Yla lenda iš maišo: 4 mln. Eur iš medienos mokesčio naudoti ne pagal paskirtį

Publikuota: 2016-09-28
Atnaujinta 2016-09-28 16:15
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Miško savininkai dar pavasarį įtarė Aplinkos ministeriją meluojant, kad iš 5% apyvartos mokesčio tvarkomi, kaip numatyta pagal mokesčio paskirtį, apgailėtinos būklės esantys miškų keliai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko žinyba 4 mln. Eur, surinktų iš miško apyvartos mokesčio, naudoja ne keliams tvarkyti, o ministerijai pavaldžios Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) aparatui išlaikyti.

Valstybė kontrolė (VK) atlikusi auditą nustatė, jog 2015 m. pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (toliau - programos) lėšų – apie 4 mln. Eur – buvo panaudotos ne miškų būklei gerinti, o Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo išlaidoms.

Programos pajamas sudaro valstybinių ir nuo 2015 m. privačių miškų valdytojų į valstybės biudžetą sumokėti 5% atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei asmenų mokamos kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Šiomis lėšomis ir yra finansuojamas programos priemonių įgyvendinimas. Auditas parodė, jog programos sudarymas, administravimas ir vykdymas turi trūkumų, o ministerijos sukurta priemonių finansavimo sistema ne visais atvejais užtikrina, kad lėšos būtų panaudotos svarbiausioms priemonėms.

Ministerija pripažįsta, kad įstaigos turi būti finansuojamos ne iš tiesioginių verslo mokesčių, o biudžeto. 5% medienos mokestį miško savininkams inicijavęs Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tokias Miškų įstatymo pataisas žada pateikti kartų su 2017 m. biudžetu, kuriomis taip pat siūlys, kad medienos mokesčio tarifas mažėtų nuo 5% iki 2,5%.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog administravimo išlaidos neturėtų būti laikomos prioritetinėmis, nes mokesčių pagrindu formuojamos programos paskirtis yra finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pirmaisiais 5% mokesčio galiojimo metais (2015 m.) privatūs miško savininkai įsipareigojo sumokėti 2,69 mln. Eur nuo 53,8 mln. Eur gautų pajamų. Mokesčio už 2015 m. iš viso surinkta 2 mln. Eur - lygiai pusę visos sumos, pagal Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą.   Miškų urėdijos pernai gavo 144,2 mln. Eur pajamų, nuo kurių sumokėjo 21,6 mln. Eur, arba 15% mokesčių nuo parduotos medienos vertės (trečdalis arba 5% nukreipiama VK audituotos programos finansavimui).

Kasmet nepanaudoja po 10 mln. Eur

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog kasmet nepanaudojama apie 10 mln. Eur (arba 50%) programos lėšų (įskaitant nepanaudotą praėjusių metų likutį), o tai rodo, kad valstybės biudžeto lėšos planuojamos ne pačiu efektyviausiu būdu.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako, kad VK nustatė jau seniai labai gerai žinomą faktą.

„Išties, beveik pusė Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų, kurios šiuo metu skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų-Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos- veiklos finansavimui, galėtų būti nukreiptos miško kelių tvarkymo ir kitoms bendrosioms reikmėms“, - atsiųstame komentare teigia p. Gaižutis.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, taip pat džiaugiasi, kad ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir Valstybės kontrolė pagaliau atkreipė dėmesį į betvarkę, kuri yra susidariusi administruojant miškų ūkiui skiriamas lėšas.

Abi miško savininkus vienijančios organizacijos jau anksčiau, ne vieną kartą atkreipė dėmesį į tai, kad neaiškiais kriterijais sukurta Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa, kurios analogo, dėl savo atsilikimo, nėra jokioje kitoje šalyje, netinkamai paskirsto lėšas: nuolat susidaro nepanaudojami likučiai, nefinansuojamos privačių miškininkų, mokslo reikmės.

„Ne todėl, kad trūktų pinigų ar nebūtų poreikio, o todėl, kad beveik visa suma kasmet yra skiriama miškotvarkos darbams ir valstybės institucijų išlaikymui“, - sakė p. Pivoriūnas.

Pasak p. Gaižučio, Aplinkos ministerija šių dviejų institucijų veiklą turi finansuoti iš jai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, kaip ir visų kitų ministerijai pavaldžių įstaigų, t.y. per Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programą.

VK Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus programos lėšų administravimo sistema taptų efektyvesnė ir daugiau lėšų būtų panaudojama miškų ūkio plėtrai ir svarbiausioms priemonėms vykdyti.

Žada teikti pataisas su biudžetu

VŽ jau rašė, kad gautos lėšos toli gražu nepanaudojamos pagal paskirtį, t. y. už jas, kaip tikina verslininkai, nesutvarkyta „nė vieno metro miško kelių“.

Socialdemokratas Salamakinas, vadovaujantis Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kurio iniciatyva nuo 2015 m. buvo įvestas 5% mokestis nuo parduotos medienos, dar pavasarį miškininkams žadėjo, kad Miškų įstatymo pakeitimais bus siūloma nuo 5 iki 2,5% sumažinti atskaitymus į valstybės biudžetą nuo gautų pajamų už parduotą medieną privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams.

Taip pat esą bus užtikrinta, kad iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų nebūtų finansuojamos Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos veiklos. Deja, tokios pataisos Seime šiuo metu nėra svarstomos.

Ministerija sutinka

Aplinkos ministerija teigia pritarianti Valstybės kontrolės išvadai, kad šios programos lėšos neturėtų būti naudojamos ministerijai pavaldžių miškų ūkio įstaigų veiklai finansuoti. Tačiau teigia, kad tokį finansavimą, kuris iš šios programos skiriamas VMT ir GMU, nustato Miškų įstatymas.

„Aplinkos ministerija ne kartą yra pasisakiusi, kad šios įstaigos būtų finansuojamos ne iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, o iš ministerijai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, atitinkamai planuodama biudžeto išlaidas“, – pranešime cituojamas Robertas Klovas ministerijos kancleris.

Ponas Salamakinas teisinasi, kad šią kadenciją Seimas pakeisti Miškų įstatyme, kad GMU ir VMT būtų finansuojamos iš biudžeto, nespėjo. „Buvo nutarta, kad tokios pataisos turėtų eiti kartu su 2017 m. biudžeto projektu. Išties yra negerai, kai institucijos išlaikomos ne iš biudžeto, o iš tikslinio mokesčio“, - VŽ sakė p. Salamakinas.

Pasak jo, tos pataisos turi būti teikiamos kartu su kitų metų biudžetu, kad įsigaliotu nuo 2017 m. sausio. Jis toliau žada, kad "atpalaidavus tuos 4-5 mln. Eur" būtų galima ir privatiems miško savininkams ir miškų urėdijoms mažinti mokestį nuo 5% iki 2,5%.

„Reikia laukti biudžeto. Kai jis pasieks Seimą reikės kreiptis į esamą ar būsimą Vyriausybę, kad šitie Miškų įstatymo pataisų projektai eitų kartu su biudžetu, nes jeigu dabar pateiktumėm, tai pagal statutą nauji mokesčiai negalėtų įsigalioti anksčiau nei po pusmečio ir tai yra problema“, - sakė Seimo narys.

Kasmet nepanaudoja 10 mln. Eur

Auditoriai pažymėjo, kad nepanaudojama apie 10 mln. eurų programos lėšų. Tačiau didžioji dalis šių lėšų, pasak p. Klovo, yra sukaupta tikslingai. Jos, anot specialisto, bus skirtos naujiems miškams įveisti kompensuojant už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir didinant šalies miškingumą.

„Tai yra kryptingai planuojama daugiametė veikla. Iš šių lėšų bus steigiamos sėklinės plantacijos, plėtojami valstybiniai medelynai, auginami sodmenys, atliekamos teritorijų planavimo procedūros, miškų urėdijoms perduodama ar valstybės vardu įsigyjama žemė miškams įveisti, vykdomi šių naujų miškų priežiūros ir apsaugos darbai“, – aiškina ministerija.

Jos teigimu, vienintelė kliūtis miškų įveisimo darbams spartinti ir šalies miškingumui didinti – tai stringantis šiam tikslui skirtos žemės perdavimas iš laisvo valstybės žemės fondo miškų urėdijoms.

„Pavyzdžiui, 2015 m., nepaisant visų Aplinkos ministerijos pastangų, Nacionalinė žemės tarnyba miškų urėdijoms perdavė apie 500 ha, o šiemet tik 420 ha žemės miškui įveisti, nors urėdijos pagal Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą kasmet galėtų įveisti 2-3 tūkst. ha naujų miškų. Todėl Aplinkos ministerija jas įpareigojo žemės planuojamiems miškams įveisti papildomai įsigyti iš privačių savininkų. Tik išsprendus žemės problemą, ministerijos požiūriu, galima veiksmingai panaudoti programos lėšų likutį šalies miškingumui didinti“, – vardijamos priežastys AM pranešime.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kad mano pensija man nekeltų nerimo 4

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
14:00
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Ne visi smulkiausi ūkininkai privalo mokėti GPM – yra išlygų

Pernai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, žemės ūkio veikla prilyginta individualiajai.

Gazelė
2019.04.17
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Verslo aplinka
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 3

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
2019.04.17
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 2

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 2

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16
Mokestinė našta Lietuvoje mažesnė nei Latvijoje, tačiau didesnė nei Estijoje ir Lenkijoje 2

Pagal darbo santykių apmokestinimo naštą Lietuva 2018 m. užėmė 15 vietą tarp 36 Ekonominio bendradarbiavimo...

Finansai
2019.04.16
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
Reikalavimą pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perimti ne kiekvienas kreditorius Verslo tribūna

Civilinis kodeksas prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti...

Finansai
2019.04.15
Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų 1

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir...

Finansai
2019.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau