Sugrįžimas į klampų ES pinigų dalybų liūną

Publikuota: 2016-11-14
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pasirodžius straipsniui „Į sumaniąją specializaciją – su mediniais plaktukais“ (VŽ, 2016 11 11), į redakciją paskambinęs verslininkas Arvydas pagyrė laikraštį už tai, kad rašo tokius straipsnius ir patikino, kad padėtis dėl ES investicijų yra kur kas niūresnė, nei matome iš šalies.

Jo nuomone, dažnokai atrodo, kad jeigu ES paramos pinigai būtų barstomi iš sraigtasparnio, jų panaudojimas būtų daug efektyvesnis, nei kartais jie panaudojami šiuo metu. Kai kurie reikalavimai smulkioms įmonėms yra neįveikiamai painūs, o kai kurie – sunkiai sveiku protu suvokiami. O neretai susiję ir su galimai nusikalstamais dalykais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nei inovacijų, nei ES paramos: Ūkio ministerijai skersvėjis nepakenktų

Kad p. Arvydo žodžiai turi racijos liudija ir skaičiai – nors Ūkio ministerija (ŪM) stengiasi skelbti ES paramos kvietimus, finansavimo laikotarpio pradžia nedžiugina: priemonės nesulaukia didesnio skaičiaus paraiškų, dalis kvietimams numatytų pinigų lieka nepanaudota. Susidariusią padėtį galima paaiškinti ir tuo, kad ŪM įmonėms kelia per aukštus inovatyvumo reikalavimus. Pagal ES reglamentus, diegiant inovacijas galimi trys inovatyvumo lygmenys: įmonės lygmuo, rinkos lygmuo ir pasaulio lygmuo. Pavyzdžiui, tradicinei pramonei diegiant didelio poveikio technologijas „DPT pramonei LT“, ministerija nori matyti įmones, siūlančias rinkos lygmens produktų inovacijas.

Rinkos lygmuo reiškia, kad produktas turi būti inovatyvus palyginti su visais tam tikroje rinkoje parduodamais, o ne gaminamais produktais. Tai reiškia, kad inovatyvus Lietuvos rinkoje gaminys turi būti reikšmingai geresnis už įmanomą įsigyti Lietuvoje gaminį.

Susiduriame su visišku absurdu – galima paironizuoti, kad šiais laikais, kai viską arba beveik viską į Lietuvą galima atsisiųsti per „eBay“ ar „Amazon“, lietuviai turėtų gaminti tik tokias inovacijas, kokių dar pasaulyje nėra. Šalyje turint vos 4% įmonių, kurios priskiriamos aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonei, už ES paramos tvoros rizikuojame palikti dešimtis tūkstančių gamintojų. Arba, kaip taikliai pabrėžė Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, „jei su plaktukais eisime į sumaniąją specializaciją, ar ką sumanaus galėsime padaryti?“. Jo nuomone, įmonėms dabar kur kas svarbiau įsigyti gerą technologinę įrangą. Beje, reikalavimus ir sąlygas ES pinigams gauti surašo vietiniai klerkai, Briuselis čia niekuo dėtas.

Dažnai su sveiku protu prasilenkiantys reikalavimai figūruoja ir kitose priemonėse ES paramai gauti – susidaro įspūdis, kad sąlygos surašomos taip, kad... niekas pinigų negautų. Arba dar „gražiau“ – gautų savi. Savų konsultantų dėka. Vieša paslaptis: norite, kad projektas „praslystų“, naudokitės konsultantų paslaugomis. Tačiau ne bet kokių – o tų, kuriuos jums maloniai pasiūlo už ES lėšų skirstymą atsakingi asmenys. Neretai tai vyksta ministerijų viceministrų, skyrių vedėjų lygmenyje. Kai žvilgteli giliau, žiūrėk, jie vienaip ar kitaip susiję su tais konsultantais: arba dirbo kartu, arba galimai turi tam tikros naudos. Pasirinksite „teisingą“ konsultantą – sėkmė garantuota.

Mažų mažiausiai keista, kad ir vėl prie pinigų, kuriuos administruoja ŪM, dalybų, stoja ta pati partija, kuri ir dalyvavo sukuriant tą liūną. Finansinis ES paramos laikotarpis baigsis 2020 m., pasirodė ženklų, kad nuo tada parama išties baigsis. Ar bent jau gerokai sumažės. Tad artimiausius ketverius metus stebėsime, kaip paskutiniai europinės paramos pinigai bus „nukanalizuojami“ savo bičiulių, partiečių, giminių įmonėms.

ES pinigų panaudojimo peržiūra yra numatyta 2018 m., tuomet bus matyti, ar pasiekti priemonėms numatyti rodikliai. Bet žinant , kaip ilgai užtrunka pakeisti aprašus, likus 2 metams iki ES finansinio laikotarpio pabaigos iš esmės ką nors pakeisti bus per vėlu. Juolab kad per pastaruosius ketverius metus nei ūkio ministras Evaldas Gustas, nei ministerija ypatingo proveržio nedemonstravo. Verslininkai baiminasi vieno – kad į Ūkio ministeriją sugrįžus socialdemokratams niekas nesikeis, metodai išliks tie patys. Ar nuo to laimės Lietuva? Atsakymas daugiau nei aiškus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trumpesni senaties terminai – mažiau delspinigių Premium

Trumpesnis senaties terminas Lietuvoje pagerins mokestinę aplinką. Jo sutrumpinimas nuo 3 iki 5 metų rodo,...

Finansai
08:58
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 4

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
07:32
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 1

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 1

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10
Namų ūkių skola toliau auga

Lietuvos banko paskelbti 2018 m. I ketv. finansinių sąskaitų duomenys rodo, kad namų ūkių skola ir toliau...

Finansai
2018.07.09
Pasaulio banko ekspertas apie pensijų reformą: II pakopa „nebebus įdomi taupantiems“ 38

Pakeitusi gyventojų apmokestinimą ir pensijų sistemą Lietuvos vyriausybė siekė sustiprinti socialinę...

Finansai
2018.07.09
10 didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pajamas 11

Kaip ir kasmet „Verslo žinios“ sudarė bendrovių TOP 1000 pagal jų gautas pajamas 2017 m.  VŽ siūlo...

Verslo aplinka
2018.07.09
Lietuvos bankas nepatikėjo mįslinga 5.000 Eur dingimo iš sąskaitos istorija 9

Lietuvos bankas, atsakingas už vartotojų ginčų su komerciniais bankais sprendimą, atmetė SEB banko klientės...

Rinkos
2018.07.09
Nei avansas, nei rankpinigiai neapsaugos nuo nemokaus kliento 3

Komerciniuose sandoriuose yra įprasta, kad prievolių vykdymas yra užtikrinamas rankpinigiais, kurie sutarties...

Verslo aplinka
2018.07.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau