Lietuviams trūksta finansinio išprusimo

Reklama publikuota: 2016-11-10
svg svg

Nors Lietuvos valdžia džiaugiasi šalies kylančiu ekonomikos lygiu ir gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, dažnas lietuvis gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o kai pinigų pritrūksta – skolinasi. Bene greičiausias ir paprasčiausias būdas papildyti piniginę – pasinaudoti greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Visgi, specialistai teigia, kad tautiečiai vis dar nesupranta atsakingo skolinimosi sąvokos ir svarbos.

Nerimą kelianti statistika

Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį, greitųjų kreditų buvo išduota beveik 11 proc. daugiau nei 2014 m. per tą patį laikotarpį. Pinigine išraiška tai būtų apie 852 tūkstančius eurų, o tai išties milžiniška pinigų suma. Remiantis statistikos duomenimis, didėja ir bendra paskolintų pinigų suma. Per 2015 m. pirmąjį pusmetį ji siekė beveik 387 milijonus eurų, o tai yra net 22 proc. daugiau nei prieš du metus tuo pačiu laikotarpiu. Taigi, tikriausiai galima drąsiai teigti, kad žaibiškai kilęs greitųjų kreditų bumas neketina artimiausiu metu nurimti. Be to, sparčiai didėja ir didesnių nei 290 eurų kreditų sumos.

Visgi, augantis greitųjų kreditų populiarumas specialistų negąsdina taip smarkiai, kaip kiti skaičiai. Net 25 proc. galiojančių kreditų buvo pratęsti mažiausiai vieną kartą, iš jų maždaug 40 proc. – pratęsti penkis ar daugiau kartų. Tai reiškia, kad kas ketvirtas lietuvis turi problemų, kai pasiskolintus pinigus reikia grąžinti. Taip pat daugėja ir klientų turto areštų, kurių skaičius išaugo net 12 kartų.

Neatsakingą skolinimąsi ir skolinimą bandoma pažaboti įstatymais

Nuo šių metų vasario 1 dienos įsigaliojo naujos greitųjų kreditų rinką suvaržančios įstatymo pataisos, kurios numato, kad greitųjų kreditų metinių palūkanų lubos privalo būti nuleistos iki 75 proc. Be to, siekiant, kad kreditoriai neįvestų neracionalių paslaugos administravimo mokesčių, kurie bent šiek tiek kompensuotų nuostolius, kuriuos kredito bendrovės patirs dėl metinių palūkanų sumažinimo, buvo įvesta 0.04 proc. nuo kredito sumos viršutinė paslaugų administravimo išlaidų suma. Taigi, remiantis šiomis įstatymo pataisomis, greitieji kreditai turi atpigti vartotojams, nes prieš tai dalis greitųjų kreditų bendrovių skolindavo nedideles pinigų sumas trumpam laikotarpiui, tačiau maksimaliomis palūkanomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vienas svarbiausių įstatymo pataisų tikslų – sumažinti netinkamų kreditų, kurie dažniausiai yra paimami stresinėse situacijose ar neblaivių asmenų, skaičių. Tam pasiekti buvo įvestas laikotarpis, per kurį asmuo, pasiėmęs greitąjį kreditą, gali jį grąžinti be jokių baudų ir palūkanų. Įstatymu numatyta riba – dvi dienos nuo faktinio greitojo kredito pinigų gavimo. Taigi, tokia įstatymo pataisa suteikia vartotojui galimybę dar kartą gerai apgalvoti ar kreditas jam reikalingas, persigalvoti dėl jo paėmimo ir išvengti finansinių problemų.

Greitųjų kreditų bendrovės taip pat yra įpareigotos dar griežčiau vertinti potencialių klientų finansines galimybes pasiimtą kreditą grąžinti laiku. Tam pasiekti buvo įvestas reikalavimas tikrinti kliento duomenis informacinėse sistemose ir registruose. Kaip ir anksčiau greitojo kredito negalima suteikti nepilnamečiams, neblaiviems asmenims, o taip pat neveiksniems ar dalinai neveiksniems asmenims. Be to, uždrausta pinigus pervedinėti nakties metu, nuo 22 iki 7 val.

Įstatymo pataisos griežtina reikalavimus spalvingoms greitųjų kreditų reklamoms: jos turi būti išsamesnės ir konkretesnės, tai reiškia, kad jų metu turi būti aiškiai pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su kreditu, įskaitant palūkanų normas, sutarties trukmę, kredito gavėjo mokamą mėnesinių įmokų sumą ir pan. Visą informaciją būtina pateikti kuo aiškiau ir detaliau, kad asmuo, kuris svarsto galimybę pasiimti kreditą, aiškiai matytų, kiek jam teks mokėti palūkanų ir kiek jis permokės per greitojo kredito sutarties laiką.

Reikia didesnio gyventojų finansinio išprusimo

Anot greitųjų kreditų bendrovės Euroecredit.lt specialistų, jokie įstatymų griežtinimai nepadės, jei Lietuvos gyventojai nepradės atsakingiau vertinti greituosius kreditus ar paskolas. Anot specialistų, dažnas lietuvis dažnai susižavi galimybe greitai papildyti savo kišenes, tačiau gerai neapgalvoja ar kreditas netaps sunkia finansine našta. Tad prieš imant greitąjį kreditą reiktų atsakyti sau į kelis klausimus.

Visų pirma, kokiam tikslui kreditas imamas? Tarkim, jei pinigų trūksta naujam išmaniajam telefonui, vertėtų gerai apgalvoti ar naujasis pirkinys iš tiktųjų vertas šios finansinės atsakomybės. Gal geriau šiek tiek susiveržti diržus ir naujam pirkiniui pataupyti. Greitojo kredito griežtai nerekomenduojama imti, jei jo tikslas padengti kitą greitąjį kreditą. Visų antra, ar kreditas išties reikalingas? Reiktų gerai apgalvoti ar tikrai nėra galimybės kažkur apriboti savo poreikių ir taip sutaupyti, kol asmeninė finansinė krizė baigsis. Galiausiai, prieš imant kreditą, būtina pasitarti su šeima ir apgalvoti galimybes kreditą grąžinti laiku. Jei finansinė padėtis leidžia kreditą grąžinti ir ateityje ji neturėtų keistis į blogąją pusę, skolintis galima. Svarbiausia atminti, kad tai finansinė atsakomybė ir įsipareigojimai, kurių nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos ne tik kredito istorijai, bet ir asmeninei gerovei.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
EK siūlo 10.000 grivinų keisti pagal oficialų kursą ir be mokesčių

Europos Komisija (EK) siūlo karo pabėgėliams iš Ukrainos Europos Sąjungoje (ES) leisti iškeisti ribotą...

Rinkos
2022.04.01
Infliacija kovą euro zonoje pakilo iki 7,5%

Metinė infliacija kovą euro zonoje pakilo iki 7,5% nuo 5,9% vasarį, kai prieš metus ji siekė 1,3%,...

Finansai
2022.04.01
M. Dubnikovas: Vyriausybės planas amortizuos sparčiai augančias kainas 3

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės 2...

Finansai
2022.04.01
Ekonomistai: skubiai įdarbintas antiinfliacinis ir investicijų planas padės išvengti nuosmukio 1

Penktadienį Vyriausybės rūmuose pristatytas 2,26 mlrd. Eur vertės antiinfliacinis paketas gyventojams ir...

Finansai
2022.04.01
„NEO Finance“ grynasis pelnas 2021 m. 117.000 Eur 1

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolio „NEO Finance“ praėjusių metų grynasis pelnas siekia...

Finansai
2022.04.01
„Compensa“ valdybai vadovauja T. Milašius

Tomas Milašius perima vadovavimą Baltijos šalyse paslaugas teikiančiai gyvybės draudimo bendrovei „Compensa...

Vadyba
2022.04.01
Kremliaus propagandinių laidų vedėjui A. Šeininui Lietuva pritaikė finansines sankcijas 2

Rusijos propagandistui, televizijos laidų vedėjui Artiomui Šeininui Lietuvoje pritaikytos finansinės...

Verslo aplinka
2022.04.01
Milijardinis antiinfliacinis planas: kompensacijos, dotacijos, didesnis NPD 18

Itin didelio infliacijos šuolio amortizavimui Vyriausybė siūlo skirti daugiau kaip dviejų milijardų eurų...

Verslo aplinka
2022.04.01
Kaip 2022 m. prasidėjęs karas turi atsispindėti įmonės 2021 m. finansinėje ataskaitoje Premium

Karas Ukrainoje ir tarptautinės bendruomenės įvestos sankcijos Rusijai smarkiai keičia dalies Lietuvos įmonių...

Finansai
2022.04.01
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Viešojo sektoriaus perteklius šiemet sudarė 0,4% prognozuojamo BVP

Centrinės valdžios perviršis šiemet sausį–vasarį siekė 223,6 mln. Eur ir sudarė 0,4% prognozuojamo šių metų...

Finansai
2022.03.31
H&M: neįskaitant Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, pardavimai išaugo 11%

Švedijos drabužių milžinė H&M ketvirtadienį pranešė, kad jos pajamos pirmąjį ketvirtį išaugo, tačiau...

Finansai
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 2

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6%, kainos kils 9,8% 4

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP)...

Finansai
2022.03.31
Po perskaičiavimo Konkurencijos tarybos baudos „City Service“ įmonėms sumažėjo 5 kartus 1

Konkurencijos taryba pranešė perskaičiavusi baudas pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms, skirtas...

Statyba ir NT
2022.03.31
Infliacija ir karas skatina iš naujo įvertinti, kas yra bitkoinas Premium

Bitkoinas, šiemet nepasitarnavęs nei kaip apsauga nuo infliacijos, nei nuo turbulencijų rinkose, vis labiau...

Rinkos
2022.03.31
Ekonominių vertinimų rodiklis kovą sumažėjo iki -3,9%

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, kovą,...

Finansai
2022.03.31
ECB vadovė: nėra požymių, kad Europą apima stagfliacija 7

Christine Lagarde, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė, pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad...

Rinkos
2022.03.31
Finansinių technologijų ekosistema: kas tai? Verslo tribūna

Lietuvos finansų rinkai bręstant, o reikalavimams licenciją norinčioms gauti finansų įstaigoms griežtėjant,...

Finansai
2022.03.31
Valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos šiemet augo 34,4% 1

Šiemet sausio–vasario mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 2,396 mlrd. Eur – 34,4% daugiau nei...

Finansai
2022.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku