Aritmetikoje yra ne tik atimties veiksmas

Tokia lengvata Lietuvoje galiojo, tiesa, neilgai, iki 2001 m. Ji atsirado, kai Rusiją ištiko finansų krizė. Šiandien, ko gero, niekas neapsiimtų muštis į krūtinę, kad Lietuvos investicinė aplinka atsilaikė būtent dėl nulinio pelno mokesčio tarifo investicijoms. Tačiau statistika rodo, kad 1999 m. materialinės investicijos iš nuosavų lėšų augo 14,8%. Kodėl iš tiesų gimė idėja neapmokestinti reinvestuojamo pelno ir kokią tai davė naudą verslui, šiandien VŽ puslapiuose prisimena politikai. Tik panašu, kad pasigirti fenomenalia atmintimi nė vienas iš jų negali.

Štai parlamentarė Ingrida Šimonytė mena, kad nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui atsirado dėl tuomečio premjero Gedimino Vagnoriaus pasirašyto memorandumo su Lietuvos pramonininkų konfederacija. Tačiau p. Vagnorius kategoriškai nesutinka: tikina, kad idėja gimė iš poreikio pritraukti investicijų iš šalių kaimynių – pasak jo, galimybė neapmokestinti investuojamo pelno leido per Rusijos krizę pritraukti į Lietuvą papildomai apie 2 mlrd. Lt.

„Paprastai tariant, šiandien mokesčių mokėtojai palieka Lietuvą, o anuo laikotarpiu kaimyninių valstybių ūkio subjektai stengėsi registruotis ir mokesčius mokėti Lietuvoje“, – VŽ teigė p. Vagnorius.

Tai, beje, byloja ir statistika – stambios Lietuvos įmonės yra registruotos kitose šalyse, nežiba mūsų šalis ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) statistikos rodikliuose. Ir ne tik TUI – neįspūdingos ir vietinės investicijos į naujas gamybos priemones, technologijas. O juk galimybė naudotis nuliniu pelno mokesčio tarifu reinvesticijoms galėtų tapti puikia paskata modernizuoti gamybą, plėsti veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

Tai ir daro mūsų niekaip nepavejami kaimynai estai. Jie minėtą lengvatą taiko nuo 2000 m. – iki šiol. Estai sugebėjo atlaikyti ES institucijų spaudimą dėl neva protekcionistinės politikos, o Lietuvos politikai, regis, patys ieškojo visokių priežasčių, kad galėtų šią lengvatą panaikinti. Apie galimybę grąžinti nulinį pelno mokestį reinvesticijoms ne taip seniai buvo užsiminęs ūkio ministras Evaldas Gustas. Tačiau finansų ministrė Rasa Budbergytė suskaičiavo, kad tokia lengvata valstybės biudžetui kainuos iki 64 mln. Eur.

„Jau šiuo metu galiojanti Lietuvos pelno mokesčio apskaičiavimo sistema yra patraukli verslui ir konkurencinga regione vien todėl, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių ES“, – sakė ministrė.

Kokia ši sistema „patraukli verslui ir konkurencinga regione“, matome iš statistikos, ypač – dėl investicijų... Ekonomistai perspėja: Lietuva lenktyniauja su laiku. Tos lenktynės darosi vis nuožmesnės: estai nestovi vietoje, jie planuoja sumažinti pelno mokestį nuo 20 iki 14%. Skaičiuokime: nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, smarkiai sumažintas pelno mokestis, mažesnė biurokratinė našta ir korupcija. Suskato vilioti investicijas ir kitos šalys. Vengrija pasišovė kitąmet įvesti mažiausią pelno mokesčio tarifą visoje ES – apie 9% ar dar mažesnį. Bulgarija taiko 10% pelno mokestį. Kol kas Lietuva gali džiaugtis čia kuriamais ir plečiamais paslaugų centrais, tačiau ir čia suskambo perspėjamasis signalas: investuotojai gerų perspektyvų jau įžvelgia Rumunijoje.

Buvusi finansų ministrė greitai suskaičiavo, kiek biudžetas netektų dėl minėtos lengvatos reinvesticijoms. Gaila, kad nesuskaičiavo, kiek išloštų šalies ūkis dėl suaktyvėsiančių tiek vidaus, tiek užsienio investicijų etc. Gal tuo užsiims naujoji Vyriausybė – juolab kad p. Skvernelis VŽ teigė, jog durys nuliniam tarifui nėra užtrenktos. Tiesa, žadama analizuoti, diskutuoti ir pan. Tikėkimės, kad darbo grupių nekurs. Ir nepamirš, kad laikas ir konkurentai mina ant kulnų.

Rašyti komentarą