Metami kabliukai investuotojams
Ekspertai prognozuoja, kad naujovės Laisvąsias ekonominių zonas (LEZ) liečiančiuose įstatymuose paskatins didesnę verslo paslaugų centrų sklaidą iš sostinės į regionus mažos paslaugų bendrovės galės kaip ir gamybininkai pasinaudoti patrauklia pelno mokesčio lengvata.
LEZ veikiančios paslaugų įmonėms, turinčioms ne mažiau kaip 20 darbuotojų, investicijų reikalavimas sumažinamas dešimteriopai, nuo 1 mln. Eur iki 100.000 Eur ir jos galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Ji turi įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d. Šiuo metu 6 m. nemokėti pelno mokesčio, o dar 10 m. mokėti perpus mažesnį mokestį gali pramonės, sandėliavimo, orlaivių remonto, IT srities įmonės, kurių investicijos LEZ siekia ne mažiau nei 1 mln. Eur. Dar viena įstatymo naujovė supaprastinami įmonės registravimo LEZ reikalavimai.
Lietuvoje veikia 6 LEZ teritorijos apie du dešimtmečius veiklos skaičiuoja Klaipėdos ir Kauno teritorijos, prieš metus dvejus pradėjo veikti Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių ir Marijampolės LEZ. Šiaulių LEZ oficialiai buvo atidaryta šį pavasarį, tačiau skaičiuojama, kad galutinai ji bus įsisavinta tik 2035 metais. Per artimiausią dešimtmetį Šiaulių LEZ planuojama sukurti daugiau nei 1.200 darbo vietų.
Dabar didžioji dalis paslaugų centrų veikia Vilniuje sostinėje apskritai sutelkta apie 70% visų tiesioginių užsienio investicijų. LEZ asociacijos vadovas Eimantas Kiudulas tikina, kad pelno mokesčio pataisa paskatins LEZ teritorijose kurtis paslaugų centrų bendroves, kurios paprastai nedaug investuoja kapitalo, bet kuria daug darbo vietų, suburdamos į vieną vietą programų kūrėjus ar apskaitos specialistus. Pasak jo, LEZ teritorijos konkuruotų dėl žemesnio lygio investicijų projektų, tad ten nusėstų paprastesnes, kartu ir mažiau mokamas paslaugas teikiantys centrai, o Vilniuje toliau koncentruotųsi sudėtingesnių kompetencijų reikalaujantys projektai.
Ambicijų pritraukti daugiau projektų turi ir Kaunas, galintis užtikrinti jaunų, išsilavinusių specialistų pasiūlą, tačiau mieste trūksta biurų. Tad Kauno LEZ turi puikią nišą ir rengiasi ją išnaudoti pritraukti biurų veiklą vykdančias įmones. Beje, už palankias sąlygas smulkiajam bei vidutiniam verslui bei naujų investicijų pritraukimą šiemet specialiuoju apdovanojimu įvertinta Kauno LEZ, taip pat dėl esamų klientų plėtros pastebėta ir Klaipėdos LEZ valdymo įmonė. Tai skelbia FDI Magazine, specializuotas tiesioginių užsienio investicijų žurnalas, kuris kasmet renka investuotojams patraukliausias pasaulio LEZ teritorijas.
Prognozuojama, kad LEZ įsikuriančios įmonės tampa savotiška meškere kitoms investicijoms. Net jei kai kurios įsikuria neilgam, tačiau nauda vis tiek lieka: tai žmonės su įgytom kompetencijom. Tiesioginių užsienio investicijų statistika Lietuvoje pastaruoju metu nedžiugino, visiškai prastai ji atrodo regionų kontekste. Ankstesnių valdžių įdirbis šioje srityje nebuvo įspūdingas, vangiai į procesą buvo įtraukiamos savivaldybės, tad jose vis gilėjo demografinės problemos.
Naujoji valdžia žada (kol kas tik teoriškai) atsisukti į regionus. Sukursime naujas ir stiprinsime esamas paskatas gyventi ir dirbti regionuose, užtikrinsime efektyvų ES investicijų panaudojimą darniai regionų plėtrai, rašoma Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje. Čia pat kalbama apie galimybę peržiūrėti dabartinio ES finansinio laikotarpio prioritetus, o naujame finansiniame laikotarpyje (po 2020 m.) numatyti ES investicijas į projektus, skatinančius darbo vietų ir pridėtinės vertės augimą regionuose. Žodis tartas, belieka laukti darbų.
Rašyti komentarą