Lietuva „Paying Taxes 2017“ reitinge pakilo dviem pozicijomis

Publikuota: 2016-11-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Naujausioje Pasaulio banko grupės ir „PwC“ parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2017“ Lietuva pagal mokestinės aplinkos patrauklumą pakilo dviem pozicijomis – į 27 vietą. Prie tokio šuolio labiausiai prisidėjo naujas rodiklis – būtinybė įsitraukti mokesčių mokėtojui jau po to, kai sumokami mokesčiai. Lietuva pagal šį rodiklį gavo 97 balus iš 100 galimų.

Naujausioje Pasaulio banko grupės ir „PwC“ parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2017“ Lietuva bendrame reitinge užima 27 poziciją. Reitingas sudaromas įvertinus 4 rodiklius: rodiklis, vertinantis procedūrų, vykdomų po deklaracijų pateikimo, administracinę naštą (tai yra naujas rodiklis, taikomas nuo 2017 m.), bendras mokesčių tarifas, mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamas valandų skaičius bei per metus atliekamų mokesčių įmokų skaičius. Anot Nerijaus Nedzinsko, „PwC“ partnerio, Lietuvos pakilimą reitinge lėmė šiais metais įvestas naujas rodiklis.

Pastarasis rodiklis įvertina procedūrų, atliekamų po mokesčių deklaracijų pateikimo, administracinę naštą. Šį rodiklį sudaro keli komponentai – PVM permokos susigrąžinimo procedūrų trukmė, pelno mokesčio patikrinimų inicijavimo tikimybė ir trukmė bei abiem atvejais reikalingas mokesčio mokėtojo įsitraukimo lygis.

Papildomas rodiklis matuojamas balais nuo 0 iki 100, kur 0 yra blogiausias įvertinimas. Lietuva šioje srityje įvertinta 97,6 balais, kas yra daugiau nei Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis (71,9) ir EBPO šalių vidurkis (85,1). Palyginti su praėjusiais metais, pritaikius atnaujintą skaičiavimo metodologiją, Lietuvos reitingas pakilo dvejomis pozicijomis (pagal „Paying Taxes 2016“ – 29).

Latvija – į 15 vietą

Papildomo rodiklio atsiradimas taip pat turėjo įtakos ir kitų Baltijos šalių išsidėstymui reitinge. Latvija pakilo iš 27 pozicijos į 15-ą, o Estija – iš 30 į 21-ą.

Anot p. Nedzinsko, nors Lietuva ir atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, ji vis dar lenkia tokias Europos valstybes kaip Lenkija, Švedija, Vokietija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija. Tuo tarpu tokios šalys kaip Italija, Turkija bei Bosnija ir Hercegovina net nepatenka į pirmąjį reitingo šimtuką.

Bendras mokesčių tarifas

Antrasis nagrinėtas rodiklis, kuris turėjo įtakos bendram reitingui – „PwC“ ir Pasaulio banko ataskaitoje analizuojamai vidutinei įmonei tenkantis bendras mokesčių tarifas . Lietuvoje jis pakilo minimaliai – 0,1% – iki 42,7%. Pagrindinė šio pokyčio priežastis – euro įvedimas. Po nacionalinės valiutos pakeitimo, visi fiksuotų dydžių mokesčiai buvo konvertuoti į eurus bei suapvalinti, kas ir padidino bendrą mokesčių naštą. Vertėtų pažymėti, kad Lietuvos tarifas yra didesnis nei Europos ir Centinės Azijos regiono vidurkis (33,8%) bei EBPO šalių vidurkis (40,9%). Kaimyninių valstybių kontekste Lietuvą pagal bendrą mokesčių tarifą lenkia Latvija, kurioje šis tarifas tesiekia 35,9% bei Lenkija – 40,4%, tuo tarpu Estijoje bendras mokesčių tarifas yra didžiausias Baltijos šalyse ir siekia net 48,7 %.

Pagal „Paying Taxes 2017“ ataskaitą, Lietuvoje mokesčių deklaravimui ir sumokėjimui vidutinei įmonei reikia 171 valandų (tiek pat buvo ir praeitais metais). Įmonės Lietuvoje sugaišta mažiau laiko deklaruodamos ir sumokėdamos mokesčius nei vidutiniškai Europos ir Centinės Azijos regione (221,5 val.), bet daugiau nei EBPO šalių vidurkis (163,4 val.). Latvijoje bei Estijoje tam sugaištama mažiau laiko – atitinkamai 168,5 val. ir 84 val.

Įmokų skaičiaus rodiklis

Lietuvoje mokestinių įmokų skaičiaus rodiklis išlieka toks pats lyginant su praeitais metais ir siekia 11 įmokų per metus, t.y. mažesnis nei Europos ir Centrinės Azijos regiono vidurkis (17,6), tačiau didesnis nei Latvijoje (7) ir Estijoje (8).

„Šio rodiklio rezultatas parodo, kad Lietuvoje mokesčių administravimo našta galėtų būti dar labiau sumažinta, sekant kitų Baltijos šalių pavyzdžiu. Pažymėtina, kad ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir pati VMI yra suinteresuota supaprastinti mokesčių administravimą. Tuo tikslu neseniai buvo pradėta diegti išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Tikimasi, kad ilgainiui tai ne tik palengvins mokesčių administravimą, bet ir padės sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje“, – teigia p. Nedzinskas.

Anot jo, naujoji valdžia siūlo supaprastinti gyventojų apmokestinimą ir nustatyti du mokesčius – GPM ir pensijų draudimo mokestį (PDM). Tai sumažintų bendrą įmokų skaičių. Taip pat mokesčių administravimas galėtų būti supaprastintas apjungus nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį ir valstybinės žemės nuomos mokestį. Tokią iniciatyvą verslo atstovai jau siūlė Seimui, tačiau Seimas kol kas jokių veiksmų nesiėmė.

Darbo jėgos apmokestinimas

Didžiausią mažų ir vidutinių įmonių mokamų mokesčių dalį, pagal „Paying Taxes 2017“ ataskaitą Lietuvoje sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai (35,2%). Darbo jėgai tenkančių mokesčių administravimui taip pat tenka ir didžiausia dalis laiko, skirto mokesčių atitikimui užtikrinti – 85 val.

„Darbo jėgos apmokestinimas ir toliau išlieka didele našta Lietuvos įmonėms. Mūsų šalyje vis daugiau jaunų žmonių renkasi įgyti aukštąjį išsilavinimą bei tapti kvalifikuotais, aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais. Lietuva jau nebe ta šalis, kurioje ieškoma tik pigios darbo jėgos. Iš vienos pusės, tai yra teigiamas ženklas, signalizuojantis, kad šalis vystosi ir tampa konkurencingesnė pasaulio rinkose. Kita vertus, labiau išsilavinę žmonės pageidauja bei yra verti didesnių atlyginimų, nuo kurių atitinkamai yra sumokama daugiau mokesčių. Didelė darbuotojų pajamų apmokestinimo našta atgraso potencialius užsienio investuotojus“, – komentuoja p. Nedzinskas.

Vis tik šiais metais Seimas pritarė siūlymui nustatyti „lubas“ socialinio draudimo įmokoms. Nuo 2017 m. maksimalios ribos įmokoms bus taikomos tokiu atveju, jei apdraustojo metinės pajamos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t.y. pagal 2016 m. II ketvirčio VDU, apie 93 tūkst. eurų. Vėliau kasmet „lubos“ mažės po 12 VDU, kol 2022 m. pasieks 60 VDU.

„Akivaizdu, kad nustatytos „lubos“ yra pakankamai aukštos ir palies tik nedidelę dalį dirbančiųjų, taigi, tik maža dalimi prisidės prie darbo jėgos apmokestinimo naštos sumažinimo.“, – teigia p. Nedzinskas.

Tarptautinės tendencijos

„Paying Taxes 2017“ ataskaitoje pastebima, kad, kaip ir ankstesniais metais, mokesčių srityje šalys didžiausią dėmesį skiria ne mokesčių tarifų mažinimui, bet technologiniam tobulinimui bei mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo paprastinimui (diegiamos elektroninės dokumentų pateikimo ir mokėjimo sistemos ir pan.).

Ataskaitoje teigiama, kad bendras mokesčių tarifas pasaulyje, tenkantis standartinei įmonei nuo jos pelno (remiantis leidinio „Doing Business“ metodologija), sumažėjo 0,1% palyginus su praeitais metais (nuo 40,7% iki 40,6%).

Per metus tokia įmonė atlieka 25 mokestinius mokėjimus (25,8 mokėjimai pernai metais) ir praleidžia 251 valandą mokestinėms prievolėms įvykdyti, t. y. aštuoniomis valandomis mažiau palyginus su praėjusių metų rezultatu.

Ataskaita atkleidžia, jog PVM permokos grąžinimo procedūra veikia 93 šalyse iš 162, kuriose egzistuoja PVM apmokestinimo sistema. Parengti PVM permokos grąžinimo prašymą vidutiniškai trunka daugiau nei 14 valandų, tačiau PVM grąžinimo įmonė vidutiniškai turi laukti ilgiau nei 5 mėn. (beveik 22 savaites). Be to, 70% šalių dėl PVM permokos grąžinimo yra inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Tyrimas taip pat rodo, kad savanoriškas pelno mokesčio deklaracijos patikslinimas, tikėtina, gali sukelti mokesčių patikrinimą 74 šalyse. Vidutiniškai, pelno mokesčio deklaracijos patikslinimas mokesčių mokėtojui užtrunka 17 valandų, tačiau jei inicijuojamas pelno mokesčio patikrinimas, jis gali trukti daugiau nei 17 savaičių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 12

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau