Lietuviams trūksta finansinio išprusimo

Publikuota: 2016-11-10

Nors Lietuvos valdžia džiaugiasi šalies kylančiu ekonomikos lygiu ir gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, dažnas lietuvis gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o kai pinigų pritrūksta – skolinasi. Bene greičiausias ir paprasčiausias būdas papildyti piniginę – pasinaudoti greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Visgi, specialistai teigia, kad tautiečiai vis dar nesupranta atsakingo skolinimosi sąvokos ir svarbos.

Nerimą kelianti statistika

Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį, greitųjų kreditų buvo išduota beveik 11 proc. daugiau nei 2014 m. per tą patį laikotarpį. Pinigine išraiška tai būtų apie 852 tūkstančius eurų, o tai išties milžiniška pinigų suma. Remiantis statistikos duomenimis, didėja ir bendra paskolintų pinigų suma. Per 2015 m. pirmąjį pusmetį ji siekė beveik 387 milijonus eurų, o tai yra net 22 proc. daugiau nei prieš du metus tuo pačiu laikotarpiu. Taigi, tikriausiai galima drąsiai teigti, kad žaibiškai kilęs greitųjų kreditų bumas neketina artimiausiu metu nurimti. Be to, sparčiai didėja ir didesnių nei 290 eurų kreditų sumos.

Visgi, augantis greitųjų kreditų populiarumas specialistų negąsdina taip smarkiai, kaip kiti skaičiai. Net 25 proc. galiojančių kreditų buvo pratęsti mažiausiai vieną kartą, iš jų maždaug 40 proc. – pratęsti penkis ar daugiau kartų. Tai reiškia, kad kas ketvirtas lietuvis turi problemų, kai pasiskolintus pinigus reikia grąžinti. Taip pat daugėja ir klientų turto areštų, kurių skaičius išaugo net 12 kartų.

Neatsakingą skolinimąsi ir skolinimą bandoma pažaboti įstatymais

Nuo šių metų vasario 1 dienos įsigaliojo naujos greitųjų kreditų rinką suvaržančios įstatymo pataisos, kurios numato, kad greitųjų kreditų metinių palūkanų lubos privalo būti nuleistos iki 75 proc. Be to, siekiant, kad kreditoriai neįvestų neracionalių paslaugos administravimo mokesčių, kurie bent šiek tiek kompensuotų nuostolius, kuriuos kredito bendrovės patirs dėl metinių palūkanų sumažinimo, buvo įvesta 0.04 proc. nuo kredito sumos viršutinė paslaugų administravimo išlaidų suma. Taigi, remiantis šiomis įstatymo pataisomis, greitieji kreditai turi atpigti vartotojams, nes prieš tai dalis greitųjų kreditų bendrovių skolindavo nedideles pinigų sumas trumpam laikotarpiui, tačiau maksimaliomis palūkanomis.

Vienas svarbiausių įstatymo pataisų tikslų – sumažinti netinkamų kreditų, kurie dažniausiai yra paimami stresinėse situacijose ar neblaivių asmenų, skaičių. Tam pasiekti buvo įvestas laikotarpis, per kurį asmuo, pasiėmęs greitąjį kreditą, gali jį grąžinti be jokių baudų ir palūkanų. Įstatymu numatyta riba – dvi dienos nuo faktinio greitojo kredito pinigų gavimo. Taigi, tokia įstatymo pataisa suteikia vartotojui galimybę dar kartą gerai apgalvoti ar kreditas jam reikalingas, persigalvoti dėl jo paėmimo ir išvengti finansinių problemų.

Greitųjų kreditų bendrovės taip pat yra įpareigotos dar griežčiau vertinti potencialių klientų finansines galimybes pasiimtą kreditą grąžinti laiku. Tam pasiekti buvo įvestas reikalavimas tikrinti kliento duomenis informacinėse sistemose ir registruose. Kaip ir anksčiau greitojo kredito negalima suteikti nepilnamečiams, neblaiviems asmenims, o taip pat neveiksniems ar dalinai neveiksniems asmenims. Be to, uždrausta pinigus pervedinėti nakties metu, nuo 22 iki 7 val.

Įstatymo pataisos griežtina reikalavimus spalvingoms greitųjų kreditų reklamoms: jos turi būti išsamesnės ir konkretesnės, tai reiškia, kad jų metu turi būti aiškiai pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su kreditu, įskaitant palūkanų normas, sutarties trukmę, kredito gavėjo mokamą mėnesinių įmokų sumą ir pan. Visą informaciją būtina pateikti kuo aiškiau ir detaliau, kad asmuo, kuris svarsto galimybę pasiimti kreditą, aiškiai matytų, kiek jam teks mokėti palūkanų ir kiek jis permokės per greitojo kredito sutarties laiką.

Reikia didesnio gyventojų finansinio išprusimo

Anot greitųjų kreditų bendrovės Euroecredit.lt specialistų, jokie įstatymų griežtinimai nepadės, jei Lietuvos gyventojai nepradės atsakingiau vertinti greituosius kreditus ar paskolas. Anot specialistų, dažnas lietuvis dažnai susižavi galimybe greitai papildyti savo kišenes, tačiau gerai neapgalvoja ar kreditas netaps sunkia finansine našta. Tad prieš imant greitąjį kreditą reiktų atsakyti sau į kelis klausimus.

Visų pirma, kokiam tikslui kreditas imamas? Tarkim, jei pinigų trūksta naujam išmaniajam telefonui, vertėtų gerai apgalvoti ar naujasis pirkinys iš tiktųjų vertas šios finansinės atsakomybės. Gal geriau šiek tiek susiveržti diržus ir naujam pirkiniui pataupyti. Greitojo kredito griežtai nerekomenduojama imti, jei jo tikslas padengti kitą greitąjį kreditą. Visų antra, ar kreditas išties reikalingas? Reiktų gerai apgalvoti ar tikrai nėra galimybės kažkur apriboti savo poreikių ir taip sutaupyti, kol asmeninė finansinė krizė baigsis. Galiausiai, prieš imant kreditą, būtina pasitarti su šeima ir apgalvoti galimybes kreditą grąžinti laiku. Jei finansinė padėtis leidžia kreditą grąžinti ir ateityje ji neturėtų keistis į blogąją pusę, skolintis galima. Svarbiausia atminti, kad tai finansinė atsakomybė ir įsipareigojimai, kurių nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos ne tik kredito istorijai, bet ir asmeninei gerovei.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 5

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Nauji dienpinigių maksimalūs dydžiai

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja dienpinigių ir komandiruočių išlaidų tvarka ir nauji maksimalūs...

Vadyba
08:00
Mėnesio sandoris: „PayPal“ už „iZettle“ nepagailėjo 1,8 mlrd. Eur

JAV mokėjimų bendrovė „PayPal“ gegužės 18 d. paskelbė apie Švedijos finansų technologijų startuolio „iZettle“...

Rinkos
2018.07.01
Kol valdžia reformuoja mokesčius, kapitalas balsuoja kojomis 10

Kol valdžia gražbyliavo apie būsimą mokesčių reformą, kuri Lietuvą turi paversti patraukliausia šalimi...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Paskaičiuokite, kokį atlyginimą gausite 2019 m. po mokesčių reformos 26

Seimui ketvirtadienį palaiminus mokečių reformą, pagal kurią darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai...

Finansai
2018.06.29
Po reformos: pasilyginkime, kas ir kiek Europoje mokesčių sumoka mažiau Premium 43

Lyginamoji analizė rodo, kad dėl mažėsiančio darbo santykių apmokestinimo 2019 m. Lietuvoje mokėsime mažiau...

Finansai
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 6

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

Seimas patvirtino ir pensijų reformą

Seimas ketvirtadienį tarė paskutinį žodį dėl pensijų reformos – galutiniame balsavime reformai buvo pritarta.

Rinkos
2018.06.28
Pernai įmonių pradėtų bankrotų skaičius išaugo 8,7%

2017 m. pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 8,7%. Beveik visos bankrotą pradėjusios įmonės –...

Finansai
2018.06.28
Seimas galutinai palaimino mokesčių reformą 36

Seimo nariai ketvirtadienį pritarė mokesčių reformai, pagal kurią įvedami 20% ir 27% gyventojų pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Įteisinta ir mokesčių amnestija, ir didesnės baudos už mokesčių slėpimą

Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymui numatyti laikiną galimybę deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be...

Verslo aplinka
2018.06.28
Patvirtintas akcizų rūkalams didinimo trimetis planas 2

Akcizai rūkalams didės artimiausius trejus metus – cigaretėms vidutiniškai po 6% kasmet, cigarams, cigarilėms...

Verslo aplinka
2018.06.28
Nesuprantami mokesčių pakeitimai: šou tęsiasi 17

Seimo nariai spaudžiami byrančio laiko, likusio iki šios sesijos pabaigos, skubos tvarka stumia mokesčių ir...

Verslo aplinka
2018.06.28
Profsąjungoms bus galima skirti 1% GPM

Profesinės sąjungos turės teisę gauti iš gyventojų savarankiškai ir atskirai joms pervestą 1% gyventojų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Prezidentė paskubės peržiūrėti mokesčių reformos įstatymus 10

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido suprasti, kad skubos tvarka, dar šios savaitės pabaigoje tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.06.28
Vyriausybės įstaigų finansai ir personalo valdymas – vienose rankose: kaip veiks Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras Premium

Beveik pusantro šimto vyriausybinių įstaigų centralizuoja dalį savo funkcijų po vienu stogu. Tikinama, kad...

Verslo aplinka
2018.06.28
„Western Union“ Lietuvoje pernai uždirbo beveik 5 mln. Eur

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ valdoma bendrovė „Western Union Processing...

Finansai
2018.06.27
EK siūlymas: ES parama mažės iki 278 Eur gyventojui  7

Pagal pateiktus Europos Komisijos (EK) siūlymus ES paramos intensyvumas Lietuvoje nuo 2021 m. mažėja iki 278...

Finansai
2018.06.27
Šimonytė apie reformą: finansų šizofrenija tęsiasi Premium 34

Seime kelią besiskinanti reforma nėra jokia „centro kairioji“, kokia save vadina Vyriausybė ir Seimo...

Finansai
2018.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau