Investicijos į bet ką – ne investicijos

Audito „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ išvadose pabrėžiama: skiriant VIP lėšas tam pačiam objektui, o ministerijoms tarpusavyje nekoordinuojant veiksmų, pasitaiko neracionalių sprendimų dėl lėšų paskirstymo. Todėl lėšos naudojamos neefektyviai – Lietuvoje netrukus veiks 108 daugiafunkciai sporto centrai, dažnai vienas nuo kito nutolę vos per kelis ar keliolika kilometrų. VIP 2015 m. programai įgyvendinti buvo skirta 1,44 mlrd. Eur, beveik du trečdalius sumos sudarė ES ir kitos finansinės paramos lėšos. Kai kurie VIP projektai įstrigę ir užbaigtuvių laukia apie 10 metų. Pernai pradėti 394, šiemet – 224 nauji investiciniai projektai, tačiau 80-iai anksčiau pradėtų įgyvendinti projektų lėšų neskirta. Ilgėjant jų įgyvendinimo terminams, papildomų lėšų poreikis išauga 2–4 kartus. Pavyzdžiui, 80 sustabdytų projektų jau panaudota 225,6 mln. Eur – trečdalis jų pradėti prieš 10 metų...

Ši yda tęsiasi metų metais: vieni projektai nutraukiami ar įšaldomi, kiti pradedami be aiškesnės prioritetų vizijos. Beje, VK ne kartą atkreipė dėmesį, kad projektų įšaldymo praktika yra ydinga ir daug kainuoja valstybės piniginei, tačiau ir rengiant 2015 m. VIP į šias pastabas menkai teatsižvelgta. Užtat ir turime tokias auditorių išvadas. Tiesa, 2015 m. pradžioje būta vilčių, kad padėtis keisis, – buvo žadama įsiklausyti į daugkartinius ekonomisto Raimondo Kuodžio raginimus prieš žarstant valstybės pinigus atlikti kaštų ir naudos analizę. Ta proga žadėta viešojo sektoriaus investicijas sprausti į griežtesnius rėmus – šiam sektoriui skirti projektai turėjo būti finansuojami tik tuomet, kai bus pamatuotos išlaidos ir pasverta nauda. Analizė turėtų parodyti, ar projektas socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperka.

VK teigia, kad auditorių išvados byloja kitką: įvertinus penktadalį visų 2015 m. programoje vykdytų investicijų projektų (448 iš 2.246), nustatyta, kad dažniausiai sąnaudų, naudos ir alternatyvų analizės atliktos formaliai, neatitinka tokiai analizei keliamų reikalavimų. Užtat ir „puikuojasi“ VIP tokie projektai kaip Prienuose – nuo 2010 m. gyventojų skaičius čia sumažėjo 11%, bet daugiafunkciame sporto centre planuojama įrengti baseiną. Ir argi rūpi valstybės pinigus dosniai žarstantiems valdininkams, kad baseinų (ir ne vieno) esama vos už 6 km esančiame Birštone... Šis pavyzdys – charakteringas, be to, atskleidžia ir kitą problemą. Uždaro rato problemą – iš miestų ir miestelių išvažiuoja žmonės, dalis emigruoja į užsienį, nes nėra darbo, o darbo nėra, nes verslininkai skundžiasi negalintys sukurti darbo vietų, nes nėra kam dirbti.

VK siūlo visiškai atsisakyti Valstybės investicijų programos – audito rezultatai parodė, kad beveik 20 m. egzistuojančią valstybės investicijų tvarką reikia keisti iš esmės. Ypač daug ką iš esmės reikia keisti vykdant investicijas regionuose. Dabar vaikščiodamas po kai kuriuos miestus ir miestelius matai gražiai sutvarkytas aikštes, spalvingus gėlynus – tik nėra kam tuo gėrėtis... Tuščia – žmonės ir toliau kraunasi lagaminus.

Naujausi rinkimų duomenys siunčia dar vieną signalą naujai valdžiai – užsienyje lietuviai šiemet balsavo gerokai aktyviau nei prieš 4 m. Dauguma jų valdžioje norėtų matyti konservatorius ir liberalus. Balsavo daug jaunimo, vadinasi, jaunuoliai tiki, kad Lietuvoje galima ką nors pakeisti. O tai – didžiulis įpareigojimas naujai valdžiai. Jau ir emigrantai nebenori matyti, kaip stumiamas laikas, imituojama veikla – jie nori radikalių permainų tėvynėje. O joms atsiradus, galbūt galėsime sveikinti vis daugiau pargrįžtančių tautiečių.