Lietuva „Paying Taxes 2017“ reitinge pakilo dviem pozicijomis

Publikuota: 2016-11-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Naujausioje Pasaulio banko grupės ir „PwC“ parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2017“ Lietuva pagal mokestinės aplinkos patrauklumą pakilo dviem pozicijomis – į 27 vietą. Prie tokio šuolio labiausiai prisidėjo naujas rodiklis – būtinybė įsitraukti mokesčių mokėtojui jau po to, kai sumokami mokesčiai. Lietuva pagal šį rodiklį gavo 97 balus iš 100 galimų.

Naujausioje Pasaulio banko grupės ir „PwC“ parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2017“ Lietuva bendrame reitinge užima 27 poziciją. Reitingas sudaromas įvertinus 4 rodiklius: rodiklis, vertinantis procedūrų, vykdomų po deklaracijų pateikimo, administracinę naštą (tai yra naujas rodiklis, taikomas nuo 2017 m.), bendras mokesčių tarifas, mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamas valandų skaičius bei per metus atliekamų mokesčių įmokų skaičius. Anot Nerijaus Nedzinsko, „PwC“ partnerio, Lietuvos pakilimą reitinge lėmė šiais metais įvestas naujas rodiklis.

Pastarasis rodiklis įvertina procedūrų, atliekamų po mokesčių deklaracijų pateikimo, administracinę naštą. Šį rodiklį sudaro keli komponentai – PVM permokos susigrąžinimo procedūrų trukmė, pelno mokesčio patikrinimų inicijavimo tikimybė ir trukmė bei abiem atvejais reikalingas mokesčio mokėtojo įsitraukimo lygis.

Papildomas rodiklis matuojamas balais nuo 0 iki 100, kur 0 yra blogiausias įvertinimas. Lietuva šioje srityje įvertinta 97,6 balais, kas yra daugiau nei Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis (71,9) ir EBPO šalių vidurkis (85,1). Palyginti su praėjusiais metais, pritaikius atnaujintą skaičiavimo metodologiją, Lietuvos reitingas pakilo dvejomis pozicijomis (pagal „Paying Taxes 2016“ – 29).

Latvija – į 15 vietą

Papildomo rodiklio atsiradimas taip pat turėjo įtakos ir kitų Baltijos šalių išsidėstymui reitinge. Latvija pakilo iš 27 pozicijos į 15-ą, o Estija – iš 30 į 21-ą.

Anot p. Nedzinsko, nors Lietuva ir atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, ji vis dar lenkia tokias Europos valstybes kaip Lenkija, Švedija, Vokietija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija. Tuo tarpu tokios šalys kaip Italija, Turkija bei Bosnija ir Hercegovina net nepatenka į pirmąjį reitingo šimtuką.

Bendras mokesčių tarifas

Antrasis nagrinėtas rodiklis, kuris turėjo įtakos bendram reitingui – „PwC“ ir Pasaulio banko ataskaitoje analizuojamai vidutinei įmonei tenkantis bendras mokesčių tarifas . Lietuvoje jis pakilo minimaliai – 0,1% – iki 42,7%. Pagrindinė šio pokyčio priežastis – euro įvedimas. Po nacionalinės valiutos pakeitimo, visi fiksuotų dydžių mokesčiai buvo konvertuoti į eurus bei suapvalinti, kas ir padidino bendrą mokesčių naštą. Vertėtų pažymėti, kad Lietuvos tarifas yra didesnis nei Europos ir Centinės Azijos regiono vidurkis (33,8%) bei EBPO šalių vidurkis (40,9%). Kaimyninių valstybių kontekste Lietuvą pagal bendrą mokesčių tarifą lenkia Latvija, kurioje šis tarifas tesiekia 35,9% bei Lenkija – 40,4%, tuo tarpu Estijoje bendras mokesčių tarifas yra didžiausias Baltijos šalyse ir siekia net 48,7 %.

Pagal „Paying Taxes 2017“ ataskaitą, Lietuvoje mokesčių deklaravimui ir sumokėjimui vidutinei įmonei reikia 171 valandų (tiek pat buvo ir praeitais metais). Įmonės Lietuvoje sugaišta mažiau laiko deklaruodamos ir sumokėdamos mokesčius nei vidutiniškai Europos ir Centinės Azijos regione (221,5 val.), bet daugiau nei EBPO šalių vidurkis (163,4 val.). Latvijoje bei Estijoje tam sugaištama mažiau laiko – atitinkamai 168,5 val. ir 84 val.

Įmokų skaičiaus rodiklis

Lietuvoje mokestinių įmokų skaičiaus rodiklis išlieka toks pats lyginant su praeitais metais ir siekia 11 įmokų per metus, t.y. mažesnis nei Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis (17,6), tačiau didesnis nei Latvijoje (7) ir Estijoje (8).

„Šio rodiklio rezultatas parodo, kad Lietuvoje mokesčių administravimo našta galėtų būti dar labiau sumažinta, sekant kitų Baltijos šalių pavyzdžiu. Pažymėtina, kad ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir pati VMI yra suinteresuota supaprastinti mokesčių administravimą. Tuo tikslu neseniai buvo pradėta diegti išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Tikimasi, kad ilgainiui tai ne tik palengvins mokesčių administravimą, bet ir padės sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje“, – teigia p. Nedzinskas.

Anot jo, naujoji valdžia siūlo supaprastinti gyventojų apmokestinimą ir nustatyti du mokesčius – GPM ir pensijų draudimo mokestį (PDM). Tai sumažintų bendrą įmokų skaičių. Taip pat mokesčių administravimas galėtų būti supaprastintas apjungus nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį ir valstybinės žemės nuomos mokestį. Tokią iniciatyvą verslo atstovai jau siūlė Seimui, tačiau Seimas kol kas jokių veiksmų nesiėmė.

Darbo jėgos apmokestinimas

Didžiausią mažų ir vidutinių įmonių mokamų mokesčių dalį, pagal „Paying Taxes 2017“ ataskaitą Lietuvoje sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai (35,2%). Darbo jėgai tenkančių mokesčių administravimui taip pat tenka ir didžiausia dalis laiko, skirto mokesčių atitikimui užtikrinti – 85 val.

„Darbo jėgos apmokestinimas ir toliau išlieka didele našta Lietuvos įmonėms. Mūsų šalyje vis daugiau jaunų žmonių renkasi įgyti aukštąjį išsilavinimą bei tapti kvalifikuotais, aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais. Lietuva jau nebe ta šalis, kurioje ieškoma tik pigios darbo jėgos. Iš vienos pusės, tai yra teigiamas ženklas, signalizuojantis, kad šalis vystosi ir tampa konkurencingesnė pasaulio rinkose. Kita vertus, labiau išsilavinę žmonės pageidauja bei yra verti didesnių atlyginimų, nuo kurių atitinkamai yra sumokama daugiau mokesčių. Didelė darbuotojų pajamų apmokestinimo našta atgraso potencialius užsienio investuotojus“, – komentuoja p. Nedzinskas.

Vis tik šiais metais Seimas pritarė siūlymui nustatyti „lubas“ socialinio draudimo įmokoms. Nuo 2017 m. maksimalios ribos įmokoms bus taikomos tokiu atveju, jei apdraustojo metinės pajamos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t.y. pagal 2016 m. II ketvirčio VDU, apie 93 tūkst. eurų. Vėliau kasmet „lubos“ mažės po 12 VDU, kol 2022 m. pasieks 60 VDU.

„Akivaizdu, kad nustatytos „lubos“ yra pakankamai aukštos ir palies tik nedidelę dalį dirbančiųjų, taigi, tik maža dalimi prisidės prie darbo jėgos apmokestinimo naštos sumažinimo.“, – teigia p. Nedzinskas.

Tarptautinės tendencijos

„Paying Taxes 2017“ ataskaitoje pastebima, kad, kaip ir ankstesniais metais, mokesčių srityje šalys didžiausią dėmesį skiria ne mokesčių tarifų mažinimui, bet technologiniam tobulinimui bei mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo paprastinimui (diegiamos elektroninės dokumentų pateikimo ir mokėjimo sistemos ir pan.).

Ataskaitoje teigiama, kad bendras mokesčių tarifas pasaulyje, tenkantis standartinei įmonei nuo jos pelno (remiantis leidinio „Doing Business“ metodologija), sumažėjo 0,1% palyginus su praeitais metais (nuo 40,7% iki 40,6%).

Per metus tokia įmonė atlieka 25 mokestinius mokėjimus (25,8 mokėjimai pernai metais) ir praleidžia 251 valandą mokestinėms prievolėms įvykdyti, t. y. aštuoniomis valandomis mažiau palyginus su praėjusių metų rezultatu.

Ataskaita atkleidžia, jog PVM permokos grąžinimo procedūra veikia 93 šalyse iš 162, kuriose egzistuoja PVM apmokestinimo sistema. Parengti PVM permokos grąžinimo prašymą vidutiniškai trunka daugiau nei 14 valandų, tačiau PVM grąžinimo įmonė vidutiniškai turi laukti ilgiau nei 5 mėn. (beveik 22 savaites). Be to, 70% šalių dėl PVM permokos grąžinimo yra inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Tyrimas taip pat rodo, kad savanoriškas pelno mokesčio deklaracijos patikslinimas, tikėtina, gali sukelti mokesčių patikrinimą 74 šalyse. Vidutiniškai, pelno mokesčio deklaracijos patikslinimas mokesčių mokėtojui užtrunka 17 valandų, tačiau jei inicijuojamas pelno mokesčio patikrinimas, jis gali trukti daugiau nei 17 savaičių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 33

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Kostiumas už įmonės pinigus – tik kai jis būtinas pajamoms uždirbti Premium 4

Lietuvoje įmonė gali puošti savo interjerą ar nupirkti darbuotojui mobilųjį telefoną, jeigu jam jo reikia...

Finansai
08:59
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
05:45
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17
VMI atsako į klausimus dėl mokesčių amnestijos 6

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.17
EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Sumenko antros ir trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė 12

Antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė pernai vidutiniškai sumenko 3,9%. Trečios pakopos pensijų fondų...

Finansai
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujai priemonei skolintis valstybės vardu

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti dar vieną galimybę skolintis valstybės vardu – pasirašant...

Finansai
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ 1

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
2019.01.16
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 33

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
2019.01.16
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Detalūs medicininės įrangos viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai gali būti neteisėti Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo...

Finansai
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Bankroto administratorių skyrimo sistema skaidresnė, bet stengtis neskatina Premium

Vieni rinkos dalyviai tvirtina, kad nuo 2015 m. veikianti automatinė bankroto administratorių skyrimo tvarka...

Verslo aplinka
2019.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau