Visagalis perskirstymas

Publikuota: 2016-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas

Perskirstymo dydis Lietuvoje tapo atpirkimo ožiu. Perskirstymas tai – kuomet į šalies biudžetą surenkami mokesčiai yra skiriami įvairioms viešoms paslaugoms įvairioms sritims ir valdžios išlaikymui: sveikatos ir socialinei apsaugai, švietimui, valstybės skolos grąžinimui, valstybinių institucijų išlaikymui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui ir pan.

Ant palyginti mažo valstybės biudžeto ir BVP santykio Lietuvoje kariamos visos bėdos. Nekokybiškos valdžios paslaugos? Kaltas per mažas perskirstymas. Daug skurstančiųjų? Kaltas perskirstymas. Maži atlyginimai? Perskirstymas. Atrodo, kad jei tik valdžia turėtų daugiau pinigų, tai išsispręstų visos bėdos.

Bet daugiau pinigų nereiškia geresnių paslaugų. Dirbantysis jau ir taip pusę savo pajamų sumoka mokesčiams. Bet kažkodėl galvojama, kad jei valdžia dar pabrangintų savo paslaugas, jų kokybė staiga imtų ir pagerėtų. Tačiau jei už prekę ar paslaugą sumokame daugiau, tai dar nereiškia, kad kažkas suinteresuotas ją gerinti. Atvirkščiai, didesnis lėšų kiekis valdžios rankose gali tiesiog užkamšyti ir užmaskuoti tikrąsias problemas, dėl kurių viešosios paslaugos yra nekokybiškos ar nepakankamos. Lėšų trūkumas yra tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl viešoji paslauga gali būti nekokybiška. Dažnu atveju problema yra neefektyvus pinigų naudojimas, o ne jų trūkumas.

Kalbėjimas apie didesnį perskirstymą kaip problemų sprendimą atbukina diskusiją. Tada jau nebėra vietos pasakyti, kad gal kai kurių paslaugų apskritai reikia atsisakyti tam, kad daugiau lėšų liktų labiau reikalingoms. Gal paslaugas reikia teikti efektyviau, naikinant nereikalingas procedūras, atsisakant perteklinio turto ar perteklinių viešojo sektoriaus darbuotojų. O gal kai kurių paslaugų teikimą reikia nebūtinai organizuoti pačiai valdžiai, dalį jų galima pirkti iš nevyriausybinių organizacijų ar įmonių. Bet kam apsisunkinti, apie tai galvoti ir tai daryti, jei viską galime išspręsti skirdami daugiau pinigų? Bet jei kepalą duonos nusiperki brangiau, ar tai reiškia, kad jis staiga pasidaro skanesnis?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Siūlymas didinti perskirstymą ir taip spręsti problemas apeliuoja į blogiausius rinkėjų jausmus ir motyvus: pavydą ir manymą, kad teisinga valdžia gali berti maną iš dangaus. Perskirstymą visada siūloma didinti iš kažkieno kito kišenės. Iš tų, kurie ir taip turi per daug (turtingieji, kapitalas). Arba iš tų, kurie nesusimoka mokesčių tiek, kiek turėtų sumokėti (šešėlis). Perskirstymas pristatomas kaip nemokami pietūs – kažkas gyvena per gerai, kodėl gi iš jų nepaėmus ir nepadalinus visiems?

Čia taip pat pasimato žodžio „perskirstymas“ keistumas. Perskirstyti galima tai, kas jau vieną kartą buvo paskirstyta. Bet ekonomikoje žmonės savo pajamas užsidirba – joks centrinis valdžios organas jų neskirsto ir nedalina. Perskirstymą reiktų vadinti tikruoju žodžiu – paskirstymu. Tad ko iš tikro norima yra didinti centrinį žmonių uždirbtų pinigų paskirstymą, didinti ekonomikos planavimą.

Ypatingai keistai atrodo, kai mažas perskirstymas pristatomas kaip mažų mokesčių pasekmė. Mažą perskirstymą gali lemti tiek maži, tiek dideli mokesčiai. Apmokestinkim viską 80% ir pamatysime, kaip biudžeto pajamos pradings. Ekonomika pavirs į šešėlį, nes legaliai neapsimokės nieko kurti ir gaminti. Perskirstymas kažkodėl matomas kaip neutralus – nedarantis įtakos žmonių elgesiui ir motyvams. O realybė yra ta, kad kiekvienas padidintas ar naujas mokestis lemia tai, kad ką perskirstyti turima vis mažiau.

Tad statistiškai mažesnį biudžeto ir BVP santykį nei vidutiniškai Europoje iš dalies ir lemia tai, jog tam tikri mokesčiai yra per dideli, pvz., darbo pajamų ar akcizinių prekių apmokestinimas, dėl kurio atsiranda šešėlinė ekonominė veikla, kurioje nemokami mokesčiai. Yra ir kitų priežasčių – pvz., kitose ES šalyse yra apmokestinamos socialinės išmokos, kas dirbtinai išpučia surenkamų mokesčių statistiką. Socialinių išmokų gavėjai realiai mokesčių juk nemoka (nes jos ir taip mokamos iš surenkamų mokesčių), tačiau perskirstymo statistika tampa didesnė. Lietuvoje tokios praktikos nėra, todėl perskirstymas statistiškai atrodo mažesnis.

Konfiskavimo ir padalinimo idėja nėra nauja. Ji labai girdėta ir skaudžiai žinoma. Bet kažkodėl tai ir vėl bandoma pristatyti kaip kažką naujo ar modernaus. Tačiau padalinimu paremta gerovė labai greitai išsibaigia. Kad ir kaip nenorėtų pripažinti norintis perskirstymo, tačiau šalių į kurias lygiuojamės gerovė paremta ne perskirstymu, o sukūrimu to, ką galima būtų skirstyti.

Komentaro autorius – Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui priteista 90.000 Eur Premium

Aukščiausiasis teismas paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš keturis metus...

Pramonė
15:55
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
15:38
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
14:41
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
12:48
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
09:12
Be licencijų ir priežiūros galintys likti turto vertintojai stebisi ir bijo NT brokerių likimo Premium 6

Finansų ministerija siūlo atsisakyti turto ir verslo vertintojų reguliavimo. Nekilnojamojo turto (NT)...

JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
2022.05.17
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 2

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 11

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
2022.05.17
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
EK naujausioje prognozėje karpo ES ir Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisija (EK) savo pavasario ekonomikos augimo prognozėje sumažino ES, taip pat Lietuvos augimo...

Verslo aplinka
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku