Euro grupės ditirambai sau, Europos Komisijos vertinimas sau

Tačiau Europos Komisija (EK) į šonus perdaug nesidairo ir kartoja, kad galutinį vertinimą ar Lietuvos deficitui būtų galima taikyti išimtį dėl struktūrinės reformos pateiks tik pavasarį.

Ką nuspręs EK labai svarbu naujajai Vyriausybei, kuri vienu pirmųjų savo darbų, kai bus patvirtinta jos programa Seime, numato 2017 m. biudžeto projekto peržiūrą ir teikimą Seimui.

Lazda turi du galus

Vertindama Lietuvos numatomas išlaidas, Euro grupė š m. lapkričio 16 d. pranešime pastebi, kad kitais metais jos turėtų didėti 3%, nors pagal ES taikomą etaloną rodiklis turėtų siekti iki 2,2%.

Tačiau ministrai taip pat pažymi, kad Lietuva ėmėsi darbo rinkos ir pensijų sistemos reformos, dėl kurios EK buvo pateiktas prašymas taikyti struktūrinių reformų išimtį, vertinant 2017 m. biudžeto projektą.

Nors, EK vertinimu, yra rizika neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, Euro grupė pabrėžia, kad, tęsiant socialinio modelio reformą, Lietuvos biudžeto rodiklių atitikimas pakto nuostatoms pagerėtų, t. y. reformos įgyvendinimas šią riziką sumažintų.

Lietuva taip pat skatinama kaip įmanoma skubiau pateikti naujos Vyriausybės patikslintą biudžeto projektą, kuris vėl gi bus nuodugniai įvertintas, teigiama Finansų ministerijos (FM) pranešime.

VŽ paklausus, kaip EK reaguoja į Euro grupės išvadas biudžeto deficito srityje, FM komentavo, kad euro zonos finansų ministrus vienijanti Euro grupė yra politinis neformalus darinys, kurio nuomonė turi tam tikrą politinį svorį. Kalbant apie Lietuvos atvejį dėl biudžeto projekto atitikimo Stabilumo ir augimo paktui bei struktūrinių reformų, pasak ministerijos, iš esmės Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonės nesiskiria.

„Euro grupė grindė savo nuomonę Europos Komisijos išvadomis, tik Euro grupė labiau akcentavo Lietuvos struktūrinių reformų, kurias turės vertinti Europos Komisija, naudą“, – teigiama atsiųstame komentare.

Kaip elgsis Briuselis?

Šaltiniai EK teigia, kad Briuselis toliau lauks jau naujosios Lietuvos vyriausybės koreguoto 2017 m. biudžeto ir atsakymus pateiks kitų metų pavasarį.

Premjeras Saulius Skvernelis pristatydamas Vyriausybės programą antradienį Seime pripažino, kad daryti esminių korekcijų biudžete Vyriausybė neturi laiko. Tačiau jau aišku, kad naujoji valdančioji dauguma sieks, kad socialinio modelio įsigaliojimas būtų nukeltas iki 2017 m. liepos 1 d.

Tuo tarpu darbdavių atstovai atvirkščiai – ragina pirma leisti naujam Darbo kodeksui ir susijusiems įstatymams įsigalioti, pažiūrėti, kaip naujasis darbo santykių ir socialinės apsaugos reguliavimas veikia, o po metų priimti reikalingus pakeitimus, jei bus matyti, kad tokių reikia.

„Paveldėtas biudžeto projektas yra rizikingas. Didžiausias klaustukas yra dėl socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma. Kadangi įkalkuliuotas pensijų padidinimas, todėl šioje vietoje lengvų sprendimų nebus“, – Seimo konservatorių frakcijoje kalbėjo Vilius Šapoka, paskirtasis Finansų ministras, jį cituoja BNS ir 15 min.

VŽ primena, kad š. m. lapkričio viduryje Lietuvai ir dar septynioms euro zonos valstybėms narėms pažėrė pastabų dėl ateinančių metų biudžetų projektų, nes yra rizika, kad vidutiniu laikotarpiu bus nukrypta nuo euro zonos taisyklės kasmet nuosekliai mažinti biudžeto deficitą, kol šis bus subalansuotas.

Kaip žinoma, Lietuva EK įsipareigojo jau kitąmet subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, tačiau pateiktame projekte viešojo sektoriaus finansų deficitas 2017 m. sudarys 0,8% BVP. Iš jų 0,6% BVP – 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų teisės aktai, kaina, t. y. 254 mln. Eur. Tai pinigai, skirti daugiausia „Sodrai“, mažėjant darbdavio įmokų tarifui, finansuoti.

Briuselis, regis, būtų linkęs pritaikyti socialinio modelio išlaidoms išlygą kaip struktūrinei reformai, tačiau tai žada daryti tik įvertinęs, kaip vykdoma suplanuota struktūrinė reforma, kokį efektą ji duos valstybės ūkiui ir finansams, taip pat atsižvelgdamas, kaip įgyvendinamos kitos dar 2016 m. birželio 12 d. šalies Vyriausybei pateiktos rekomendacijos.

Jei socialinis modelis neįsigalios nuo kitų metų sausio, tuomet EK nelabai ir turės ką vertinti.