvelgiama į kai kuriuos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentus. Pakeitimai sustiprins audito įmonių objektyvumą, padidins investuotojų ir kreditorių apsaugą.

Nustatyta, kad audituojantiems viešojo intereso įmones (VIĮ) bus privaloma vadovautis ir Audito įstatymu, ir ES Reglamentu, kitiems auditoriams – tik Audito įstatymu. Be to, papildytas VIĮ sąrašas – įtrauktos valstybės, savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių daugiau kaip 50% akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis (2 metus iš eilės tenkina bent du reikalavimus: turtas – 20 mln. Eur, grynosios pajamos – 40 mln. Eur ir jose dirba ne mažiau kaip 250 darbuotojų). Taip pat prie VIĮ priskirtos ir kredito unijos, kurių turtas paskutinę finansinių metų dieną dvejus metus iš eilės viršija 20 mln. Eur.

Nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta atlikti visų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą ir kuri laikoma vienintele kompetentinga institucija, bus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba.

Neliberalus reglamentavimas

Jonas Akelis, profesinių paslaugų įmonės EY vykdomasis partneris Baltijos šalyse, pažymi, jog Lietuva, adaptuodama Europos audito teisę nuėjo neliberalaus reglamentavimo keliu.

Pagal šiandien priimtą Audito įstatymą, viešojo intereso bendroves audituojančios įmonės privalės po dešimties metų rotuotis. Anot jo, Lietuva nepasirinko Europos Komisijos siūlyto kur kas lankstesnio varianto – galimybės rotacijos laiką pratęsti iki dar dešimties metų ir taip išvengti būtinybės tarptautinėms įmonių grupėms dirbti su skirtingomis audito bendrovėmis. Tai komplikuoja tiek grupės audito procesą, tiek ir atsakomybės už atliktą auditą klausimą.

„Įsivaizduokite didelę tarptautinę įmonių grupę, kurios centras įsikūręs Vokietijoje. Paprastai įmonių grupės stengiasi dirbti su ta pačia audito bendrove visose šalyse. Galimybė remtis savo tinklo kolegų darbu visose šalyse užtikrina kokybę ir proceso efektyvumą, o klaidų ir nesusikalbėjimo tikimybę sumažina iki minimumo. Tarptautinės įmonių grupės, turinčios savo padalinius Lietuvoje, po dešimties metų turės spręsti problemas, kurių kitose šalyse net nekils“, – apgailestauja p. Akelis.

Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas, pabrėžia, kad 20 m. ir 24 m. laikotarpiai yra Europos Komisijos (EK) ir ES šalių narių kompromisas: EK nepavyko įtikinti šalių narių dėl trumpesnių terminų, nors iš pradžių EK siūlė gerokai trumpesnius terminus.

„Tas 24 m. terminas yra kosminis – per tokį laiką jau visa karta pasikeičia, tačiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje buvo įprasta vieną įmonę audituoti 50 m. ar 100 m. iš eilės“, – anksčiau VŽ yra komentavęs p. Linartas. Kita vertus, vietinės Lietuvos bendrovės auditorius dažnai keičia kasmet – rengia konkursus ir bando sumažinti audito sąnaudas.