„Sodros“ akiratyje dėl atlyginimų dydžio – daugiau nei pusė bendrovių

„Sodros“ įmokų specialistai atrinko apie 42.000 Lietuvos įmonių ir aiškinasi, dėl kokių priežasčių jos savo darbuotojams moka mažiau nei MMA. Į sąrašą pakliuvo įmonės, kuriose mažiau nei MMA gauna daugiau nei 10% darbuotojų, informuoja „Sodra“. Lietuvoje yra apie 70.000 bendrovių, kurios teikia ataskaitas apie savo veiklą įvairioms institucijoms.

Daugumai – 36.000 – sąrašo įmonių per „Sodros“ elektroninę darbdavių aptarnavimo sistemą (EDAS) buvo išsiųsti klausimynai. Dar 6.000 įmonių, vertinamų kaip didesnės rizikos, vadovai turi susitikti su „Sodros“ darbuotojais tiesiogiai.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė, nurodo, kad įmones nustebino tokios „Sodros“ anketos. Ypač grasinimas apriboti ataskaitų pateikimą per EDAS, jeigu įmonė neatsakys į „Sodros“ atsiųstas anketas.

„Keistai atrodo ir „Sodros“ klausimai apie įmonės dividendų politiką ar paramos teikimą, kai visa ši informacija jau pateikta mokesčių administratoriui, – sako p. Čibirienė. – Stengiamasi sudaryti įspūdį, kad tuo atveju, jeigu moki nedidelį atlyginimą ir dividendus, patenki į rizikos zoną, tačiau juk daugelyje verslų atlyginimai nedideli, darbuotojai dažnai dirba ne visas darbo dienas.“

LBAA nuomone, „Sodra“ turėtų daugiau bendrauti su VMI ir neprašyti tų pačių duomenų iš mokesčių mokėtojų. Tokios privalomos anketos yra papildoma našta verslui.

„Reikėtų centralizuotai spręsti, kiek anketų, be teikiamų ataskaitų, turėtų pateikti mokesčių mokėtojai. Jei mūsų valdžia mano, kad verslas teikia per mažai duomenų, verslas turėtų žinoti iš anksto, kokius duomenis reikės teikti, – bent jau prieš šešis mėnesius, kaip to reikalauja teisėkūros nuostatos“, – teigia p. Čibirienė.

Savo atsakymuose asociacijai „Sodra“ pabrėžia, kad už teisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų reikalavimų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1886 straipsnį.

„Vadovaujantis Lietuvos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais viešojo administravimo principais, nuspręsta netaikyti administracinės atsakomybės asmenims, nepateikusiems atsakymų į anketos klausimus, o šių atsakymų pateikimą užtikrinti, apribojant prieigas prie EDAS paskyros“, – rašoma „Sodros“ atsakymuose.

„Sodra“ taip pat nurodo, kad prašomų duomenų teikimas nėra dubliuojamas su VMI, nes nereikalaujama tikslių skaičių. Pateikti klausimai nėra papildoma ataskaita, o tik informacija apie faktinę padėtį įmonėje.

„Sodros“ anketų tikslas – išsiaiškinti, kodėl darbdaviai savo darbuotojams moka tokias mažas algas ir ar tikrai toks darbo užmokestis yra pagrįstas. Klausimynuose prašoma pateikti informaciją apie darbo laiko apskaitą, personalo valdymą, veiklos procesus, finansų specifiką ir panašiai.

„Sodros“ duomenimis, didžiausia darbuotojų dalis, gaunančių mažiau kaip MMA, yra Pagėgių rajone (21,2%), Šalčininkų rajone tokių darbuotojų yra 19,5%, Skuodo rajone – 18,8%, Biržų rajone –18,7%, Lazdijų rajone – 18,5%, Raseinių rajone – 18,2%, Palangos mieste – 18,2%, Visagino savivaldybėje – 18,2%. Kituose rajonuose šis skaičius neviršija 18%.

„Sodros“ duomenimis, darbuotojų, kurie dirba ne visu etatu ir gauna mažesnę už minimalią algą, Lietuvoje yra apie 160.000. Paanalizavus atidžiau, matyti, kad daugiausia gaunančių mažiau už minimalią algą yra tarp vadovų, rinkodaros specialistų, buhalterių, padavėjų, kambarinių. Minimalią algą Lietuvoje gauna beveik perpus mažiau asmenų – 90.000.

Praranda pensiją

„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad tūkstančių Lietuvos įmonių darbuotojai kas mėnesį praranda dalį pensijai kaupiamo darbo stažo.

Pernai prašymus gauti senatvės pensiją pateikė apie 17.000 žmonių. Kas ketvirtas iš jų neturėjo sukaupęs būtinojo 30 metų darbo stažo, todėl gaus gerokai mažesnes pensijas. Tiems, kurie nesukaupė ir minimalaus 15 metų stažo, pensija visai nebus skirta.

Tokia situacija susiklosto žmonėms, kurių mėnesio pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA). „Sodros“ specialistai primena, kad vieni metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienus metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.