Aritmetikoje yra ne tik atimties veiksmas

Publikuota: 2016-12-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Grąžinti nulinio pelno mokesčio reinvesticijoms nesiteikė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, panašu, kad to neskubės daryti ir septynioliktoji Vyriausybė. Premjeras Saulius Skvernelis nuo galimybės reinvestuojamą pelną atleisti nuo mokesčių visiškai neatsižegnoja, tačiau tarti ryžtingesnį žodį taip pat neskuba: naujosios Vyriausybės programoje nulinis mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui neatsirado.

Tokia lengvata Lietuvoje galiojo, tiesa, neilgai, iki 2001 m. Ji atsirado, kai Rusiją ištiko finansų krizė. Šiandien, ko gero, niekas neapsiimtų muštis į krūtinę, kad Lietuvos investicinė aplinka atsilaikė būtent dėl nulinio pelno mokesčio tarifo investicijoms. Tačiau statistika rodo, kad 1999 m. materialinės investicijos iš nuosavų lėšų augo 14,8%. Kodėl iš tiesų gimė idėja neapmokestinti reinvestuojamo pelno ir kokią tai davė naudą verslui, šiandien VŽ puslapiuose prisimena politikai. Tik panašu, kad pasigirti fenomenalia atmintimi nė vienas iš jų negali.

Štai parlamentarė Ingrida Šimonytė mena, kad nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui atsirado dėl tuomečio premjero Gedimino Vagnoriaus pasirašyto memorandumo su Lietuvos pramonininkų konfederacija. Tačiau p. Vagnorius kategoriškai nesutinka: tikina, kad idėja gimė iš poreikio pritraukti investicijų iš šalių kaimynių – pasak jo, galimybė neapmokestinti investuojamo pelno leido per Rusijos krizę pritraukti į Lietuvą papildomai apie 2 mlrd. Lt.

„Paprastai tariant, šiandien mokesčių mokėtojai palieka Lietuvą, o anuo laikotarpiu kaimyninių valstybių ūkio subjektai stengėsi registruotis ir mokesčius mokėti Lietuvoje“, – VŽ teigė p. Vagnorius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tai, beje, byloja ir statistika – stambios Lietuvos įmonės yra registruotos kitose šalyse, nežiba mūsų šalis ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) statistikos rodikliuose. Ir ne tik TUI – neįspūdingos ir vietinės investicijos į naujas gamybos priemones, technologijas. O juk galimybė naudotis nuliniu pelno mokesčio tarifu reinvesticijoms galėtų tapti puikia paskata modernizuoti gamybą, plėsti veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

Tai ir daro mūsų niekaip nepavejami kaimynai estai. Jie minėtą lengvatą taiko nuo 2000 m. – iki šiol. Estai sugebėjo atlaikyti ES institucijų spaudimą dėl neva protekcionistinės politikos, o Lietuvos politikai, regis, patys ieškojo visokių priežasčių, kad galėtų šią lengvatą panaikinti. Apie galimybę grąžinti nulinį pelno mokestį reinvesticijoms ne taip seniai buvo užsiminęs ūkio ministras Evaldas Gustas. Tačiau finansų ministrė Rasa Budbergytė suskaičiavo, kad tokia lengvata valstybės biudžetui kainuos iki 64 mln. Eur.

„Jau šiuo metu galiojanti Lietuvos pelno mokesčio apskaičiavimo sistema yra patraukli verslui ir konkurencinga regione vien todėl, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių ES“, – sakė ministrė.

Kokia ši sistema „patraukli verslui ir konkurencinga regione“, matome iš statistikos, ypač – dėl investicijų... Ekonomistai perspėja: Lietuva lenktyniauja su laiku. Tos lenktynės darosi vis nuožmesnės: estai nestovi vietoje, jie planuoja sumažinti pelno mokestį nuo 20 iki 14%. Skaičiuokime: nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, smarkiai sumažintas pelno mokestis, mažesnė biurokratinė našta ir korupcija. Suskato vilioti investicijas ir kitos šalys. Vengrija pasišovė kitąmet įvesti mažiausią pelno mokesčio tarifą visoje ES – apie 9% ar dar mažesnį. Bulgarija taiko 10% pelno mokestį. Kol kas Lietuva gali džiaugtis čia kuriamais ir plečiamais paslaugų centrais, tačiau ir čia suskambo perspėjamasis signalas: investuotojai gerų perspektyvų jau įžvelgia Rumunijoje.

Buvusi finansų ministrė greitai suskaičiavo, kiek biudžetas netektų dėl minėtos lengvatos reinvesticijoms. Gaila, kad nesuskaičiavo, kiek išloštų šalies ūkis dėl suaktyvėsiančių tiek vidaus, tiek užsienio investicijų etc. Gal tuo užsiims naujoji Vyriausybė – juolab kad p. Skvernelis VŽ teigė, jog durys nuliniam tarifui nėra užtrenktos. Tiesa, žadama analizuoti, diskutuoti ir pan. Tikėkimės, kad darbo grupių nekurs. Ir nepamirš, kad laikas ir konkurentai mina ant kulnų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 4

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
05:50
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
05:45
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
00:01
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 1

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
EK naujausioje prognozėje karpo ES ir Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisija (EK) savo pavasario ekonomikos augimo prognozėje sumažino ES, taip pat Lietuvos augimo...

Verslo aplinka
2022.05.16
Bankrotų skaičius Baltijos šalyse pernai augo tik Lietuvoje

Tarp Baltijos šalių tik Lietuvoje pernai kiek padaugėjo bankrotų, o Estijoje ir Latvijoje – mažėjo, rodo...

Finansai
2022.05.16
LB įkurtas Finansų rinkos plėtros centras 2

Lietuvos bankas (LB) įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti...

Inovacijos
2022.05.16
Darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, bet jį pajausti trukdo infliacija

Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų...

Finansai
2022.05.16
VVĮ numatomi nauji pelningumo rodikliai

Daliai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per artimiausius trejus metus teks uždirbti didesnę grąžą bei...

Finansai
2022.05.16
„Fintech“ centrą vadina iliuzija: Lietuva – dar tik kelio pradžioje Premium

Ozanas Ozerkas, Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) savininkas,...

Inovacijos
2022.05.16
Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos Premium

Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir...

Prekyba
2022.05.16
Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus,...

Pramonė
2022.05.16
Lietuva sieną nuo kinų jau susirentė, ES dar šlifuoja reglamento tekstą Premium 2

Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai bei kiti teisės aktai sudaro sąlygas atsijoti bendroves iš...

Finansai
2022.05.13
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Kriptoįmonių žinutė: Lietuva rizikuoja perspausti su reguliavimu Premium 1

Konkretūs planai, kaip reikėtų sutvarkyti kriptopaslaugų rinkos reguliavimo klausimą, viešai buvo pristatyti...

Inovacijos
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku