Norime ūkiško mokesčių panaudojimo

Publikuota: 2016-12-13
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pastarąjį dešimtmetį, ko gero, nebuvo Vyriausybės, kuri savo programoje nedeklaruotų kovosianti su šešėliu. Tačiau šioje dvikovoje šešėlis tebestūkso it uola – dviženklis jo skaičius vis „puikuojasi“ statistikoje. Tiesa, realusis šešėlis Lietuvoje yra mažesnis, nei skelbia teoretikai, vadinasi, ir galimybė surinkti daugiau mokesčių yra kur kas menkesnė. O priversti „šešėlinius“ mokėti mokesčius galima tik tada, kai žmonės matys, kad valdžia tuos pinigus naudoja protingai.

Šešėlio dydis neretai kito priklausomai nuo to, kas jį skaičiavo. Tačiau visais atvejais skaičius atrodė gana įspūdingai – šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudarydavo apie 25% šalies BVP. Profesoriaus Friedricho Schneiderio (Austrija) tyrimai rodo dar didesnį skaičių – apie 28%. Tačiau iš tikrųjų tai – viršutinė galima šešėlio riba, o tikėtinas rodiklis, pripažįstamas ir paties profesoriaus, siekia 16–18%. Aišku, ši korekcija esmės nekeičia – dalis ekonomikos vis dar slypi šešėlyje. Ir visų vyriausybių pastangos įveikti šią ydą bent kiek labiau apčiuopiamų rezultatų taip ir nedavė. Tiesa, vienas kiek rimtesnis žingsnis pastaruoju metu buvo žengtas – diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema. Visos kitos valdančiųjų kalbos labiau priminė užkalbėjimus ar mantrą, ir tai šešėlyje tūnantiems piliečiams ar verslui buvo ir yra nė motais.

Iš tikrųjų apie realų šešėlinės ekonomikos mastą galima tik spėlioti: retas prisipažįsta nemokantis mokesčių, gaunantis atlyginimą vokeliuose ir pan. Net įmonių auditai neatspindi tikrosios padėties – paprastai tikrinamos rizikingiausios įmonės. Prof. Schneideris siūlo pažvelgti į šešėlį ir iš kitos pusės – pasak jo, šešėlinė ekonomika taip pat kuria pridėtinę vertę. „Per nuosmukį žmonės labiau linkę dirbti neoficialiai, nes gali uždirbti papildomai pinigų ir taip daugiau jų išleisti. Taigi šešėlinė ekonomika turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų, tai nėra tik juoda ir balta. Čia yra įvairių spalvų ir kovoti su šešėline ekonomika, ją kriminalizuoti nėra tinkamas būdas“, – šiandien VŽ puslapiuose cituojamas profesorius, kiek seniau davęs dienraščiui interviu. Pasak jo, vyriausybės turėtų pirmiausia galvoti ne apie draudimus, neteisėtų veiklų tolesnį kriminalizavimą, o apie tai, kaip šešėlinę ekonomiką, visuomenei naudingas ūkines veiklas perkelti į oficialiąsias. Jis siūlo Lietuvai kelis šešėlio mažinimo būdus: pvz., Vyriausybė galėtų pareikšti, kad, tarkime, gyventojai, x metais atliekantys būsto renovavimą, įgyja teisę susigrąžinti PVM nuo visų su namo atnaujinimu susijusių medžiagų ir paslaugų. Vyriausybė netenka PVM, tačiau gauna visus kitus su renovacija susijusius mokesčius – nuo darbuotojų surenkamus verslo mokesčius, o juk statyboms reikia daug darbo rankų. Tai būtų vienas iš būdų, kaip šešėlinę ekonomiką paversti oficialia. Nemažai panašių būdų pritaikyta Vokietijoje: dėl kai kurių panašių priemonių, įsigaliojusių 2003 m., Vokietijos šešėlinė ekonomika per dvejus metus sumažėjo 10%.

Nauja Lietuvos Vyriausybė pasišovė peržiūrėti visas verslo formas – tikisi taip išgaudyti nuo mokesčių išsisukančius piliečius. Tačiau vien tokios „peržiūros“, kaip ir įvairios „žiauriosios akcijos“, esminių rezultatų neduos. Yra ir nematerialinė šio reiškinio pusė: žmonės turi suvokti, kad mokesčius jie moka prasmingai, t. y. kad jie už tuos mokesčius gaus atitinkamų socialinių paslaugų. Ir kad jų sumokėti mokesčiai bus panaudoti protingai. Viena po kitos išnyrančios negražios istorijos – „auksinių šaukštų“ ir pan. – neskatina žmonių mokėti mokesčius valdžiai, kuri tuos pinigus ištaško. Deja, kol kas mokesčių mokėtojų akyse valstybės įvaizdis būtent toks. Kol žmogus nesijaus saugus, kol nematys efektyvaus ir protingo mokesčių panaudojimo, tol valdžia toliau „kovos“ su šešėliu vien užkalbėjimais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau