Suskaičiavo, kiek lietuviai išleidžia nelegalioms prekėms ir paslaugoms

Publikuota: 2016-05-05
Prof. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikyti skatinamąsias priemones“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prof. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikyti skatinamąsias priemones“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos gyventojai nelegalioms prekėms ir paslaugoms per mėnesį vidutiniškai išleidžia 72 Eur. Tai sudaro 21% minimalios mėnesinės algos (MMA, 350 Eur) šalyje arba 10% nuo vidutinio ikimokestinio darbo užmokesčio (757 Eur).

Daugiausiai nelegalioms prekėms ir paslaugoms aplinkinėse šalyse išleidžiama Švedijoje – 89 Eur per mėnesį. Lenkija atsidūrė antroje vietoje su 80 Eur, Lietuva su 72 eurais – trečia. Estijoje per mėnesį išleidžiama apie 68 Eur, o Baltarusijoje ir Latvijoje – atitinkamai po 59 Eur ir 57 Eur per mėnesį. Tai skelbiama naujausiame „Lietuvos šešėlinės ekonomikos“ tyrime, kurį parengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais.

Šešėlis Lietuvoje sumažėjo iki 26%

Kaip teigiama tyrime, Lietuvos nelegalioje rinkoje sukuriama 26% visos pridėtinės vertės. Tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei prieš metus.

Plačiausiai šešėlis paplitęs akcizinių prekių rinkoje: nelegalus alkoholis sudaro 22% stipriojo alkoholio rinkos, nelegalios cigaretės – 20%, kuras – 15% rinkos. Apklausa parodė, kad 42% Lietavos gyventojų pirko iš nelegalių pardavėjų, tačiau net 63% pirko neapskaitytas prekes iš legaliai veikiančių pardavėjų.

Nors šešėlis mažėja, tačiau akivaizdžiai išlieka didele problema. Tyrimas atskleidė, kad dabartiniai valdžios kovos būdai, pagrįsti gaudymu ir baudimu, neatgraso nei nuo šešėlinio darbo, nei nuo neapskaitytų ar nelegalių prekių pirkimo. Apie 70% gyventojų teigia, kad šešėlio priežastis yra dideli mokesčiai.

„Kol bus sunku įpirkti legalias prekes, tol žmonės pirks nelegaliai. Akcizinių prekių įperkamumas dėl aukšto apmokestinimo ir santykinai mažų lietuvių pajamų yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje”, – komentuoja Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas ir tyrimo rengėjas.

Didžiąją dalį akcizinių prekių kainos sudaro mokesčiai: perkant alkoholį valstybei atitenka 60% sumokamos kainos, pilant kurą daugiau kaip pusė, perkant cigaretes – net 80%.

Šešėlio dydis Europoje

Laikoma, kad didžiausi šešėlinės ekonomikos mastai yra Vidurio ir Rytų Europos ir Pietų Europos šalyse. Mažiausi – Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) šešėlinės ekonomikos dalis 2015 m. buvo Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mažiausia – Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje.

„Verslo žinioms“ duotame interviu p. Scheideris teigė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje per dešimtmetį susitraukė iki 25,8%, nuo 31,1% 2005 m., ir yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau jo „šešėlio“ indekse kontrabanda sudaro tik nedidelę dalį – 2/3 išvestinio rodiklio atspindi padėtį darbo rinkoje. Jis tiki, kad rezervų šešėliui mažėti Lietuvoje dar yra, bent iki 17–18% šalies BVP, o pasistengus galima pasiekti ir skandinavišką 12–13% BVP lygį.

„Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikyti skatinamąsias priemones“, – sako p. Schneideris. Prie pastarųjų jis priskiria mokestines lengvatas ir, tarkime, kasos aparatų kvitų loterijas.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::02b2b7b7-7d6d-4305-b1ee-cd2660e1625b

Dažniausiai perka nepasiturintys

LLRI tyrime nurodoma, kad didžioji dalis žmonių nelegalioms prekėms ir paslaugoms išleidžia nedaug pinigų. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nelegaliems pirkimams skiria tik nedidelį kiekį pinigų. Priešingai, mažesnės išleistos sumos leidžia daryti prielaidą, kad nelegaliai perka būtent mažas pajamas gaunantys asmenys. Jei 20, 50 ar net 100 Eur pasiturinčiam namų ūkiui galbūt nėra dideli pinigai, uždirbančiam MMA arba 350 Eur asmeniui tai sudaro didelę pajamų dalį. Šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad dauguma šešėlinėmis veiklomis užsiimančių žmonių priklauso mažas pajamas turintiems namų ūkiams. Detalesnė Lietuvos apklausos rezultatų analizė atskleidžia, kad moterys, kaimo vietovių gyventojai, nedidelį išsilavinimą turintys asmenys ir nepatenkintieji valdžia išleidžia mažiausiai.

infogr.am::kasos_kvitai-9586

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

FNTT: per e.mokėjimo įstaigą galimai išplauta 9 mln. Eur 8

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, kad neteisėtai pasinaudojus suklastotais dokumentais...

Finansai
15:57
V. Šapoka: neketiname veltis į akcizų karus su Estija ir Latvija 14

Lietuva neketina sekti Estijos bei Latvijos pavyzdžiu ir sumažinti akcizus visiems arba daliai alkoholinių...

Finansai
14:15
V. Šapoka: dalindami pažadus 2020-iesiems turime būti konservatyvesni 1

Lietuva, siekdama didinti žmonių pajamas, privalo spartinti švietimo, sveikatos ir inovacijų politikos...

Finansai
13:35
VŽ paaiškina: kaip nukeliauja įmokos į pensijų fondus 3

Kaupiant pagal maksimalų kaupimo modelį, į II pakopos pensijų fondą kas mėnesį nukeliauja 3% nuo jūsų...

Rinkos
12:24
Telefonu palikti arbatpinigiai padavėjui keliauja be „Sodros“ 10

Lietuvoje atsirado galimybė arbatpinigių padavėjams ir baristams palikti telefonu. Tokios sumos, anot VMI,...

Gazelė
11:58
Lietuvos rinkoje – dar vienas specializuotas bankas 8

Vartojimo paskolų ir lizingo bendrovė „General Financing“ iš Lietuvos banko gavo specializuoto banko...

Rinkos
10:31
II pensijų pakopos triumfas – laimi prieš visus kaupimo būdus Premium 32

Antra pensijų pakopa yra geriausias būdas kaupti pinigus, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, rodo...

Finansai
09:01
Pensijų ruletėje – migla ir pažadai 25

Liko vos kelios dienos iki galutinio sprendimo dėl pensijų, tačiau žmonėms tebelieka daugybė neatsakytų...

Finansai
05:50
TVF misijos vadovas Lietuvai: žmonėms netaupant, jų pensija bus labai maža  21

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) padidino Lietuvos 2019 metų BVP augimo prognozę nuo 2,9% iki 3,2%. Fondo...

Finansai
2019.06.25
Sutuoktiniai neįrodė pajamų kilmės – LVAT priteisė 13.000 Eur 16

Du vienos šeimos nariai į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 13.000 Eur gyventojų pajamų mokesčio...

Gazelė
2019.06.25
Atleistas „Danske Bank“ vadovas Danijoje 5

Dėl sprendimų, susijusių su aukšta vieno investicinio produkto kaina, atleistas Jesperas Nielsenas, „Danske...

Finansai
2019.06.25
3% nuo algos – šis tas, tačiau pensijai taupome mažiausiai EBPO šalyse Premium 9

Sudaryta galimybė Lietuvoje atidėti 3% pajamų senatvės pensijai kaupti yra šis tas, tačiau išlieka mažiausia...

Finansai
2019.06.25
Šiandien draustis paprasta. O kaip bus po 20 metų?

Jeigu galėtume numatyti ateitį, tikriausiai be vargo laiku išvengtume finansinių krizių ar ekonominio...

Paslaugos
2019.06.24
„Lietuvos draudimo“ patirtis: pardavimų strategija suveikia, kai atsiduria klientų lūpose 4

Nuoseklus pardavimų strategijos taikymas turi smelktis per visas sritis – atsispindėti naujų produktų kūrime...

Pardavimai
2019.06.23
SEB nenori „likti ant ledo“ dėl LIBOR ir EURIBOR pokyčių 9

Europoje stumiantis iniciatyvoms dėl tarpbankinių paskolų rodiklių LIBOR ir EURIBOR pokyčių ar net...

Rinkos
2019.06.23
Eurostatas: užsieniui tenkanti Lietuvos skolos dalis – viena didžiausių ES 5

Lietuvos valdžios skola užsieniui pernai buvo viena didžiausių tarp 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių – ji...

Finansai
2019.06.21
Pajūrio nuomotojai ruošiasi Joninėms: per 4 dienas 200 verslo liudijimų

Per keturias šios savaitės dienas verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms Palangoje, Šventojoje, Neringoje...

Gazelė
2019.06.21
Startuoliams – dar viena pelno mokesčio lengvata Premium 3

Plečiamos startuoliams taikomos lengvatos – pelno mokesčio lengvatą planuojama taikyti ir tuo atveju, kai...

Finansai
2019.06.21
Pūs dulkes nuo primiršto grynųjų ribojimo projekto Premium 12

Jau daugiau kaip ketverius metus Lie­­tu­vos valdžios institucijose yra įstri­­gę pasiūlymai šalyje apriboti...

Verslo aplinka
2019.06.21
Briuseliui įteikė darbų sąrašą Premium

Naujoji Europos Komisijos veikla turėtų telktis į svarbiausius tvarios ekonominės plėtros, klimato kaitos...

Verslo aplinka
2019.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau