Pigus saugumas – pavojus saugumui
Ateinančių metų valstybės biudžete numatyti asignavimai, kaip ir kasmet, visų norų nepatenkins. Nors svarstant projektą tarp Seimo narių neišvengiamai kils pagunda parodyti ypatingą dosnumą kai kurioms institucijoms ne tik duoti, bet dar ir drėbtelėti griežti finansiniai rėmai nesuteiks galimybės pernelyg išlaidauti.
Kol kas tvarkingai sudėliotame 2017 m. valstybės biudžeto projekte didžiausi finansavimo pokyčiai numatomi Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldžiose institucijose. Labiausiai 2,7 karto (iki 3,8 mln. Eur) didinami asignavimai Nacionaliniam vėžio institutui (NVĮ) bei Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Fizinių ir technologijos mokslų centras. Tuo tarpu kitoms ŠMM eilutėms asignavimai ryškiai mažėja penkiems universitetams biudžeto išlaidos mažinamos nuo 18% iki 26%. Studentų skaičius mažėja: šiemet stojančiųjų į universitetus ir kolegijas abiturientų skaičiaus kritimas gerokai pralenkė pesimistiškiausias prognozes. Per 10 m. studentų skaičius sumažėjo 30%, o švietimo sistema vis nesikeičia. Kaip ir kone rekordinis Europos mastu aukštųjų mokyklų skaičius jų turime net 46.
Apie švietimo įstaigų veiklos optimizavimą šnekama ne pirmus metus, specialistai rekomenduoja Lietuvoje palikti 3-5 universitetus kad būtų efektyviau naudojami riboti ištekliai, ugdoma kompetencija ir pan. Tačiau panašu, kad naujoji valdžia šiuo keliu sukti nelinkusi Ramūnas Karbauskis, švietimą išskyręs kaip prioritetinę sritį, po valdančiosios koalicijos su socialdemokratais sudarymo prabilo ne apie švietimo įstaigų veiklos optimizavimą, bet pasiūlė atsisakyti mokinio/studento krepšelių sistemos, kuri skatina konkurenciją ir kokybinį švietimo sistemos atsinaujinimą.
Kitų metų biudžete daugiau pinigų numatyta skirti institucijai, kuri kuruoja vieną iš labiausiai linksniuojamų sričių viešuosius pirkimus. Nors suma ir padidinta, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovai aiškina, kad ji nepakankama. Išlaidauti VPT neketina: jos skaičiavimais, deramai atliekant savo funkcijas valstybės investuotos lėšos atsipirktų su kaupu. Panašu, kad tarnyba teisi vienas po kito iškylantys viešųjų pirkimų skandalai, nesąžiningi konkursai nuplauna į šalį nemenkas valstybės lėšas, neretai jos nuplukdomos į politikų ir valdininkų kišenes.
Abejonių nekelia asignavimų didinimas Krašto apsaugos ministerijai net yra vilčių, kad 2018 m. išlaidos krašto gynybai pagaliau pasieks 2% BVP. Tačiau šių dienų kontekste, kai Donaldas Trumpas, išrinktasis JAV prezidentas, per rinkiminę kampaniją pareiškęs, kad kai kurie NATO partneriai per mažai lėšų skiria gynybai, galbūt galima būtų dar pakoreguoti biudžetą, kad tie 2% jau būtų skiriami 2017 metais?
Dėmesio ir lėšų šalies saugumui negali būti per daug. Todėl stebina, kad didinant asignavimus krašto apsaugai, faktiškai tame pačiame lygyje (mažėja 0,02%) išlieka Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas, nors buvo papildomai prašyta 1,8 mln. Eur investicijoms ir žmogiškiesiems ištekliams. Informacinis karas su Rusija neslopsta, o kaip parodė ką tik įvykę rinkimai Bulgarijoje ir Moldovoje, plečiasi ir Kremliaus draugų ratas. Žvalgų gebėjimų stiprinimas neturėtų likti nuošaly. Dar per menkai suprantama žvalgybos institucijos svarba Lietuvoje, kuri yra pirmoji gynybos fronto linija, šiandien VŽ puslapiuos mintimis dalijasi Darius Jauniškis, VSD vadovas.
Norisi tikėti, kad dėliojant galutinius taškus biudžete, bus atsižvelgta į tikrąsias valstybės reikmes šiandien šalies saugumas turėtų būti prioritetų viršūnėje.
Rašyti komentarą