Pasiklydę vokelių labirintuose

Publikuota: 2016-11-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šešėlis Lietuvoje, jei ir traukiasi, tik vėžliškais tempais – atlyginimų mokėjimo vokeliuose madą iš darbdavių dabar perima darbuotojai. Šio reiškinio priežastys įvairios, tačiau kovos būdą ekspertai nurodo vieną – šalinti pirmines priežastis: mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Vokelio paskirtis aiški kaip dukart du – kiek uždirbi, tiek pasiimi, nemokėdamas jokių mokesčių. Dalis tokių „gudruolių“ ne tik gauna atlyginimus vokeliuose, bet dar ir ima nedarbo pašalpas iš Darbo biržos. Ne paslaptis, kad yra įmonių, kurių vadovai sąmoningai moka atlyginimus darbuotojams juodaisiais pinigais – dar ne taip seniai tokia iniciatyva būdavo iš darbdavių pusės.

Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad būtent darbuotojai vis aktyviau reikalauja algos vokelyje. Kaip šiandien VŽ puslapiuose pasakoja Gintaras Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas, apie 30% darbininkiškų profesijų žmonių turi problemų su antstoliais dėl greitųjų kreditų, alimentų, kitų įsiskolinimų. „Jiems geriau algą gauti vokelyje, nes antstolis pinigų nemato ir nenurašo. Todėl įmonės, net siūlydamos gerą algą baltaisiais pinigais, šešėliui pralaimi konkurencinę kovą dėl darbuotojų“, – teigia jis. Anot p. Kvietkausko, vieniems skolų slegiamiems žmonėms pasirinkus darbą šešėlyje, kitiems – emigracijoje, skaidriai Lietuvoje dirbančios įmonės vis aštriau jaučia darbuotojų stygių ir dėl to neretai priverstos atsisakyti dalies užsakymų.

Kai kurių įmonių, ypač statybų, vadovai pasakoja tą patį: potencialūs darbininkai kelia sąlygą – jie nenori baltųjų pinigų į sąskaitą. Ir tik bendrovės, kurios didžiąją dalį produkcijos eksportuoja ir gali mokėti didesnius atlyginimus, išgali susirasti reikalingų profesijų darbininkų. Kitos įmonės darbininkų stygiaus problemą mėgina spręsti įsiveždamos juos iš trečiųjų šalių, daugiausia – Ukrainos.

Žinoma, galima kiek nori moralizuoti, kad taip elgtis nesąžininga, nemoralu, pagaliau – neprotinga. Juk tokie žmonės, nedirbdami visos darbo dienos, arba dirbdami, bet popieriuje rodydami tik pusę etato, nesukaups bazinei pensijai gauti reikalingo stažo. Kitaip tariant, negaus net bazinės pensijos. Tačiau vieni taip elgiasi tiesiog gyvendami šia diena, o kitus spaudžia įvairūs finansiniai įsipareigojimai. Lietuvos antstolių rūmų preliminariais duomenimis, antstolių kontorose šiuo metu vykdomi priverstinio išieškojimo procesai iš maždaug 500.000 fizinių asmenų, apie 20% jų negauna jokių legalių pajamų. Tikėtina, kad daliai šių žmonių, gaunančių tik legalias pajamas, lėšų pragyvenimui lieka visai nedaug.

Ekspertai siūlo į šią problemą pažvelgti kitaip – reikia ieškoti ne tik įmonių prasižengėlių, bet sukurti sistemą, kuri skatintų skolų slegiamus žmones nelįsti į šešėlį ir siekti uždirbti daugiau legalių pajamų. Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas, skaičiuoja, kad lėšos pragyvenimui, kurios paliekamos įsiskolinusiam žmogui, šiandien yra nepadoriai mažos ir visiškai nemotyvuoja dirbti legaliai. „Turėtų būti sukurta sistema, kad rizikos dalis dėl bankroto ar paskolų negrąžinimo būtų proporcinga fizinio asmens galimybėms“, – teigia jis. Pradėjus išieškojimo procedūrą, iš skolininko paimama labai didelė atlyginimo dalis – toks teisinis reguliavimas skatina ir emigraciją.

Galima dar mėginti paprotinti įmones: kuo mažiau bus tokių, kurios siūlo atlyginimus vokelyje, tuo mažiau žmonių galės reikalauti nesąžiningų sąlygų. Tačiau dauguma ekspertų išskiria pagrindinę tokio reiškinio priežastį – per didelis darbo jėgos apmokestinimas, Lietuvoje jis yra neproporcingai didelis. Tai ne tik gena darbdavius ir darbuotojus į šešėlį ar svetur, bet ir atbaido investicijas bei siekius kurti Lietuvoje darbo vietas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
18:33
EY grynasis pelnas išaugo 22% 1

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
12:55
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 8

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
11:26
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
06:00
Dvigubų standartų cinizmas 4

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
05:50
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12
ESTT sprendimas: vežėjai ekspeditoriams negali taikyti 0% PVM Premium 3

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar kartą pakartojo, kad vežėjai ekspeditoriams turi išrašyti sąskaitas...

Finansai
2018.12.12
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 11

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 3

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 5

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 2

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau