Visagalis perskirstymas

Publikuota: 2016-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Perskirstymo dydis Lietuvoje tapo atpirkimo ožiu. Perskirstymas tai – kuomet į šalies biudžetą surenkami mokesčiai yra skiriami įvairioms viešoms paslaugoms įvairioms sritims ir valdžios išlaikymui: sveikatos ir socialinei apsaugai, švietimui, valstybės skolos grąžinimui, valstybinių institucijų išlaikymui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui ir pan.

Ant palyginti mažo valstybės biudžeto ir BVP santykio Lietuvoje kariamos visos bėdos. Nekokybiškos valdžios paslaugos? Kaltas per mažas perskirstymas. Daug skurstančiųjų? Kaltas perskirstymas. Maži atlyginimai? Perskirstymas. Atrodo, kad jei tik valdžia turėtų daugiau pinigų, tai išsispręstų visos bėdos.

Bet daugiau pinigų nereiškia geresnių paslaugų. Dirbantysis jau ir taip pusę savo pajamų sumoka mokesčiams. Bet kažkodėl galvojama, kad jei valdžia dar pabrangintų savo paslaugas, jų kokybė staiga imtų ir pagerėtų. Tačiau jei už prekę ar paslaugą sumokame daugiau, tai dar nereiškia, kad kažkas suinteresuotas ją gerinti. Atvirkščiai, didesnis lėšų kiekis valdžios rankose gali tiesiog užkamšyti ir užmaskuoti tikrąsias problemas, dėl kurių viešosios paslaugos yra nekokybiškos ar nepakankamos. Lėšų trūkumas yra tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl viešoji paslauga gali būti nekokybiška. Dažnu atveju problema yra neefektyvus pinigų naudojimas, o ne jų trūkumas.

Kalbėjimas apie didesnį perskirstymą kaip problemų sprendimą atbukina diskusiją. Tada jau nebėra vietos pasakyti, kad gal kai kurių paslaugų apskritai reikia atsisakyti tam, kad daugiau lėšų liktų labiau reikalingoms. Gal paslaugas reikia teikti efektyviau, naikinant nereikalingas procedūras, atsisakant perteklinio turto ar perteklinių viešojo sektoriaus darbuotojų. O gal kai kurių paslaugų teikimą reikia nebūtinai organizuoti pačiai valdžiai, dalį jų galima pirkti iš nevyriausybinių organizacijų ar įmonių. Bet kam apsisunkinti, apie tai galvoti ir tai daryti, jei viską galime išspręsti skirdami daugiau pinigų? Bet jei kepalą duonos nusiperki brangiau, ar tai reiškia, kad jis staiga pasidaro skanesnis?

Siūlymas didinti perskirstymą ir taip spręsti problemas apeliuoja į blogiausius rinkėjų jausmus ir motyvus: pavydą ir manymą, kad teisinga valdžia gali berti maną iš dangaus. Perskirstymą visada siūloma didinti iš kažkieno kito kišenės. Iš tų, kurie ir taip turi per daug (turtingieji, kapitalas). Arba iš tų, kurie nesusimoka mokesčių tiek, kiek turėtų sumokėti (šešėlis). Perskirstymas pristatomas kaip nemokami pietūs – kažkas gyvena per gerai, kodėl gi iš jų nepaėmus ir nepadalinus visiems?

Čia taip pat pasimato žodžio „perskirstymas“ keistumas. Perskirstyti galima tai, kas jau vieną kartą buvo paskirstyta. Bet ekonomikoje žmonės savo pajamas užsidirba – joks centrinis valdžios organas jų neskirsto ir nedalina. Perskirstymą reiktų vadinti tikruoju žodžiu – paskirstymu. Tad ko iš tikro norima yra didinti centrinį žmonių uždirbtų pinigų paskirstymą, didinti ekonomikos planavimą.

Ypatingai keistai atrodo, kai mažas perskirstymas pristatomas kaip mažų mokesčių pasekmė. Mažą perskirstymą gali lemti tiek maži, tiek dideli mokesčiai. Apmokestinkim viską 80% ir pamatysime, kaip biudžeto pajamos pradings. Ekonomika pavirs į šešėlį, nes legaliai neapsimokės nieko kurti ir gaminti. Perskirstymas kažkodėl matomas kaip neutralus – nedarantis įtakos žmonių elgesiui ir motyvams. O realybė yra ta, kad kiekvienas padidintas ar naujas mokestis lemia tai, kad ką perskirstyti turima vis mažiau.

Tad statistiškai mažesnį biudžeto ir BVP santykį nei vidutiniškai Europoje iš dalies ir lemia tai, jog tam tikri mokesčiai yra per dideli, pvz., darbo pajamų ar akcizinių prekių apmokestinimas, dėl kurio atsiranda šešėlinė ekonominė veikla, kurioje nemokami mokesčiai. Yra ir kitų priežasčių – pvz., kitose ES šalyse yra apmokestinamos socialinės išmokos, kas dirbtinai išpučia surenkamų mokesčių statistiką. Socialinių išmokų gavėjai realiai mokesčių juk nemoka (nes jos ir taip mokamos iš surenkamų mokesčių), tačiau perskirstymo statistika tampa didesnė. Lietuvoje tokios praktikos nėra, todėl perskirstymas statistiškai atrodo mažesnis.

Konfiskavimo ir padalinimo idėja nėra nauja. Ji labai girdėta ir skaudžiai žinoma. Bet kažkodėl tai ir vėl bandoma pristatyti kaip kažką naujo ar modernaus. Tačiau padalinimu paremta gerovė labai greitai išsibaigia. Kad ir kaip nenorėtų pripažinti norintis perskirstymo, tačiau šalių į kurias lygiuojamės gerovė paremta ne perskirstymu, o sukūrimu to, ką galima būtų skirstyti.

Komentaro autorius – Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas atveria kelią įvairių PVM lengvatų svarstymui 7

Seimas antradienį po pateikimo pritarė eilei pasiūlymų taikyti PVM lengvatas ir nutarė toliau jas svarstyti.

Finansai
2018.11.20
Seimas linksta apkarpyti „Sodros“ įmokų naštą 9

Seimas po svarstymo pritarė mokestinės naštos sumažinimui savarankiškai dirbantiems asmenims, o svarstydamas...

Finansai
2018.11.20
Lietuva pagal mokesčių palankumą pasaulyje liko 18 vietoje 1

Lietuva pagal mokesčių sistemos palankumą verslui liko toje pat – 18 vietoje tarp 190 pasaulio šalių, parodė...

Finansai
2018.11.20
N. Mačiulis: ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuojama 19

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius...

Finansai
2018.11.20
2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
2018.11.20
Euro zonoje – didžiausias kainų šuolis per 6 metus 7

Euro zonos kainos šių metų spalio mėn. augo sparčiausiai per paskutinius šešerius metus. Tokį pokytį lėmė...

Finansai
2018.11.20
Paramai skirta GPM dalis nuo 2% mažėja iki 1,06% 4

Nuo 2019 m. darbo užmokestis dauginamas iš koeficiento 1,289, didėja ir pajamų mokesčio tarifas, todėl...

Finansai
2018.11.20
Italai užčiuopė Lietuvos potencialą – nori atsiriekti 10% bankų dominuojamos rinkos Premium

Į Lietuvos faktoringo paslaugų rinką žengė Italijos verslininkų įsteigtas naujokas „Vilnius factoring...

Rinkos
2018.11.20
Statistikos departamentas atleidžia 18 darbuotojų 4

Po struktūrinių pokyčių Statistikos departamente sumažėjo padalinių ir darbuotojų skaičius.

Finansai
2018.11.20
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: draudimas apima ir keleivio su durelėmis padarytą žalą 19

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga plečiasi – dabar ji apima ne tik...

Finansai
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 8

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 13

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą 2

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės 13

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis...

Finansai
2018.11.15
Audito komitetas nepritarė 2019 m. biudžetui 9

Seimo Audito komitetas nepritarė 2019 m. valstybės biudžetui, o Biudžeto ir finansų komitetas palaimino...

Finansai
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau