Yla lenda iš maišo: 4 mln. Eur iš medienos mokesčio naudoti ne pagal paskirtį

Publikuota: 2016-09-28
Atnaujinta 2016-09-28 16:15
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko žinyba 4 mln. Eur, surinktų iš miško apyvartos mokesčio, naudoja ne keliams tvarkyti, o ministerijai pavaldžios Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) aparatui išlaikyti.

Valstybė kontrolė (VK) atlikusi auditą nustatė, jog 2015 m. pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (toliau - programos) lėšų – apie 4 mln. Eur – buvo panaudotos ne miškų būklei gerinti, o Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo išlaidoms.

Programos pajamas sudaro valstybinių ir nuo 2015 m. privačių miškų valdytojų į valstybės biudžetą sumokėti 5% atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei asmenų mokamos kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Šiomis lėšomis ir yra finansuojamas programos priemonių įgyvendinimas. Auditas parodė, jog programos sudarymas, administravimas ir vykdymas turi trūkumų, o ministerijos sukurta priemonių finansavimo sistema ne visais atvejais užtikrina, kad lėšos būtų panaudotos svarbiausioms priemonėms.

Ministerija pripažįsta, kad įstaigos turi būti finansuojamos ne iš tiesioginių verslo mokesčių, o biudžeto. 5% medienos mokestį miško savininkams inicijavęs Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tokias Miškų įstatymo pataisas žada pateikti kartų su 2017 m. biudžetu, kuriomis taip pat siūlys, kad medienos mokesčio tarifas mažėtų nuo 5% iki 2,5%.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog administravimo išlaidos neturėtų būti laikomos prioritetinėmis, nes mokesčių pagrindu formuojamos programos paskirtis yra finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pirmaisiais 5% mokesčio galiojimo metais (2015 m.) privatūs miško savininkai įsipareigojo sumokėti 2,69 mln. Eur nuo 53,8 mln. Eur gautų pajamų. Mokesčio už 2015 m. iš viso surinkta 2 mln. Eur - lygiai pusę visos sumos, pagal Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą.   Miškų urėdijos pernai gavo 144,2 mln. Eur pajamų, nuo kurių sumokėjo 21,6 mln. Eur, arba 15% mokesčių nuo parduotos medienos vertės (trečdalis arba 5% nukreipiama VK audituotos programos finansavimui).

Kasmet nepanaudoja po 10 mln. Eur

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog kasmet nepanaudojama apie 10 mln. Eur (arba 50%) programos lėšų (įskaitant nepanaudotą praėjusių metų likutį), o tai rodo, kad valstybės biudžeto lėšos planuojamos ne pačiu efektyviausiu būdu.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako, kad VK nustatė jau seniai labai gerai žinomą faktą.

„Išties, beveik pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų, kurios šiuo metu skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų-Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos- veiklos finansavimui, galėtų būti nukreiptos miško kelių tvarkymo ir kitoms bendrosioms reikmėms“, - atsiųstame komentare teigia p. Gaižutis.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, taip pat džiaugiasi, kad ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir Valstybės kontrolė pagaliau atkreipė dėmesį į betvarkę, kuri yra susidariusi administruojant miškų ūkiui skiriamas lėšas.

Abi miško savininkus vienijančios organizacijos jau anksčiau, ne vieną kartą atkreipė dėmesį į tai, kad neaiškiais kriterijais sukurta Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa, kurios analogo, dėl savo atsilikimo, nėra jokioje kitoje šalyje, netinkamai paskirsto lėšas: nuolat susidaro nepanaudojami likučiai, nefinansuojamos privačių miškininkų, mokslo reikmės.

„Ne todėl, kad trūktų pinigų ar nebūtų poreikio, o todėl, kad beveik visa suma kasmet yra skiriama miškotvarkos darbams ir valstybės institucijų išlaikymui“, - sakė p. Pivoriūnas.

Pasak p. Gaižučio, Aplinkos ministerija šių dviejų institucijų veiklą turi finansuoti iš jai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, kaip ir visų kitų ministerijai pavaldžių įstaigų, t.y. per Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programą.

VK Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus programos lėšų administravimo sistema taptų efektyvesnė ir daugiau lėšų būtų panaudojama miškų ūkio plėtrai ir svarbiausioms priemonėms vykdyti.

Žada teikti pataisas su biudžetu

VŽ jau rašė, kad gautos lėšos toli gražu nepanaudojamos pagal paskirtį, t. y. už jas, kaip tikina verslininkai, nesutvarkyta „nė vieno metro miško kelių“.

Socialdemokratas Salamakinas, vadovaujantis Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kurio iniciatyva nuo 2015 m. buvo įvestas 5% mokestis nuo parduotos medienos, dar pavasarį miškininkams žadėjo, kad Miškų įstatymo pakeitimais bus siūloma nuo 5 iki 2,5% sumažinti atskaitymus į valstybės biudžetą nuo gautų pajamų už parduotą medieną privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams.

Taip pat esą bus užtikrinta, kad iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų nebūtų finansuojamos Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos veiklos. Deja, tokios pataisos Seime šiuo metu nėra svarstomos.

Ministerija sutinka

Aplinkos ministerija teigia pritarianti Valstybės kontrolės išvadai, kad šios programos lėšos neturėtų būti naudojamos ministerijai pavaldžių miškų ūkio įstaigų veiklai finansuoti. Tačiau teigia, kad tokį finansavimą, kuris iš šios programos skiriamas VMT ir GMU, nustato Miškų įstatymas.

„Aplinkos ministerija ne kartą yra pasisakiusi, kad šios įstaigos būtų finansuojamos ne iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, o iš ministerijai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, atitinkamai planuodama biudžeto išlaidas“, – pranešime cituojamas Robertas Klovas ministerijos kancleris.

Ponas Salamakinas teisinasi, kad šią kadenciją Seimas pakeisti Miškų įstatyme, kad GMU ir VMT būtų finansuojamos iš biudžeto, nespėjo. „Buvo nutarta, kad tokios pataisos turėtų eiti kartu su 2017 m. biudžeto projektu. Išties yra negerai, kai institucijos išlaikomos ne iš biudžeto, o iš tikslinio mokesčio“, - VŽ sakė p. Salamakinas.

Pasak jo, tos pataisos turi būti teikiamos kartu su kitų metų biudžetu, kad įsigaliotu nuo 2017 m. sausio. Jis toliau žada, kad "atpalaidavus tuos 4-5 mln. Eur" būtų galima ir privatiems miško savininkams ir miškų urėdijoms mažinti mokestį nuo 5% iki 2,5%.

„Reikia laukti biudžeto. Kai jis pasieks Seimą reikės kreiptis į esamą ar būsimą Vyriausybę, kad šitie Miškų įstatymo pataisų projektai eitų kartu su biudžetu, nes jeigu dabar pateiktumėm, tai pagal statutą nauji mokesčiai negalėtų įsigalioti anksčiau nei po pusmečio ir tai yra problema“, - sakė Seimo narys.

Kasmet nepanaudoja 10 mln. Eur

Auditoriai pažymėjo, kad nepanaudojama apie 10 mln. eurų programos lėšų. Tačiau didžioji dalis šių lėšų, pasak p. Klovo, yra sukaupta tikslingai. Jos, anot specialisto, bus skirtos naujiems miškams įveisti kompensuojant už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir didinant šalies miškingumą.

„Tai yra kryptingai planuojama daugiametė veikla. Iš šių lėšų bus steigiamos sėklinės plantacijos, plėtojami valstybiniai medelynai, auginami sodmenys, atliekamos teritorijų planavimo procedūros, miškų urėdijoms perduodama ar valstybės vardu įsigyjama žemė miškams įveisti, vykdomi šių naujų miškų priežiūros ir apsaugos darbai“, – aiškina ministerija.

Jos teigimu, vienintelė kliūtis miškų įveisimo darbams spartinti ir šalies miškingumui didinti – tai stringantis šiam tikslui skirtos žemės perdavimas iš laisvo valstybės žemės fondo miškų urėdijoms.

„Pavyzdžiui, 2015 m., nepaisant visų Aplinkos ministerijos pastangų, Nacionalinė žemės tarnyba miškų urėdijoms perdavė apie 500 ha, o šiemet tik 420 ha žemės miškui įveisti, nors urėdijos pagal Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą kasmet galėtų įveisti 2-3 tūkst. ha naujų miškų. Todėl Aplinkos ministerija jas įpareigojo žemės planuojamiems miškams įveisti papildomai įsigyti iš privačių savininkų. Tik išsprendus žemės problemą, ministerijos požiūriu, galima veiksmingai panaudoti programos lėšų likutį šalies miškingumui didinti“, – vardijamos priežastys AM pranešime.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JK startuolis „Railsbank“ Vilniuje įregistravo bendrovę 3

Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platforma „Railsbank“,...

Finansai
2019.01.23
Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
2019.01.23
Augo alkoholio ir tabako akcizų pajamos 

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo beveik 5%, daugiau kaip pusė jų surinkta už spiritinius gėrimus.

Finansai
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 3

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 23

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 10

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 45

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Kostiumas už įmonės pinigus – tik kai jis būtinas pajamoms uždirbti Premium 5

Lietuvoje įmonė gali puošti savo interjerą ar nupirkti darbuotojui mobilųjį telefoną, jeigu jam jo reikia...

Finansai
2019.01.21
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium 1

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
2019.01.21
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau