Pasiklydę vokelių labirintuose

Publikuota: 2016-11-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šešėlis Lietuvoje, jei ir traukiasi, tik vėžliškais tempais – atlyginimų mokėjimo vokeliuose madą iš darbdavių dabar perima darbuotojai. Šio reiškinio priežastys įvairios, tačiau kovos būdą ekspertai nurodo vieną – šalinti pirmines priežastis: mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Vokelio paskirtis aiški kaip dukart du – kiek uždirbi, tiek pasiimi, nemokėdamas jokių mokesčių. Dalis tokių „gudruolių“ ne tik gauna atlyginimus vokeliuose, bet dar ir ima nedarbo pašalpas iš Darbo biržos. Ne paslaptis, kad yra įmonių, kurių vadovai sąmoningai moka atlyginimus darbuotojams juodaisiais pinigais – dar ne taip seniai tokia iniciatyva būdavo iš darbdavių pusės.

Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad būtent darbuotojai vis aktyviau reikalauja algos vokelyje. Kaip šiandien VŽ puslapiuose pasakoja Gintaras Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas, apie 30% darbininkiškų profesijų žmonių turi problemų su antstoliais dėl greitųjų kreditų, alimentų, kitų įsiskolinimų. „Jiems geriau algą gauti vokelyje, nes antstolis pinigų nemato ir nenurašo. Todėl įmonės, net siūlydamos gerą algą baltaisiais pinigais, šešėliui pralaimi konkurencinę kovą dėl darbuotojų“, – teigia jis. Anot p. Kvietkausko, vieniems skolų slegiamiems žmonėms pasirinkus darbą šešėlyje, kitiems – emigracijoje, skaidriai Lietuvoje dirbančios įmonės vis aštriau jaučia darbuotojų stygių ir dėl to neretai priverstos atsisakyti dalies užsakymų.

Kai kurių įmonių, ypač statybų, vadovai pasakoja tą patį: potencialūs darbininkai kelia sąlygą – jie nenori baltųjų pinigų į sąskaitą. Ir tik bendrovės, kurios didžiąją dalį produkcijos eksportuoja ir gali mokėti didesnius atlyginimus, išgali susirasti reikalingų profesijų darbininkų. Kitos įmonės darbininkų stygiaus problemą mėgina spręsti įsiveždamos juos iš trečiųjų šalių, daugiausia – Ukrainos.

Žinoma, galima kiek nori moralizuoti, kad taip elgtis nesąžininga, nemoralu, pagaliau – neprotinga. Juk tokie žmonės, nedirbdami visos darbo dienos, arba dirbdami, bet popieriuje rodydami tik pusę etato, nesukaups bazinei pensijai gauti reikalingo stažo. Kitaip tariant, negaus net bazinės pensijos. Tačiau vieni taip elgiasi tiesiog gyvendami šia diena, o kitus spaudžia įvairūs finansiniai įsipareigojimai. Lietuvos antstolių rūmų preliminariais duomenimis, antstolių kontorose šiuo metu vykdomi priverstinio išieškojimo procesai iš maždaug 500.000 fizinių asmenų, apie 20% jų negauna jokių legalių pajamų. Tikėtina, kad daliai šių žmonių, gaunančių tik legalias pajamas, lėšų pragyvenimui lieka visai nedaug.

Ekspertai siūlo į šią problemą pažvelgti kitaip – reikia ieškoti ne tik įmonių prasižengėlių, bet sukurti sistemą, kuri skatintų skolų slegiamus žmones nelįsti į šešėlį ir siekti uždirbti daugiau legalių pajamų. Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas, skaičiuoja, kad lėšos pragyvenimui, kurios paliekamos įsiskolinusiam žmogui, šiandien yra nepadoriai mažos ir visiškai nemotyvuoja dirbti legaliai. „Turėtų būti sukurta sistema, kad rizikos dalis dėl bankroto ar paskolų negrąžinimo būtų proporcinga fizinio asmens galimybėms“, – teigia jis. Pradėjus išieškojimo procedūrą, iš skolininko paimama labai didelė atlyginimo dalis – toks teisinis reguliavimas skatina ir emigraciją.

Galima dar mėginti paprotinti įmones: kuo mažiau bus tokių, kurios siūlo atlyginimus vokelyje, tuo mažiau žmonių galės reikalauti nesąžiningų sąlygų. Tačiau dauguma ekspertų išskiria pagrindinę tokio reiškinio priežastį – per didelis darbo jėgos apmokestinimas, Lietuvoje jis yra neproporcingai didelis. Tai ne tik gena darbdavius ir darbuotojus į šešėlį ar svetur, bet ir atbaido investicijas bei siekius kurti Lietuvoje darbo vietas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Reformų horizonte – pensijų miražai 1

Pensijų reforma, pateikta Vyriausybės parengtų struktūrinių reformų gairėse, yra viena iš labiausiai žmones...

Finansai
06:00
Derybos dėl „Metrail“: ministerija laukia taikos sutarties projekto Premium

Terminas 2.000 įmonių sumokėti taršos mokestį valstybei visai čia pat, tačiau taikos sutartis, kuri leistų...

Vasiliauskas: pensijų reforma gera, mokesčių – ne 29

Lietuvos bankas gana teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo reformą, tačiau neigiamai –...

Verslo aplinka
2018.04.18
VMI: kvitų loterija jau atsiperka 5

Per pirmuosius tris kvitų loterijos mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš viešojo maitinimo...

Finansai
2018.04.18
Esate skolingi bendrovei? Jūsų skolos gali imtis „Sodra“ Premium 6

Jūsų bendrovė gali sulaukti „Sodros“ reikalavimo sumokėti skolą, nors įmonė su šia įstaiga atsiskaito...

Finansai
2018.04.18
Moteris vilioja į sritį, kur algų nelygybė – viena didžiausių Premium 5

Lietuvoje moterys aktyviai traukiamos į specialistų trūkumu pasižymintį IT sektorių. Tačiau algų nelygybė čia...

Vadyba
2018.04.18
Kortos atskleistos, metas ėjimui 7

Vyriausybė, vakar pristačiusi struktūrinių reformų metmenis, tikina, kad tai – tik starto pozicija, o ne...

Finansai
2018.04.17
VŽ paaiškina: kaip skaičiuos NT mokestį už antrą ir kitus būstus 36

Vyriausybė pasiūlė plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę – 0,3% tarifu apmokestinti visą asmens...

Statyba ir NT
2018.04.17
Mokėjimų rinkoje atsiras naujos paslaugos

Lietuvoje palaipsniui, per ateinančius pusantrų metų, įsigalios naujas Europos Sąjungos reikalavimus...

Verslo aplinka
2018.04.17
Šapoka įvardijo Lietuvos finansų rinkos prioritetus 2

Lietuvos finansų sektoriuje kol kas nėra daug gerų žinių, tačiau šalis turi strategiją, kaip šį sektorių...

Rinkos
2018.04.17
Mokesčių reforma: iki 91 Eur didesnis darbo užmokestis „į rankas“ 13

Įgyvendinus mokesčių reformą, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas turėtų tapti mažiausias Baltijos šalyse, o...

Verslo aplinka
2018.04.17
Finansų ministras: mokesčius slepiantys verslai lieka be bankų kreditų Premium 2

Su šešėliu draugaujančioms įmonėms bus gerokai sunkiau gauti banko kreditą ir beveik neįmanoma laimėti...

Finansai
2018.04.17
Plečiamas NT mokestis gali pristabdyti būsto kainų augimą Premium 2

Siūlymas išplėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę trumpuoju laikotarpiu gali sulėtinti būsto kainų...

Statyba ir NT
2018.04.17
Plečiamas NT mokestis: ar gali didėti nuomos kaina Premium 17

Antram ir kitiems būstams planuojama įvesti 0,3% nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Mokestinės bazės plėtra...

Statyba ir NT
2018.04.16
Šapoka: manipuliacijas NT mokesčiu lengva identifikuoti 35

Šiandien pristatytoje mokesčių reformoje numatytas ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės...

Statyba ir NT
2018.04.16
Reformos metmenys: „Sodros“ „lubos“, NT mokesčio plėtra, pensijų pertvarka 46

Vyriausybė siūlo įvesti ir palaipsniui mažinti „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat – pajamų mokesčių...

Verslo aplinka
2018.04.16
Nelinksma investicijų „šypsenos kreivė“: ką daryti, kad pasiektume daugiau? 3

Tai, kad automobilių pramonės gigantai pagaliau atranda ne tik Lenkiją, bet ir mus, neabejotinai teigiamas...

Verslo aplinka
2018.04.16
Lojalumo kortelių duomenys: VMI prieiti gali, bet yra išimčių Premium 4

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali pareikalauti iš prekybininkų pateikti gyventojo turimų lojalumo...

Finansai
2018.04.16
Krata V. Antonovo name Rubliovkoje truko 7 valandas 18

Šiandien Sankt Peterburge bus sprendžiama, kokią kardomąją priemonę pritaikyti buvusiam „Snoro“ akcininkui...

Pramonė
2018.04.13
Daugiau neaiškumų – daugiau chaoso 4

Pelno nesiekiančios įmonės, kurios naudojasi viešosios įstaigos (VšĮ) statusu, skundžiasi, kad dėl nuolat...

Finansai
2018.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau