Yla lenda iš maišo: 4 mln. Eur iš medienos mokesčio naudoti ne pagal paskirtį

Publikuota: 2016-09-28
Atnaujinta 2016-09-28 16:15
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko žinyba 4 mln. Eur, surinktų iš miško apyvartos mokesčio, naudoja ne keliams tvarkyti, o ministerijai pavaldžios Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) aparatui išlaikyti.

Valstybė kontrolė (VK) atlikusi auditą nustatė, jog 2015 m. pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (toliau - programos) lėšų – apie 4 mln. Eur – buvo panaudotos ne miškų būklei gerinti, o Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo išlaidoms.

Programos pajamas sudaro valstybinių ir nuo 2015 m. privačių miškų valdytojų į valstybės biudžetą sumokėti 5% atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei asmenų mokamos kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Šiomis lėšomis ir yra finansuojamas programos priemonių įgyvendinimas. Auditas parodė, jog programos sudarymas, administravimas ir vykdymas turi trūkumų, o ministerijos sukurta priemonių finansavimo sistema ne visais atvejais užtikrina, kad lėšos būtų panaudotos svarbiausioms priemonėms.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ministerija pripažįsta, kad įstaigos turi būti finansuojamos ne iš tiesioginių verslo mokesčių, o biudžeto. 5% medienos mokestį miško savininkams inicijavęs Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tokias Miškų įstatymo pataisas žada pateikti kartų su 2017 m. biudžetu, kuriomis taip pat siūlys, kad medienos mokesčio tarifas mažėtų nuo 5% iki 2,5%.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog administravimo išlaidos neturėtų būti laikomos prioritetinėmis, nes mokesčių pagrindu formuojamos programos paskirtis yra finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pirmaisiais 5% mokesčio galiojimo metais (2015 m.) privatūs miško savininkai įsipareigojo sumokėti 2,69 mln. Eur nuo 53,8 mln. Eur gautų pajamų. Mokesčio už 2015 m. iš viso surinkta 2 mln. Eur - lygiai pusę visos sumos, pagal Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą.   Miškų urėdijos pernai gavo 144,2 mln. Eur pajamų, nuo kurių sumokėjo 21,6 mln. Eur, arba 15% mokesčių nuo parduotos medienos vertės (trečdalis arba 5% nukreipiama VK audituotos programos finansavimui).

Kasmet nepanaudoja po 10 mln. Eur

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog kasmet nepanaudojama apie 10 mln. Eur (arba 50%) programos lėšų (įskaitant nepanaudotą praėjusių metų likutį), o tai rodo, kad valstybės biudžeto lėšos planuojamos ne pačiu efektyviausiu būdu.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako, kad VK nustatė jau seniai labai gerai žinomą faktą.

„Išties, beveik pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų, kurios šiuo metu skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų-Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos- veiklos finansavimui, galėtų būti nukreiptos miško kelių tvarkymo ir kitoms bendrosioms reikmėms“, - atsiųstame komentare teigia p. Gaižutis.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, taip pat džiaugiasi, kad ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir Valstybės kontrolė pagaliau atkreipė dėmesį į betvarkę, kuri yra susidariusi administruojant miškų ūkiui skiriamas lėšas.

Abi miško savininkus vienijančios organizacijos jau anksčiau, ne vieną kartą atkreipė dėmesį į tai, kad neaiškiais kriterijais sukurta Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa, kurios analogo, dėl savo atsilikimo, nėra jokioje kitoje šalyje, netinkamai paskirsto lėšas: nuolat susidaro nepanaudojami likučiai, nefinansuojamos privačių miškininkų, mokslo reikmės.

„Ne todėl, kad trūktų pinigų ar nebūtų poreikio, o todėl, kad beveik visa suma kasmet yra skiriama miškotvarkos darbams ir valstybės institucijų išlaikymui“, - sakė p. Pivoriūnas.

Pasak p. Gaižučio, Aplinkos ministerija šių dviejų institucijų veiklą turi finansuoti iš jai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, kaip ir visų kitų ministerijai pavaldžių įstaigų, t.y. per Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programą.

VK Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus programos lėšų administravimo sistema taptų efektyvesnė ir daugiau lėšų būtų panaudojama miškų ūkio plėtrai ir svarbiausioms priemonėms vykdyti.

Žada teikti pataisas su biudžetu

VŽ jau rašė, kad gautos lėšos toli gražu nepanaudojamos pagal paskirtį, t. y. už jas, kaip tikina verslininkai, nesutvarkyta „nė vieno metro miško kelių“.

Socialdemokratas Salamakinas, vadovaujantis Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kurio iniciatyva nuo 2015 m. buvo įvestas 5% mokestis nuo parduotos medienos, dar pavasarį miškininkams žadėjo, kad Miškų įstatymo pakeitimais bus siūloma nuo 5 iki 2,5% sumažinti atskaitymus į valstybės biudžetą nuo gautų pajamų už parduotą medieną privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams.

Taip pat esą bus užtikrinta, kad iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų nebūtų finansuojamos Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos veiklos. Deja, tokios pataisos Seime šiuo metu nėra svarstomos.

Ministerija sutinka

Aplinkos ministerija teigia pritarianti Valstybės kontrolės išvadai, kad šios programos lėšos neturėtų būti naudojamos ministerijai pavaldžių miškų ūkio įstaigų veiklai finansuoti. Tačiau teigia, kad tokį finansavimą, kuris iš šios programos skiriamas VMT ir GMU, nustato Miškų įstatymas.

„Aplinkos ministerija ne kartą yra pasisakiusi, kad šios įstaigos būtų finansuojamos ne iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, o iš ministerijai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, atitinkamai planuodama biudžeto išlaidas“, – pranešime cituojamas Robertas Klovas ministerijos kancleris.

Ponas Salamakinas teisinasi, kad šią kadenciją Seimas pakeisti Miškų įstatyme, kad GMU ir VMT būtų finansuojamos iš biudžeto, nespėjo. „Buvo nutarta, kad tokios pataisos turėtų eiti kartu su 2017 m. biudžeto projektu. Išties yra negerai, kai institucijos išlaikomos ne iš biudžeto, o iš tikslinio mokesčio“, - VŽ sakė p. Salamakinas.

Pasak jo, tos pataisos turi būti teikiamos kartu su kitų metų biudžetu, kad įsigaliotu nuo 2017 m. sausio. Jis toliau žada, kad "atpalaidavus tuos 4-5 mln. Eur" būtų galima ir privatiems miško savininkams ir miškų urėdijoms mažinti mokestį nuo 5% iki 2,5%.

„Reikia laukti biudžeto. Kai jis pasieks Seimą reikės kreiptis į esamą ar būsimą Vyriausybę, kad šitie Miškų įstatymo pataisų projektai eitų kartu su biudžetu, nes jeigu dabar pateiktumėm, tai pagal statutą nauji mokesčiai negalėtų įsigalioti anksčiau nei po pusmečio ir tai yra problema“, - sakė Seimo narys.

Kasmet nepanaudoja 10 mln. Eur

Auditoriai pažymėjo, kad nepanaudojama apie 10 mln. eurų programos lėšų. Tačiau didžioji dalis šių lėšų, pasak p. Klovo, yra sukaupta tikslingai. Jos, anot specialisto, bus skirtos naujiems miškams įveisti kompensuojant už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir didinant šalies miškingumą.

„Tai yra kryptingai planuojama daugiametė veikla. Iš šių lėšų bus steigiamos sėklinės plantacijos, plėtojami valstybiniai medelynai, auginami sodmenys, atliekamos teritorijų planavimo procedūros, miškų urėdijoms perduodama ar valstybės vardu įsigyjama žemė miškams įveisti, vykdomi šių naujų miškų priežiūros ir apsaugos darbai“, – aiškina ministerija.

Jos teigimu, vienintelė kliūtis miškų įveisimo darbams spartinti ir šalies miškingumui didinti – tai stringantis šiam tikslui skirtos žemės perdavimas iš laisvo valstybės žemės fondo miškų urėdijoms.

„Pavyzdžiui, 2015 m., nepaisant visų Aplinkos ministerijos pastangų, Nacionalinė žemės tarnyba miškų urėdijoms perdavė apie 500 ha, o šiemet tik 420 ha žemės miškui įveisti, nors urėdijos pagal Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą kasmet galėtų įveisti 2-3 tūkst. ha naujų miškų. Todėl Aplinkos ministerija jas įpareigojo žemės planuojamiems miškams įveisti papildomai įsigyti iš privačių savininkų. Tik išsprendus žemės problemą, ministerijos požiūriu, galima veiksmingai panaudoti programos lėšų likutį šalies miškingumui didinti“, – vardijamos priežastys AM pranešime.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
18:17
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
17:10
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
15:05
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
14:40
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
14:19
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
13:46
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
10:58
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
05:45
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 8

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
05:45
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
05:45
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Prezidento patarėja: Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui 7

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku