Norime ūkiško mokesčių panaudojimo

Publikuota: 2016-12-13
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
svg svg
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pastarąjį dešimtmetį, ko gero, nebuvo Vyriausybės, kuri savo programoje nedeklaruotų kovosianti su šešėliu. Tačiau šioje dvikovoje šešėlis tebestūkso it uola – dviženklis jo skaičius vis „puikuojasi“ statistikoje. Tiesa, realusis šešėlis Lietuvoje yra mažesnis, nei skelbia teoretikai, vadinasi, ir galimybė surinkti daugiau mokesčių yra kur kas menkesnė. O priversti „šešėlinius“ mokėti mokesčius galima tik tada, kai žmonės matys, kad valdžia tuos pinigus naudoja protingai.

Šešėlio dydis neretai kito priklausomai nuo to, kas jį skaičiavo. Tačiau visais atvejais skaičius atrodė gana įspūdingai – šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudarydavo apie 25% šalies BVP. Profesoriaus Friedricho Schneiderio (Austrija) tyrimai rodo dar didesnį skaičių – apie 28%. Tačiau iš tikrųjų tai – viršutinė galima šešėlio riba, o tikėtinas rodiklis, pripažįstamas ir paties profesoriaus, siekia 16–18%. Aišku, ši korekcija esmės nekeičia – dalis ekonomikos vis dar slypi šešėlyje. Ir visų vyriausybių pastangos įveikti šią ydą bent kiek labiau apčiuopiamų rezultatų taip ir nedavė. Tiesa, vienas kiek rimtesnis žingsnis pastaruoju metu buvo žengtas – diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema. Visos kitos valdančiųjų kalbos labiau priminė užkalbėjimus ar mantrą, ir tai šešėlyje tūnantiems piliečiams ar verslui buvo ir yra nė motais.

Iš tikrųjų apie realų šešėlinės ekonomikos mastą galima tik spėlioti: retas prisipažįsta nemokantis mokesčių, gaunantis atlyginimą vokeliuose ir pan. Net įmonių auditai neatspindi tikrosios padėties – paprastai tikrinamos rizikingiausios įmonės. Prof. Schneideris siūlo pažvelgti į šešėlį ir iš kitos pusės – pasak jo, šešėlinė ekonomika taip pat kuria pridėtinę vertę. „Per nuosmukį žmonės labiau linkę dirbti neoficialiai, nes gali uždirbti papildomai pinigų ir taip daugiau jų išleisti. Taigi šešėlinė ekonomika turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų, tai nėra tik juoda ir balta. Čia yra įvairių spalvų ir kovoti su šešėline ekonomika, ją kriminalizuoti nėra tinkamas būdas“, – šiandien VŽ puslapiuose cituojamas profesorius, kiek seniau davęs dienraščiui interviu. Pasak jo, vyriausybės turėtų pirmiausia galvoti ne apie draudimus, neteisėtų veiklų tolesnį kriminalizavimą, o apie tai, kaip šešėlinę ekonomiką, visuomenei naudingas ūkines veiklas perkelti į oficialiąsias. Jis siūlo Lietuvai kelis šešėlio mažinimo būdus: pvz., Vyriausybė galėtų pareikšti, kad, tarkime, gyventojai, x metais atliekantys būsto renovavimą, įgyja teisę susigrąžinti PVM nuo visų su namo atnaujinimu susijusių medžiagų ir paslaugų. Vyriausybė netenka PVM, tačiau gauna visus kitus su renovacija susijusius mokesčius – nuo darbuotojų surenkamus verslo mokesčius, o juk statyboms reikia daug darbo rankų. Tai būtų vienas iš būdų, kaip šešėlinę ekonomiką paversti oficialia. Nemažai panašių būdų pritaikyta Vokietijoje: dėl kai kurių panašių priemonių, įsigaliojusių 2003 m., Vokietijos šešėlinė ekonomika per dvejus metus sumažėjo 10%.

Nauja Lietuvos Vyriausybė pasišovė peržiūrėti visas verslo formas – tikisi taip išgaudyti nuo mokesčių išsisukančius piliečius. Tačiau vien tokios „peržiūros“, kaip ir įvairios „žiauriosios akcijos“, esminių rezultatų neduos. Yra ir nematerialinė šio reiškinio pusė: žmonės turi suvokti, kad mokesčius jie moka prasmingai, t. y. kad jie už tuos mokesčius gaus atitinkamų socialinių paslaugų. Ir kad jų sumokėti mokesčiai bus panaudoti protingai. Viena po kitos išnyrančios negražios istorijos – „auksinių šaukštų“ ir pan. – neskatina žmonių mokėti mokesčius valdžiai, kuri tuos pinigus ištaško. Deja, kol kas mokesčių mokėtojų akyse valstybės įvaizdis būtent toks. Kol žmogus nesijaus saugus, kol nematys efektyvaus ir protingo mokesčių panaudojimo, tol valdžia toliau „kovos“ su šešėliu vien užkalbėjimais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Paskolų klubo“ vadove tapo I. Krasovskė

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ vadove tapo Indrė Krasovskė.

Vadyba
2022.05.27
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
2022.05.27
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 1

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Verslo aplinka
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
2022.05.26
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku