Lietuva „Paying Taxes 2017“ reitinge pakilo dviem pozicijomis

Publikuota: 2016-11-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Naujausioje Pasaulio banko grupės ir „PwC“ parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2017“ Lietuva pagal mokestinės aplinkos patrauklumą pakilo dviem pozicijomis – į 27 vietą. Prie tokio šuolio labiausiai prisidėjo naujas rodiklis – būtinybė įsitraukti mokesčių mokėtojui jau po to, kai sumokami mokesčiai. Lietuva pagal šį rodiklį gavo 97 balus iš 100 galimų.

Naujausioje Pasaulio banko grupės ir „PwC“ parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2017“ Lietuva bendrame reitinge užima 27 poziciją. Reitingas sudaromas įvertinus 4 rodiklius: rodiklis, vertinantis procedūrų, vykdomų po deklaracijų pateikimo, administracinę naštą (tai yra naujas rodiklis, taikomas nuo 2017 m.), bendras mokesčių tarifas, mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamas valandų skaičius bei per metus atliekamų mokesčių įmokų skaičius. Anot Nerijaus Nedzinsko, „PwC“ partnerio, Lietuvos pakilimą reitinge lėmė šiais metais įvestas naujas rodiklis.

Pastarasis rodiklis įvertina procedūrų, atliekamų po mokesčių deklaracijų pateikimo, administracinę naštą. Šį rodiklį sudaro keli komponentai – PVM permokos susigrąžinimo procedūrų trukmė, pelno mokesčio patikrinimų inicijavimo tikimybė ir trukmė bei abiem atvejais reikalingas mokesčio mokėtojo įsitraukimo lygis.

Papildomas rodiklis matuojamas balais nuo 0 iki 100, kur 0 yra blogiausias įvertinimas. Lietuva šioje srityje įvertinta 97,6 balais, kas yra daugiau nei Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis (71,9) ir EBPO šalių vidurkis (85,1). Palyginti su praėjusiais metais, pritaikius atnaujintą skaičiavimo metodologiją, Lietuvos reitingas pakilo dvejomis pozicijomis (pagal „Paying Taxes 2016“ – 29).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Latvija – į 15 vietą

Papildomo rodiklio atsiradimas taip pat turėjo įtakos ir kitų Baltijos šalių išsidėstymui reitinge. Latvija pakilo iš 27 pozicijos į 15-ą, o Estija – iš 30 į 21-ą.

Anot p. Nedzinsko, nors Lietuva ir atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, ji vis dar lenkia tokias Europos valstybes kaip Lenkija, Švedija, Vokietija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija. Tuo tarpu tokios šalys kaip Italija, Turkija bei Bosnija ir Hercegovina net nepatenka į pirmąjį reitingo šimtuką.

Bendras mokesčių tarifas

Antrasis nagrinėtas rodiklis, kuris turėjo įtakos bendram reitingui – „PwC“ ir Pasaulio banko ataskaitoje analizuojamai vidutinei įmonei tenkantis bendras mokesčių tarifas . Lietuvoje jis pakilo minimaliai – 0,1% – iki 42,7%. Pagrindinė šio pokyčio priežastis – euro įvedimas. Po nacionalinės valiutos pakeitimo, visi fiksuotų dydžių mokesčiai buvo konvertuoti į eurus bei suapvalinti, kas ir padidino bendrą mokesčių naštą. Vertėtų pažymėti, kad Lietuvos tarifas yra didesnis nei Europos ir Centinės Azijos regiono vidurkis (33,8%) bei EBPO šalių vidurkis (40,9%). Kaimyninių valstybių kontekste Lietuvą pagal bendrą mokesčių tarifą lenkia Latvija, kurioje šis tarifas tesiekia 35,9% bei Lenkija – 40,4%, tuo tarpu Estijoje bendras mokesčių tarifas yra didžiausias Baltijos šalyse ir siekia net 48,7 %.

Pagal „Paying Taxes 2017“ ataskaitą, Lietuvoje mokesčių deklaravimui ir sumokėjimui vidutinei įmonei reikia 171 valandų (tiek pat buvo ir praeitais metais). Įmonės Lietuvoje sugaišta mažiau laiko deklaruodamos ir sumokėdamos mokesčius nei vidutiniškai Europos ir Centinės Azijos regione (221,5 val.), bet daugiau nei EBPO šalių vidurkis (163,4 val.). Latvijoje bei Estijoje tam sugaištama mažiau laiko – atitinkamai 168,5 val. ir 84 val.

Įmokų skaičiaus rodiklis

Lietuvoje mokestinių įmokų skaičiaus rodiklis išlieka toks pats lyginant su praeitais metais ir siekia 11 įmokų per metus, t.y. mažesnis nei Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis (17,6), tačiau didesnis nei Latvijoje (7) ir Estijoje (8).

„Šio rodiklio rezultatas parodo, kad Lietuvoje mokesčių administravimo našta galėtų būti dar labiau sumažinta, sekant kitų Baltijos šalių pavyzdžiu. Pažymėtina, kad ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir pati VMI yra suinteresuota supaprastinti mokesčių administravimą. Tuo tikslu neseniai buvo pradėta diegti išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Tikimasi, kad ilgainiui tai ne tik palengvins mokesčių administravimą, bet ir padės sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje“, – teigia p. Nedzinskas.

Anot jo, naujoji valdžia siūlo supaprastinti gyventojų apmokestinimą ir nustatyti du mokesčius – GPM ir pensijų draudimo mokestį (PDM). Tai sumažintų bendrą įmokų skaičių. Taip pat mokesčių administravimas galėtų būti supaprastintas apjungus nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį ir valstybinės žemės nuomos mokestį. Tokią iniciatyvą verslo atstovai jau siūlė Seimui, tačiau Seimas kol kas jokių veiksmų nesiėmė.

Darbo jėgos apmokestinimas

Didžiausią mažų ir vidutinių įmonių mokamų mokesčių dalį, pagal „Paying Taxes 2017“ ataskaitą Lietuvoje sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai (35,2%). Darbo jėgai tenkančių mokesčių administravimui taip pat tenka ir didžiausia dalis laiko, skirto mokesčių atitikimui užtikrinti – 85 val.

„Darbo jėgos apmokestinimas ir toliau išlieka didele našta Lietuvos įmonėms. Mūsų šalyje vis daugiau jaunų žmonių renkasi įgyti aukštąjį išsilavinimą bei tapti kvalifikuotais, aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais. Lietuva jau nebe ta šalis, kurioje ieškoma tik pigios darbo jėgos. Iš vienos pusės, tai yra teigiamas ženklas, signalizuojantis, kad šalis vystosi ir tampa konkurencingesnė pasaulio rinkose. Kita vertus, labiau išsilavinę žmonės pageidauja bei yra verti didesnių atlyginimų, nuo kurių atitinkamai yra sumokama daugiau mokesčių. Didelė darbuotojų pajamų apmokestinimo našta atgraso potencialius užsienio investuotojus“, – komentuoja p. Nedzinskas.

Vis tik šiais metais Seimas pritarė siūlymui nustatyti „lubas“ socialinio draudimo įmokoms. Nuo 2017 m. maksimalios ribos įmokoms bus taikomos tokiu atveju, jei apdraustojo metinės pajamos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t.y. pagal 2016 m. II ketvirčio VDU, apie 93 tūkst. eurų. Vėliau kasmet „lubos“ mažės po 12 VDU, kol 2022 m. pasieks 60 VDU.

„Akivaizdu, kad nustatytos „lubos“ yra pakankamai aukštos ir palies tik nedidelę dalį dirbančiųjų, taigi, tik maža dalimi prisidės prie darbo jėgos apmokestinimo naštos sumažinimo.“, – teigia p. Nedzinskas.

Tarptautinės tendencijos

„Paying Taxes 2017“ ataskaitoje pastebima, kad, kaip ir ankstesniais metais, mokesčių srityje šalys didžiausią dėmesį skiria ne mokesčių tarifų mažinimui, bet technologiniam tobulinimui bei mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo paprastinimui (diegiamos elektroninės dokumentų pateikimo ir mokėjimo sistemos ir pan.).

Ataskaitoje teigiama, kad bendras mokesčių tarifas pasaulyje, tenkantis standartinei įmonei nuo jos pelno (remiantis leidinio „Doing Business“ metodologija), sumažėjo 0,1% palyginus su praeitais metais (nuo 40,7% iki 40,6%).

Per metus tokia įmonė atlieka 25 mokestinius mokėjimus (25,8 mokėjimai pernai metais) ir praleidžia 251 valandą mokestinėms prievolėms įvykdyti, t. y. aštuoniomis valandomis mažiau palyginus su praėjusių metų rezultatu.

Ataskaita atkleidžia, jog PVM permokos grąžinimo procedūra veikia 93 šalyse iš 162, kuriose egzistuoja PVM apmokestinimo sistema. Parengti PVM permokos grąžinimo prašymą vidutiniškai trunka daugiau nei 14 valandų, tačiau PVM grąžinimo įmonė vidutiniškai turi laukti ilgiau nei 5 mėn. (beveik 22 savaites). Be to, 70% šalių dėl PVM permokos grąžinimo yra inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Tyrimas taip pat rodo, kad savanoriškas pelno mokesčio deklaracijos patikslinimas, tikėtina, gali sukelti mokesčių patikrinimą 74 šalyse. Vidutiniškai, pelno mokesčio deklaracijos patikslinimas mokesčių mokėtojui užtrunka 17 valandų, tačiau jei inicijuojamas pelno mokesčio patikrinimas, jis gali trukti daugiau nei 17 savaičių.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
16:51
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
12:06
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Pagaliau aukštesnės palūkanos 19

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
05:45
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
05:45
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku