EK: Lietuvos biudžeto deficitas per aukštas, ar tai pateisinama, paaiškės tik pavasarį

Deficito problemos gali ir nelikti, jeigu, kaip planuoja didžiausią frakciją Seime turintys valstiečiai-žalieji, bus metams, iki 2018 m., atidėtas socialinio modelio įgyvendinimas. Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad jam finansuoti 2017 m. reikės apie 250 mln. Eur.

EK šiandien paskelbė, kad Lietuva, Ispanija, Portugalija, Italija, Slovėnija, Belgija, Kipras ir Suomija rizikuoja pažeisti ES taikomas valstybių biudžetų taisykles.

„Šių šalių-narių biudžetų projektai gali sąlygoti reikšmingus nukrypimus nuo vidutinio laikotarpio tikslų“, – skelbia EK, mintyje turėdama Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reikalavimus.

Lietuva EK įsipareigojo jau kitąmet subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, tačiau pateiktame projekte sektoriaus finansų deficitas 2017 m. sudarys 0,8% BVP. Iš jų 0,6% BVP – nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų teisės aktai, kaina. 

Reformos poveikio neįvertino

FM nurodė, kad EK kol kas nevertino vieno svarbiausių Lietuvos biudžeto elementų - socialinio modelio įgyvendinimo kaštų, kaip galimų atskaityti vertinant valdžios sektoriaus finansų rodiklius pagal SAP nustatytas fiskalinės drausmės taisykles. Tai bus padaryta po naujosios Vyriausybės sprendimų.

Dokumento išvadoje teigiama, kad Europos Komisija įvertins, ar Lietuvai gali būti taikoma (deficito dydžio) išlyga pagal SAP. Konkrečiai bus vertinama, kaip vykdoma suplanuota struktūrinė reforma, atsižvelgiant ir į 2016 m. birželio 12 d. šalies Vyriausybei pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. 

„Lietuvos tinkamumas pasinaudoti lankstumu bus išsamiai įvertintas per įprastinį Europos semestro ciklą vertinant 2017 m. stabilumo programas“, - teigiama EK vertinime, t.y. jau kitų metų gegužę.

Pasipylė vertinimų kruša

Vakar savo vertinimą paskelbė Valstybės kontrolė, nurodžiusi, kad išvardintos struktūrinės biudžeto rengimo bėdos išlieka ir šiemet, o situacija dėl deficito dar labiau pablogėjo.

Reaguodama į kritiką, Finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame pabrėžia, kad esminė Valstybės kontrolės išvada vis dėlto yra palanki – pripažįstama, kad 2017 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė yra netaikoma pagrįstai, taip pat pagrįsta yra tai, kad struktūrinio postūmio užduotis 2017 metams nenustatyta.

Pasak Rasos Budbergytės, laikinosios finansų ministrės, biudžeto deficitas didėja dėl socialinio modelio įgyvendinimo, tačiau tai yra leistina, mat struktūrinės reformos „ilguoju laikotarpiu suteikia teigiamą postūmį ekonomikai“.

Praėjusią savaitę planuojamą biudžetą taip pat įvertino Lietuvos bankas. Jo ekspertai akcentuoja, kad projektuose formuojamas 2017 m. valdžios sektoriaus balansas „nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos“. Centrinis bankas teigiamai vertina, kad projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš gyventojų pajamų mokesčio bei valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų ir griežčiau kontroliuojamas skolinimasis finansinio stabilumo kontekste, tačiau skeptiškai vertina planus surinkti PVM, iš kurio į biudžetą sukrinta beveik pusė mokestinių pajamų.

„2017 m. pajamos iš PVM gali būti šeštus metus iš eilės mažesnės, nei planuojama“, – nurodoma LB išvadoje.