Visagalis perskirstymas

Publikuota: 2016-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Perskirstymo dydis Lietuvoje tapo atpirkimo ožiu. Perskirstymas tai – kuomet į šalies biudžetą surenkami mokesčiai yra skiriami įvairioms viešoms paslaugoms įvairioms sritims ir valdžios išlaikymui: sveikatos ir socialinei apsaugai, švietimui, valstybės skolos grąžinimui, valstybinių institucijų išlaikymui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui ir pan.

Ant palyginti mažo valstybės biudžeto ir BVP santykio Lietuvoje kariamos visos bėdos. Nekokybiškos valdžios paslaugos? Kaltas per mažas perskirstymas. Daug skurstančiųjų? Kaltas perskirstymas. Maži atlyginimai? Perskirstymas. Atrodo, kad jei tik valdžia turėtų daugiau pinigų, tai išsispręstų visos bėdos.

Bet daugiau pinigų nereiškia geresnių paslaugų. Dirbantysis jau ir taip pusę savo pajamų sumoka mokesčiams. Bet kažkodėl galvojama, kad jei valdžia dar pabrangintų savo paslaugas, jų kokybė staiga imtų ir pagerėtų. Tačiau jei už prekę ar paslaugą sumokame daugiau, tai dar nereiškia, kad kažkas suinteresuotas ją gerinti. Atvirkščiai, didesnis lėšų kiekis valdžios rankose gali tiesiog užkamšyti ir užmaskuoti tikrąsias problemas, dėl kurių viešosios paslaugos yra nekokybiškos ar nepakankamos. Lėšų trūkumas yra tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl viešoji paslauga gali būti nekokybiška. Dažnu atveju problema yra neefektyvus pinigų naudojimas, o ne jų trūkumas.

Kalbėjimas apie didesnį perskirstymą kaip problemų sprendimą atbukina diskusiją. Tada jau nebėra vietos pasakyti, kad gal kai kurių paslaugų apskritai reikia atsisakyti tam, kad daugiau lėšų liktų labiau reikalingoms. Gal paslaugas reikia teikti efektyviau, naikinant nereikalingas procedūras, atsisakant perteklinio turto ar perteklinių viešojo sektoriaus darbuotojų. O gal kai kurių paslaugų teikimą reikia nebūtinai organizuoti pačiai valdžiai, dalį jų galima pirkti iš nevyriausybinių organizacijų ar įmonių. Bet kam apsisunkinti, apie tai galvoti ir tai daryti, jei viską galime išspręsti skirdami daugiau pinigų? Bet jei kepalą duonos nusiperki brangiau, ar tai reiškia, kad jis staiga pasidaro skanesnis?

Siūlymas didinti perskirstymą ir taip spręsti problemas apeliuoja į blogiausius rinkėjų jausmus ir motyvus: pavydą ir manymą, kad teisinga valdžia gali berti maną iš dangaus. Perskirstymą visada siūloma didinti iš kažkieno kito kišenės. Iš tų, kurie ir taip turi per daug (turtingieji, kapitalas). Arba iš tų, kurie nesusimoka mokesčių tiek, kiek turėtų sumokėti (šešėlis). Perskirstymas pristatomas kaip nemokami pietūs – kažkas gyvena per gerai, kodėl gi iš jų nepaėmus ir nepadalinus visiems?

Čia taip pat pasimato žodžio „perskirstymas“ keistumas. Perskirstyti galima tai, kas jau vieną kartą buvo paskirstyta. Bet ekonomikoje žmonės savo pajamas užsidirba – joks centrinis valdžios organas jų neskirsto ir nedalina. Perskirstymą reiktų vadinti tikruoju žodžiu – paskirstymu. Tad ko iš tikro norima yra didinti centrinį žmonių uždirbtų pinigų paskirstymą, didinti ekonomikos planavimą.

Ypatingai keistai atrodo, kai mažas perskirstymas pristatomas kaip mažų mokesčių pasekmė. Mažą perskirstymą gali lemti tiek maži, tiek dideli mokesčiai. Apmokestinkim viską 80% ir pamatysime, kaip biudžeto pajamos pradings. Ekonomika pavirs į šešėlį, nes legaliai neapsimokės nieko kurti ir gaminti. Perskirstymas kažkodėl matomas kaip neutralus – nedarantis įtakos žmonių elgesiui ir motyvams. O realybė yra ta, kad kiekvienas padidintas ar naujas mokestis lemia tai, kad ką perskirstyti turima vis mažiau.

Tad statistiškai mažesnį biudžeto ir BVP santykį nei vidutiniškai Europoje iš dalies ir lemia tai, jog tam tikri mokesčiai yra per dideli, pvz., darbo pajamų ar akcizinių prekių apmokestinimas, dėl kurio atsiranda šešėlinė ekonominė veikla, kurioje nemokami mokesčiai. Yra ir kitų priežasčių – pvz., kitose ES šalyse yra apmokestinamos socialinės išmokos, kas dirbtinai išpučia surenkamų mokesčių statistiką. Socialinių išmokų gavėjai realiai mokesčių juk nemoka (nes jos ir taip mokamos iš surenkamų mokesčių), tačiau perskirstymo statistika tampa didesnė. Lietuvoje tokios praktikos nėra, todėl perskirstymas statistiškai atrodo mažesnis.

Konfiskavimo ir padalinimo idėja nėra nauja. Ji labai girdėta ir skaudžiai žinoma. Bet kažkodėl tai ir vėl bandoma pristatyti kaip kažką naujo ar modernaus. Tačiau padalinimu paremta gerovė labai greitai išsibaigia. Kad ir kaip nenorėtų pripažinti norintis perskirstymo, tačiau šalių į kurias lygiuojamės gerovė paremta ne perskirstymu, o sukūrimu to, ką galima būtų skirstyti.

Komentaro autorius – Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JK startuolis „Railsbank“ Vilniuje įregistravo bendrovę 3

Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platforma „Railsbank“,...

Finansai
2019.01.23
Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
2019.01.23
Augo alkoholio ir tabako akcizų pajamos 

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo beveik 5%, daugiau kaip pusė jų surinkta už spiritinius gėrimus.

Finansai
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 3

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 23

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 10

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 45

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Kostiumas už įmonės pinigus – tik kai jis būtinas pajamoms uždirbti Premium 5

Lietuvoje įmonė gali puošti savo interjerą ar nupirkti darbuotojui mobilųjį telefoną, jeigu jam jo reikia...

Finansai
2019.01.21
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium 1

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
2019.01.21
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau