Sugrįžimas į klampų ES pinigų dalybų liūną

Jo nuomone, dažnokai atrodo, kad jeigu ES paramos pinigai būtų barstomi iš sraigtasparnio, jų panaudojimas būtų daug efektyvesnis, nei kartais jie panaudojami šiuo metu. Kai kurie reikalavimai smulkioms įmonėms yra neįveikiamai painūs, o kai kurie – sunkiai sveiku protu suvokiami. O neretai susiję ir su galimai nusikalstamais dalykais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nei inovacijų, nei ES paramos: Ūkio ministerijai skersvėjis nepakenktų

Kad p. Arvydo žodžiai turi racijos liudija ir skaičiai – nors Ūkio ministerija (ŪM) stengiasi skelbti ES paramos kvietimus, finansavimo laikotarpio pradžia nedžiugina: priemonės nesulaukia didesnio skaičiaus paraiškų, dalis kvietimams numatytų pinigų lieka nepanaudota. Susidariusią padėtį galima paaiškinti ir tuo, kad ŪM įmonėms kelia per aukštus inovatyvumo reikalavimus. Pagal ES reglamentus, diegiant inovacijas galimi trys inovatyvumo lygmenys: įmonės lygmuo, rinkos lygmuo ir pasaulio lygmuo. Pavyzdžiui, tradicinei pramonei diegiant didelio poveikio technologijas „DPT pramonei LT“, ministerija nori matyti įmones, siūlančias rinkos lygmens produktų inovacijas.

Rinkos lygmuo reiškia, kad produktas turi būti inovatyvus palyginti su visais tam tikroje rinkoje parduodamais, o ne gaminamais produktais. Tai reiškia, kad inovatyvus Lietuvos rinkoje gaminys turi būti reikšmingai geresnis už įmanomą įsigyti Lietuvoje gaminį.

Susiduriame su visišku absurdu – galima paironizuoti, kad šiais laikais, kai viską arba beveik viską į Lietuvą galima atsisiųsti per „eBay“ ar „Amazon“, lietuviai turėtų gaminti tik tokias inovacijas, kokių dar pasaulyje nėra. Šalyje turint vos 4% įmonių, kurios priskiriamos aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonei, už ES paramos tvoros rizikuojame palikti dešimtis tūkstančių gamintojų. Arba, kaip taikliai pabrėžė Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, „jei su plaktukais eisime į sumaniąją specializaciją, ar ką sumanaus galėsime padaryti?“. Jo nuomone, įmonėms dabar kur kas svarbiau įsigyti gerą technologinę įrangą. Beje, reikalavimus ir sąlygas ES pinigams gauti surašo vietiniai klerkai, Briuselis čia niekuo dėtas.

Dažnai su sveiku protu prasilenkiantys reikalavimai figūruoja ir kitose priemonėse ES paramai gauti – susidaro įspūdis, kad sąlygos surašomos taip, kad... niekas pinigų negautų. Arba dar „gražiau“ – gautų savi. Savų konsultantų dėka. Vieša paslaptis: norite, kad projektas „praslystų“, naudokitės konsultantų paslaugomis. Tačiau ne bet kokių – o tų, kuriuos jums maloniai pasiūlo už ES lėšų skirstymą atsakingi asmenys. Neretai tai vyksta ministerijų viceministrų, skyrių vedėjų lygmenyje. Kai žvilgteli giliau, žiūrėk, jie vienaip ar kitaip susiję su tais konsultantais: arba dirbo kartu, arba galimai turi tam tikros naudos. Pasirinksite „teisingą“ konsultantą – sėkmė garantuota.

Mažų mažiausiai keista, kad ir vėl prie pinigų, kuriuos administruoja ŪM, dalybų, stoja ta pati partija, kuri ir dalyvavo sukuriant tą liūną. Finansinis ES paramos laikotarpis baigsis 2020 m., pasirodė ženklų, kad nuo tada parama išties baigsis. Ar bent jau gerokai sumažės. Tad artimiausius ketverius metus stebėsime, kaip paskutiniai europinės paramos pinigai bus „nukanalizuojami“ savo bičiulių, partiečių, giminių įmonėms.

ES pinigų panaudojimo peržiūra yra numatyta 2018 m., tuomet bus matyti, ar pasiekti priemonėms numatyti rodikliai. Bet žinant , kaip ilgai užtrunka pakeisti aprašus, likus 2 metams iki ES finansinio laikotarpio pabaigos iš esmės ką nors pakeisti bus per vėlu. Juolab kad per pastaruosius ketverius metus nei ūkio ministras Evaldas Gustas, nei ministerija ypatingo proveržio nedemonstravo. Verslininkai baiminasi vieno – kad į Ūkio ministeriją sugrįžus socialdemokratams niekas nesikeis, metodai išliks tie patys. Ar nuo to laimės Lietuva? Atsakymas daugiau nei aiškus.

Rašyti komentarą