Kitų metų biudžetą ir giria, ir kritikuoja

Ketvirtadienį kiek užgaišus dėl to, iš kurios valstybės kišenės teks paimti 32 mln. Eur 2017 m. pratęstai PVM lengvatai šildymui finansuoti, Seime priimtas, kaip ir prognozuota, minimaliai koreguotas dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas.

Idėjos nelygu darbams

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, apibendrina, kad biudžetą reikėtų vertinti per dvi prizmes – fiskalinio stabilumo ir verslo konkurencingumo.

„Pirmuoju aspektu reikia pripažinti, kad pasiekti mažesnio biudžeto deficito dabartinėmis aplinkybėmis buvo beveik neįmanoma. Pernelyg daug veikia ribojančių veiksnių, – VŽ komentavo p. Nausėda. – Antruoju klausimu tenka konstatuoti, kad esminiai pakeitimai atidėti bent iki 2018 m.“

„Atlikti pakeitimai nelaikytini lemiančiais Lietuvos verslo klimato, nors, pavyzdžiui, alkoholio gamybos verslui kelia didelių iššūkių. Dabar valdžia turi maždaug pusmetį parengti mokesčių reformos metmenis, jeigu apskritai dar yra ambicijų imtis esminės jų pertvarkos“, – pridūrė jis.

Eksperto teigimu, svarstant biudžetą naujiesiems Seimo nariams teko ne kartą įsitikinti, kad vienas dalykas yra idėjos popieriuje, kitas – realus jų įgyvendinimas.

„Bendra išvada – 2017 m. biudžetas leis išlaikyti viešųjų finansų stabilumą, nebent imtų sproginėti per siūles atskirų mokesčių surinkimas“, – sakė p. Nausėda.

Neatmeta aludarių išsikėlimo

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas, apgailestauja, kad paskubomis priimant biudžetą sujaukta mokesčių sistema, o seniai pribrendęs poreikis lankstinti darbo santykius ir socialinę sistemą atidėtas argumentuojant, kad į tai esą reikia įsigilinti.

„Tai rodo, kad tarsi nepasitikima buvusia Vyriausybe, mokslininkais, kurie įsigilino ir sukūrė socialinį modelį. Matau didžiulę riziką, kad jis bus sudarkytas ir neteks savo prasmės. Tas atidėjimas galėtų būti pateisintas tik tuomet, jei peržiūrėjus socialinis modelis taptų tikrai ilgalaike reforma, tačiau klausimas, kas iš to socialinio modelio liks“, – VŽ sakė p. Dubnikovas.

Jis neatmeta, kad dėl drastiškai keliamų alaus ir vyno akcizų iš Lietuvos gali būti iškeltos kai kurios alkoholinių gėrimų gamyklos: „Išgyvename, kad „Coca-Cola“ išsikėlė į Lenkiją, bet neatmesčiau, kad dabar gali būti iškeltos kai kurios alaus daryklos.“

Kitų metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos parama turėtų siekti apie 8,5 mlrd. Eur, asignavimai – bemaž 9,1 mlrd. Eur. Viešųjų finansų deficitas turėtų siekti apie 0,7% bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,1% mažiau nei pirminiame.

Be pratęstos PVM lengvatos šildymui, kitąmet apribota galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį nuo įmokų į gyvybės draudimą iki 2000 Eur, taip pat nuo kitų metų kovo ženkliai padidinti akcizai alkoholiui, ypač alui ir vynui.

Taip pat patobulintame 2017 m. biudžeto projekte siūloma papildomai lėšų skirti valstybės institucijoms, kurios siekia užtikrinti didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą, korupcijos prevenciją, lygias konkuravimo sąlygas bei sustiprinti valstybės saugumą.

Kaip VŽ yra teigęs Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, esminis pokytis 2017 m. biudžete – išlaidos, susijusios su socialinio modelio įgyvendinimu (jos mažėja reformą nukėlus į 2017 m. liepą), ir NPD mažas pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems didinimas. „Visose kitose srityse biudžetas yra inertiškas ir nuobodus – pajamos suplanuotos konservatyviai, didelių asignavimų perskirstymų nėra. Tai nėra netikėta – esminių asignavimų pokyčių galima tikėtis įgyvendinant struktūrines reformas, o jų nebuvo“, – teigia p. Mačiulis. Pasak „Swedbank“ ekonomisto, naujoji Vyriausybė, nepriklausomai nuo sudėties, neturės nei laiko, nei noro keisti 2017 m. biudžetą. „Galime tikėtis tik 2018 m. didesnių biudžeto pokyčių“, – komentavo p. Mačiulis.

infogr.am::2016_biudzetas-50