Budbergytė Mačiuliui: Finansų ministerija kol kas nėra nusprendusi skolintis į ateitį

FM specialistų skaičiavimais, dėl išankstinio vertybinių popierių (VP) išpirkimo valstybės skola esą padidėtų apie 2,6% BVP, o tik skolinantis ir neišperkant VP anksčiau laiko – net apie 12% BVP.

„Eurostato“ duomenimis, 2016 m. I ketv. Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 40,1% BVP.

„Finansų ministerija nuolat stebi tarptautinės VP rinkos tendencijas, analizuoja skolinimosi galimybes bei jų alternatyvas ir yra pasirengusi atitinkamai veikti, kai aplinkybės bus palankios valstybės interesams“, – pranešime nurodo Rasa Budbergytė, finansų ministrė.

Pasak jos, pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose, nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai, už lėšų saugojimą mokėtume nemažas sumas.

„Tokį veiksmą vadinčiau neatsakingu skolinimusi ir neūkišku požiūriu į valstybės finansų valdymą, tačiau visada laukiu racionalių pasiūlymų, kaip efektyviau išnaudoti padėtį rinkose ir pasirengusi kartu su ministerijos specialistais juos svarstyti“, – aiškina p. Budbergytė.

Siūlo lėšas „priparkuoti“

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, praėjusią savaitę išsakė nuomonę, kad valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuvos padėtis yra unikali: per ateinančius penkerius metus Lietuvos Vyriausybė turės pasiskolinti beveik 7 mlrd. Eur, kad po penkerių metų išpirktų 2010–2013 m. išleistas euroobligacijas, kurių vidutinė palūkanų norma – šiek tiek daugiau nei 6%.

Pasak banko ekonomisto, skolintis šią sumą reikia dabar, nes bazinės centrinių bankų palūkanos ir valstybių skolinimosi kainos šiuo metu yra arti dugno, o ateityje jos, tikėtina, didės. Ekonomistai skaičiuoja, kad šiandien Lietuvai pasiskolinti dešimčiai metų tekainuotų apie 0,5%. Tuo tarpu vidaus rinkoje rengiamų Vyriausybės vertybinių popierių emisijų aukcionuose palūkanos mažėja ir netrukus gali tapti neigiamos.

Vienintelė dilema – kur pigiai pasiskolintas lėšas saugiai ir naudingai investuoti, kol tų pinigų prireiks skolai padengti. Ponas Mačiulis siūlytų jas „įdarbinti“ kaip daugiau ir pigesnes paskolas studijoms arba praplėsti smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojančios, jam paskolų garantijas teikiančios „Invegos“ veiklą. Kiti ekonomistai siūlytų valstybei investuoti į kapitalui imlius projektus, kurie ateityje mažintų sąnaudas. Pvz., atnaujinti gatvių apšvietimą miestuose, kad būtų mažiau suvartojama elektros energijos. Tolesnė daugiabučių renovacija taip pat būtų atsiperkantis projektas dėl šilumos vartojimo mažėjimo.

Skaičiuoja, kad neapsimoka

Finansų ministerijos skaičiavimais, didžioji dalis Lietuvos skolos yra VP, įskaitant ir išperkamus 2020-2022 metais. Jų išleidimo sąlygose nenumatyta, kad investuotojas privalo parduoti šiuos VP Finansų ministerijai anksčiau laiko. Todėl, norėdami juos išpirkti anksčiau termino, turėtume pirkti antrinėje rinkoje, o siekdami supirkti kuo didesnę sumą - dar ir pasiūlyti geresnę kainą.

Šiuo metu 2020-2022 metais išperkamų VP emisijų kaina yra apie 20% didesnė nei nominali tų VP vertė. Tai reiškia, kad už išperkamus VP reikėtų sumokėti daugiau nei 5,5 mlrd. Eur, kai jų nominalioji vertė sudaro 4,5 mlrd. Eur. Be to, papildomai kainuotų nutraukti išvestinių finansinių priemonių sandorius, nes JAV doleriais denominuotos emisijos buvo apdraustos nuo valiutos kurso svyravimų.

Todėl įvertinusi tikėtiną naudą ir pasvėrusi galimus nuostolius, Finansų ministerija kol kas nėra nusprendusi skolintis į ateitį.

Išpirkti dabar nesiūlo

Ponas Mačiulis komentare VŽ akcentuoja, kad visų pirma jis nesiūlo brangių VP emisijų išpirkti anksčiau laiko – akivaizdu, kad VP pirkimas antrinėje rinkoje ir išvestinių sandorių nutraukimas būtų finansinės naudos neduodanti strategija. Bet fiksuoti palūkanas dabartiniame lygyje galima ir neišperkant tų brangių emisijų anksčiau laiko. Jo teigimu, gali būti, kad palūkanos istorinėse žemumose išliks dar penkerius metus, bet tai būtų tik spėjimas, tuo pačiu metu prisiimant riziką, kad išaugus skolinimosi kainai 2020-2022 metais vyriausybės obligacijas išpirkinėsime jau skolindamiesi daug brangiau.

Ekonomistas sutinka su FM, kad tokią didelę sumą lėšų saugiai „priparkuoti“ už teigiamas ar net nulines palūkanas nebūtų lengva – daugiau nei trečdalio euro zonos vyriausybių vertybinių popierių pajamingumas šiuo metu yra neigiamas.

„Reikia pripažinti ir tai, kad Lietuvos finansų sistemoje yra perteklinis likvidumas – kreditavimo nestabdo lėšų trūkumas, labiau opi yra paklausos problema. Bet galbūt Finansų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, galėtų ieškoti galimybių trumpam (iki penkerių metų) įdarbinti šias lėšas Lietuvoje“,  - komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, žinoma, visuomet gali kilti abejonių, kad lėšos bus įdarbintos neskaidriai ir nesaugiai, prisiimant perteklinę riziką.

„Gyvename keistame pasaulyje, kur pinigų yra daugiau nei fantazijos, sufleruojančios ką su jais veikti“, – teigia ekonomistas.