Yla lenda iš maišo: 4 mln. Eur iš medienos mokesčio naudoti ne pagal paskirtį

Publikuota: 2016-09-28
Atnaujinta 2016-09-28 16:15
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko žinyba 4 mln. Eur, surinktų iš miško apyvartos mokesčio, naudoja ne keliams tvarkyti, o ministerijai pavaldžios Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) aparatui išlaikyti.

Valstybė kontrolė (VK) atlikusi auditą nustatė, jog 2015 m. pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (toliau - programos) lėšų – apie 4 mln. Eur – buvo panaudotos ne miškų būklei gerinti, o Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo išlaidoms.

Programos pajamas sudaro valstybinių ir nuo 2015 m. privačių miškų valdytojų į valstybės biudžetą sumokėti 5% atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei asmenų mokamos kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Šiomis lėšomis ir yra finansuojamas programos priemonių įgyvendinimas. Auditas parodė, jog programos sudarymas, administravimas ir vykdymas turi trūkumų, o ministerijos sukurta priemonių finansavimo sistema ne visais atvejais užtikrina, kad lėšos būtų panaudotos svarbiausioms priemonėms.

Ministerija pripažįsta, kad įstaigos turi būti finansuojamos ne iš tiesioginių verslo mokesčių, o biudžeto. 5% medienos mokestį miško savininkams inicijavęs Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tokias Miškų įstatymo pataisas žada pateikti kartų su 2017 m. biudžetu, kuriomis taip pat siūlys, kad medienos mokesčio tarifas mažėtų nuo 5% iki 2,5%.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog administravimo išlaidos neturėtų būti laikomos prioritetinėmis, nes mokesčių pagrindu formuojamos programos paskirtis yra finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pirmaisiais 5% mokesčio galiojimo metais (2015 m.) privatūs miško savininkai įsipareigojo sumokėti 2,69 mln. Eur nuo 53,8 mln. Eur gautų pajamų. Mokesčio už 2015 m. iš viso surinkta 2 mln. Eur - lygiai pusę visos sumos, pagal Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą.   Miškų urėdijos pernai gavo 144,2 mln. Eur pajamų, nuo kurių sumokėjo 21,6 mln. Eur, arba 15% mokesčių nuo parduotos medienos vertės (trečdalis arba 5% nukreipiama VK audituotos programos finansavimui).

Kasmet nepanaudoja po 10 mln. Eur

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog kasmet nepanaudojama apie 10 mln. Eur (arba 50%) programos lėšų (įskaitant nepanaudotą praėjusių metų likutį), o tai rodo, kad valstybės biudžeto lėšos planuojamos ne pačiu efektyviausiu būdu.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako, kad VK nustatė jau seniai labai gerai žinomą faktą.

„Išties, beveik pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų, kurios šiuo metu skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų-Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos- veiklos finansavimui, galėtų būti nukreiptos miško kelių tvarkymo ir kitoms bendrosioms reikmėms“, - atsiųstame komentare teigia p. Gaižutis.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, taip pat džiaugiasi, kad ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir Valstybės kontrolė pagaliau atkreipė dėmesį į betvarkę, kuri yra susidariusi administruojant miškų ūkiui skiriamas lėšas.

Abi miško savininkus vienijančios organizacijos jau anksčiau, ne vieną kartą atkreipė dėmesį į tai, kad neaiškiais kriterijais sukurta Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa, kurios analogo, dėl savo atsilikimo, nėra jokioje kitoje šalyje, netinkamai paskirsto lėšas: nuolat susidaro nepanaudojami likučiai, nefinansuojamos privačių miškininkų, mokslo reikmės.

„Ne todėl, kad trūktų pinigų ar nebūtų poreikio, o todėl, kad beveik visa suma kasmet yra skiriama miškotvarkos darbams ir valstybės institucijų išlaikymui“, - sakė p. Pivoriūnas.

Pasak p. Gaižučio, Aplinkos ministerija šių dviejų institucijų veiklą turi finansuoti iš jai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, kaip ir visų kitų ministerijai pavaldžių įstaigų, t.y. per Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programą.

VK Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus programos lėšų administravimo sistema taptų efektyvesnė ir daugiau lėšų būtų panaudojama miškų ūkio plėtrai ir svarbiausioms priemonėms vykdyti.

Žada teikti pataisas su biudžetu

VŽ jau rašė, kad gautos lėšos toli gražu nepanaudojamos pagal paskirtį, t. y. už jas, kaip tikina verslininkai, nesutvarkyta „nė vieno metro miško kelių“.

Socialdemokratas Salamakinas, vadovaujantis Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kurio iniciatyva nuo 2015 m. buvo įvestas 5% mokestis nuo parduotos medienos, dar pavasarį miškininkams žadėjo, kad Miškų įstatymo pakeitimais bus siūloma nuo 5 iki 2,5% sumažinti atskaitymus į valstybės biudžetą nuo gautų pajamų už parduotą medieną privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams.

Taip pat esą bus užtikrinta, kad iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų nebūtų finansuojamos Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos veiklos. Deja, tokios pataisos Seime šiuo metu nėra svarstomos.

Ministerija sutinka

Aplinkos ministerija teigia pritarianti Valstybės kontrolės išvadai, kad šios programos lėšos neturėtų būti naudojamos ministerijai pavaldžių miškų ūkio įstaigų veiklai finansuoti. Tačiau teigia, kad tokį finansavimą, kuris iš šios programos skiriamas VMT ir GMU, nustato Miškų įstatymas.

„Aplinkos ministerija ne kartą yra pasisakiusi, kad šios įstaigos būtų finansuojamos ne iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, o iš ministerijai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, atitinkamai planuodama biudžeto išlaidas“, – pranešime cituojamas Robertas Klovas ministerijos kancleris.

Ponas Salamakinas teisinasi, kad šią kadenciją Seimas pakeisti Miškų įstatyme, kad GMU ir VMT būtų finansuojamos iš biudžeto, nespėjo. „Buvo nutarta, kad tokios pataisos turėtų eiti kartu su 2017 m. biudžeto projektu. Išties yra negerai, kai institucijos išlaikomos ne iš biudžeto, o iš tikslinio mokesčio“, - VŽ sakė p. Salamakinas.

Pasak jo, tos pataisos turi būti teikiamos kartu su kitų metų biudžetu, kad įsigaliotu nuo 2017 m. sausio. Jis toliau žada, kad "atpalaidavus tuos 4-5 mln. Eur" būtų galima ir privatiems miško savininkams ir miškų urėdijoms mažinti mokestį nuo 5% iki 2,5%.

„Reikia laukti biudžeto. Kai jis pasieks Seimą reikės kreiptis į esamą ar būsimą Vyriausybę, kad šitie Miškų įstatymo pataisų projektai eitų kartu su biudžetu, nes jeigu dabar pateiktumėm, tai pagal statutą nauji mokesčiai negalėtų įsigalioti anksčiau nei po pusmečio ir tai yra problema“, - sakė Seimo narys.

Kasmet nepanaudoja 10 mln. Eur

Auditoriai pažymėjo, kad nepanaudojama apie 10 mln. eurų programos lėšų. Tačiau didžioji dalis šių lėšų, pasak p. Klovo, yra sukaupta tikslingai. Jos, anot specialisto, bus skirtos naujiems miškams įveisti kompensuojant už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir didinant šalies miškingumą.

„Tai yra kryptingai planuojama daugiametė veikla. Iš šių lėšų bus steigiamos sėklinės plantacijos, plėtojami valstybiniai medelynai, auginami sodmenys, atliekamos teritorijų planavimo procedūros, miškų urėdijoms perduodama ar valstybės vardu įsigyjama žemė miškams įveisti, vykdomi šių naujų miškų priežiūros ir apsaugos darbai“, – aiškina ministerija.

Jos teigimu, vienintelė kliūtis miškų įveisimo darbams spartinti ir šalies miškingumui didinti – tai stringantis šiam tikslui skirtos žemės perdavimas iš laisvo valstybės žemės fondo miškų urėdijoms.

„Pavyzdžiui, 2015 m., nepaisant visų Aplinkos ministerijos pastangų, Nacionalinė žemės tarnyba miškų urėdijoms perdavė apie 500 ha, o šiemet tik 420 ha žemės miškui įveisti, nors urėdijos pagal Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą kasmet galėtų įveisti 2-3 tūkst. ha naujų miškų. Todėl Aplinkos ministerija jas įpareigojo žemės planuojamiems miškams įveisti papildomai įsigyti iš privačių savininkų. Tik išsprendus žemės problemą, ministerijos požiūriu, galima veiksmingai panaudoti programos lėšų likutį šalies miškingumui didinti“, – vardijamos priežastys AM pranešime.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
S. Jakeliūnas norėtų išgirsti D. Grybauskaitės poziciją dėl skolinimosi per krizę

2009 m. ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas norėtų...

Finansai
11:53
A. Kubilius komitetui: skolinimasis leido gana efektyviai įveikti krizę 11

Valstybės skolinimasis buvo vienas iš 2009 m. ekonominės krizės įveikimo instrumentų, sako parlamentaras...

Finansai
10:41
Mokesčių reforma: apvalina į sau naudingą pusę 7

Šiemet mokesčių reformos įstatymai buvo priimti pavasario Seimo sesijoje, kai iki jų įsigaliojimo 2019 m.

Finansai
06:30
Seimas atveria kelią įvairių PVM lengvatų svarstymui 7

Seimas antradienį po pateikimo pritarė eilei pasiūlymų taikyti PVM lengvatas ir nutarė toliau jas svarstyti.

Finansai
2018.11.20
Seimas linksta apkarpyti „Sodros“ įmokų naštą 9

Seimas po svarstymo pritarė mokestinės naštos sumažinimui savarankiškai dirbantiems asmenims, o svarstydamas...

Finansai
2018.11.20
Lietuva pagal mokesčių palankumą pasaulyje liko 18 vietoje 2

Lietuva pagal mokesčių sistemos palankumą verslui liko toje pat – 18 vietoje tarp 190 pasaulio šalių, parodė...

Finansai
2018.11.20
N. Mačiulis: ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuojama 21

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius...

Finansai
2018.11.20
2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
2018.11.20
Euro zonoje – didžiausias kainų šuolis per 6 metus 7

Euro zonos kainos šių metų spalio mėn. augo sparčiausiai per paskutinius šešerius metus. Tokį pokytį lėmė...

Finansai
2018.11.20
Paramai skirta GPM dalis nuo 2% mažėja iki 1,06% 4

Nuo 2019 m. darbo užmokestis dauginamas iš koeficiento 1,289, didėja ir pajamų mokesčio tarifas, todėl...

Finansai
2018.11.20
Italai užčiuopė Lietuvos potencialą – nori atsiriekti 10% bankų dominuojamos rinkos Premium

Į Lietuvos faktoringo paslaugų rinką žengė Italijos verslininkų įsteigtas naujokas „Vilnius factoring...

Rinkos
2018.11.20
Statistikos departamentas atleidžia 18 darbuotojų 4

Po struktūrinių pokyčių Statistikos departamente sumažėjo padalinių ir darbuotojų skaičius.

Finansai
2018.11.20
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: draudimas apima ir keleivio su durelėmis padarytą žalą 19

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga plečiasi – dabar ji apima ne tik...

Finansai
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 8

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 14

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą 2

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau