Lietuviams trūksta finansinio išprusimo

Publikuota: 2016-11-10

Nors Lietuvos valdžia džiaugiasi šalies kylančiu ekonomikos lygiu ir gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, dažnas lietuvis gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o kai pinigų pritrūksta – skolinasi. Bene greičiausias ir paprasčiausias būdas papildyti piniginę – pasinaudoti greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Visgi, specialistai teigia, kad tautiečiai vis dar nesupranta atsakingo skolinimosi sąvokos ir svarbos.

Nerimą kelianti statistika

Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį, greitųjų kreditų buvo išduota beveik 11 proc. daugiau nei 2014 m. per tą patį laikotarpį. Pinigine išraiška tai būtų apie 852 tūkstančius eurų, o tai išties milžiniška pinigų suma. Remiantis statistikos duomenimis, didėja ir bendra paskolintų pinigų suma. Per 2015 m. pirmąjį pusmetį ji siekė beveik 387 milijonus eurų, o tai yra net 22 proc. daugiau nei prieš du metus tuo pačiu laikotarpiu. Taigi, tikriausiai galima drąsiai teigti, kad žaibiškai kilęs greitųjų kreditų bumas neketina artimiausiu metu nurimti. Be to, sparčiai didėja ir didesnių nei 290 eurų kreditų sumos.

Visgi, augantis greitųjų kreditų populiarumas specialistų negąsdina taip smarkiai, kaip kiti skaičiai. Net 25 proc. galiojančių kreditų buvo pratęsti mažiausiai vieną kartą, iš jų maždaug 40 proc. – pratęsti penkis ar daugiau kartų. Tai reiškia, kad kas ketvirtas lietuvis turi problemų, kai pasiskolintus pinigus reikia grąžinti. Taip pat daugėja ir klientų turto areštų, kurių skaičius išaugo net 12 kartų.

Neatsakingą skolinimąsi ir skolinimą bandoma pažaboti įstatymais

Nuo šių metų vasario 1 dienos įsigaliojo naujos greitųjų kreditų rinką suvaržančios įstatymo pataisos, kurios numato, kad greitųjų kreditų metinių palūkanų lubos privalo būti nuleistos iki 75 proc. Be to, siekiant, kad kreditoriai neįvestų neracionalių paslaugos administravimo mokesčių, kurie bent šiek tiek kompensuotų nuostolius, kuriuos kredito bendrovės patirs dėl metinių palūkanų sumažinimo, buvo įvesta 0.04 proc. nuo kredito sumos viršutinė paslaugų administravimo išlaidų suma. Taigi, remiantis šiomis įstatymo pataisomis, greitieji kreditai turi atpigti vartotojams, nes prieš tai dalis greitųjų kreditų bendrovių skolindavo nedideles pinigų sumas trumpam laikotarpiui, tačiau maksimaliomis palūkanomis.

Vienas svarbiausių įstatymo pataisų tikslų – sumažinti netinkamų kreditų, kurie dažniausiai yra paimami stresinėse situacijose ar neblaivių asmenų, skaičių. Tam pasiekti buvo įvestas laikotarpis, per kurį asmuo, pasiėmęs greitąjį kreditą, gali jį grąžinti be jokių baudų ir palūkanų. Įstatymu numatyta riba – dvi dienos nuo faktinio greitojo kredito pinigų gavimo. Taigi, tokia įstatymo pataisa suteikia vartotojui galimybę dar kartą gerai apgalvoti ar kreditas jam reikalingas, persigalvoti dėl jo paėmimo ir išvengti finansinių problemų.

Greitųjų kreditų bendrovės taip pat yra įpareigotos dar griežčiau vertinti potencialių klientų finansines galimybes pasiimtą kreditą grąžinti laiku. Tam pasiekti buvo įvestas reikalavimas tikrinti kliento duomenis informacinėse sistemose ir registruose. Kaip ir anksčiau greitojo kredito negalima suteikti nepilnamečiams, neblaiviems asmenims, o taip pat neveiksniems ar dalinai neveiksniems asmenims. Be to, uždrausta pinigus pervedinėti nakties metu, nuo 22 iki 7 val.

Įstatymo pataisos griežtina reikalavimus spalvingoms greitųjų kreditų reklamoms: jos turi būti išsamesnės ir konkretesnės, tai reiškia, kad jų metu turi būti aiškiai pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su kreditu, įskaitant palūkanų normas, sutarties trukmę, kredito gavėjo mokamą mėnesinių įmokų sumą ir pan. Visą informaciją būtina pateikti kuo aiškiau ir detaliau, kad asmuo, kuris svarsto galimybę pasiimti kreditą, aiškiai matytų, kiek jam teks mokėti palūkanų ir kiek jis permokės per greitojo kredito sutarties laiką.

Reikia didesnio gyventojų finansinio išprusimo

Anot greitųjų kreditų bendrovės Euroecredit.lt specialistų, jokie įstatymų griežtinimai nepadės, jei Lietuvos gyventojai nepradės atsakingiau vertinti greituosius kreditus ar paskolas. Anot specialistų, dažnas lietuvis dažnai susižavi galimybe greitai papildyti savo kišenes, tačiau gerai neapgalvoja ar kreditas netaps sunkia finansine našta. Tad prieš imant greitąjį kreditą reiktų atsakyti sau į kelis klausimus.

Visų pirma, kokiam tikslui kreditas imamas? Tarkim, jei pinigų trūksta naujam išmaniajam telefonui, vertėtų gerai apgalvoti ar naujasis pirkinys iš tiktųjų vertas šios finansinės atsakomybės. Gal geriau šiek tiek susiveržti diržus ir naujam pirkiniui pataupyti. Greitojo kredito griežtai nerekomenduojama imti, jei jo tikslas padengti kitą greitąjį kreditą. Visų antra, ar kreditas išties reikalingas? Reiktų gerai apgalvoti ar tikrai nėra galimybės kažkur apriboti savo poreikių ir taip sutaupyti, kol asmeninė finansinė krizė baigsis. Galiausiai, prieš imant kreditą, būtina pasitarti su šeima ir apgalvoti galimybes kreditą grąžinti laiku. Jei finansinė padėtis leidžia kreditą grąžinti ir ateityje ji neturėtų keistis į blogąją pusę, skolintis galima. Svarbiausia atminti, kad tai finansinė atsakomybė ir įsipareigojimai, kurių nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos ne tik kredito istorijai, bet ir asmeninei gerovei.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Fintech“ darbą pradėjo, dabar – „bigtech“ eilė Premium 1

Dėliodami šių metų atostogų planą guglinome galimus skrydžių maršrutus. „Google Flights“ tikriausiai yra...

Augo nekvalifikuotų darbuotojų ir reklamos specialistų pajamos 3

Pernai labiausiai augo nekvalifikuotų darbuotojų, rinkodaros specialistų, mėsininkų ir dailidžių pajamos.

Finansai
11:59
Šiemet valdžia jau turi 70 mln. Eur perteklių 3

2018 metų sausio-vasario mėnesių centrinės valdžios perteklius buvo 70 mln. Eur ir sudarė 0,2% prognozuojamo...

Finansai
2018.03.30
Vyriausybės ataskaitoje – naujos kovos su šešėliu priemonės

Gyventojai gali sulaukti galimybės susigrąžinti sumokėtus mokesčius, jeigu perka paslaugas iš sektorių,...

Finansai
2018.03.30
Pro šalį nutekanti energija 9

Naujas Finansų ministerijos sukurtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas programuoja painiavą, bankrotų...

Verslo aplinka
2018.03.30
Jaunoms šeimoms regionuose žadama skirti penkiskart daugiau lėšų 3

Pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms šiais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti 2...

Verslo aplinka
2018.03.29
Apie 150-čiai viešųjų įstaigų FM siūlo privalomą auditą 1

Finansų ministerija siūlo nustatyti, kad stambesnės viešosios įstaigos ir labdaros bei paramos fondai...

Finansai
2018.03.29
Seimo Biudžeto komitetas nagrinės kelių vyriausybių finansų politiką 4

Seimas pavedė savo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) per vienerius metus atlikti parlamentinį tyrimą dėl...

Finansai
2018.03.29
Mokestinių ginčų komisijos nariams – dvi kadencijos

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisai, kuri apriboja Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijų skaičių iki...

Finansai
2018.03.29
Rezerviniame fonde švilpauja vėjai 20

Kas atsitinka, kai sunkmetis užpuola šalį, kurios pinigų aruoduose švilpauja vėjai, parodė 2009–2012-ieji:...

Finansai
2018.03.29
Naujas nemokumo apibrėžimas: jei neuždirbi pelno – bankrutuoji Premium 15

Jei naujame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte pasiūlytas nemokumo apibrėžimas bus įtrauktas į...

Pramonė
2018.03.29
Jeigu krizė būtų rytoj, pinigų valstybės rezervo užtektų kelioms dienoms Premium 7

Šiuo metu Rezerviniame fonde Lietuva turi 0,3% BVP dydžio sumą, Estija 2018 m. planuoja sukaupti 7,7% BVP...

Verslo aplinka
2018.03.29
Transporto lizingo portfelis didėja, bet rinkos perkaitimo grėsmės nėra Premium

2017 m. augusios transporto lizingo rinkos krepšelis pasiekė prieš krizę buvusį lygį, bet tai nėra perkaitimo...

Transportas
2018.03.29
Siūloma neriboti NT kredito gavėjo teisės pasirinkti valiutą 1

Ministrų kabinetas nesutinka su Seime gimusiu pasiūlymu apriboti su nekilnojamuoju turtu (NT) susijusio...

Verslo aplinka
2018.03.28
Ką „Girteka“ veikia finansų rinkose Premium

Finansų rinkas su jomis nesusijusią veiklą vykdančios bendrovės gali panaudoti ne vien kapitalui pritraukti,...

Rinkos
2018.03.28
Siūlo mokėti darbo užmokestį keturis kartus per mėnesį 21

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tikisi, kad mokant atlyginimą keturis kartus per mėnesį, pagerės žemiau...

Finansai
2018.03.27
Sąskaitų finansavimo bendrovė „Debifo“ patrigubino pajamas 2

Sąskaitų finansavimo bendrovės „Debifo“ klientų skaičius per 2017 m. padidėjo nuo 50 iki 153.

Finansai
2018.03.27
Mokesčių permokos jau pasiekė 15.700 gyventojų

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys dar tikslina duomenis apie...

Finansai
2018.03.27
Skvernelis prakalbo apie naujų mokesčių riziką 12

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad rengiantis mokesčių peržiūrai yra tam tikra naujų...

Finansai
2018.03.27
EK mokesčių planavimo tyrimas: palyginti su Estija, Lietuva – nekalta avelė Premium

Europos Komisijos ataskaita parodė, kad agresyvaus mokesčių planavimo schemos naudojamos daugelyje ES...

Finansai
2018.03.27

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau