Suskaičiavo, kiek lietuviai išleidžia nelegalioms prekėms ir paslaugoms

Publikuota: 2016-05-05
Prof. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikyti skatinamąsias priemones“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prof. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrėjas: „Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikyti skatinamąsias priemones“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos gyventojai nelegalioms prekėms ir paslaugoms per mėnesį vidutiniškai išleidžia 72 Eur. Tai sudaro 21% minimalios mėnesinės algos (MMA, 350 Eur) šalyje arba 10% nuo vidutinio ikimokestinio darbo užmokesčio (757 Eur).

Daugiausiai nelegalioms prekėms ir paslaugoms aplinkinėse šalyse išleidžiama Švedijoje – 89 Eur per mėnesį. Lenkija atsidūrė antroje vietoje su 80 Eur, Lietuva su 72 eurais – trečia. Estijoje per mėnesį išleidžiama apie 68 Eur, o Baltarusijoje ir Latvijoje – atitinkamai po 59 Eur ir 57 Eur per mėnesį. Tai skelbiama naujausiame „Lietuvos šešėlinės ekonomikos“ tyrime, kurį parengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais.

Šešėlis Lietuvoje sumažėjo iki 26%

Kaip teigiama tyrime, Lietuvos nelegalioje rinkoje sukuriama 26% visos pridėtinės vertės. Tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei prieš metus.

Plačiausiai šešėlis paplitęs akcizinių prekių rinkoje: nelegalus alkoholis sudaro 22% stipriojo alkoholio rinkos, nelegalios cigaretės – 20%, kuras – 15% rinkos. Apklausa parodė, kad 42% Lietavos gyventojų pirko iš nelegalių pardavėjų, tačiau net 63% pirko neapskaitytas prekes iš legaliai veikiančių pardavėjų.

Nors šešėlis mažėja, tačiau akivaizdžiai išlieka didele problema. Tyrimas atskleidė, kad dabartiniai valdžios kovos būdai, pagrįsti gaudymu ir baudimu, neatgraso nei nuo šešėlinio darbo, nei nuo neapskaitytų ar nelegalių prekių pirkimo. Apie 70% gyventojų teigia, kad šešėlio priežastis yra dideli mokesčiai.

„Kol bus sunku įpirkti legalias prekes, tol žmonės pirks nelegaliai. Akcizinių prekių įperkamumas dėl aukšto apmokestinimo ir santykinai mažų lietuvių pajamų yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje”, – komentuoja Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas ir tyrimo rengėjas.

Didžiąją dalį akcizinių prekių kainos sudaro mokesčiai: perkant alkoholį valstybei atitenka 60% sumokamos kainos, pilant kurą daugiau kaip pusė, perkant cigaretes – net 80%.

Šešėlio dydis Europoje

Laikoma, kad didžiausi šešėlinės ekonomikos mastai yra Vidurio ir Rytų Europos ir Pietų Europos šalyse. Mažiausi – Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) šešėlinės ekonomikos dalis 2015 m. buvo Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mažiausia – Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje.

„Verslo žinioms“ duotame interviu p. Scheideris teigė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje per dešimtmetį susitraukė iki 25,8%, nuo 31,1% 2005 m., ir yra mažesnė nei Estijoje. Tačiau jo „šešėlio“ indekse kontrabanda sudaro tik nedidelę dalį – 2/3 išvestinio rodiklio atspindi padėtį darbo rinkoje. Jis tiki, kad rezervų šešėliui mažėti Lietuvoje dar yra, bent iki 17–18% šalies BVP, o pasistengus galima pasiekti ir skandinavišką 12–13% BVP lygį.

„Kovos su šešėliu represinėmis priemonėmis limitą Lietuva jau išnaudojo. Atėjo laikas tai daryti kūrybiškiau, taikyti skatinamąsias priemones“, – sako p. Schneideris. Prie pastarųjų jis priskiria mokestines lengvatas ir, tarkime, kasos aparatų kvitų loterijas.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::02b2b7b7-7d6d-4305-b1ee-cd2660e1625b

Dažniausiai perka nepasiturintys

LLRI tyrime nurodoma, kad didžioji dalis žmonių nelegalioms prekėms ir paslaugoms išleidžia nedaug pinigų. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nelegaliems pirkimams skiria tik nedidelį kiekį pinigų. Priešingai, mažesnės išleistos sumos leidžia daryti prielaidą, kad nelegaliai perka būtent mažas pajamas gaunantys asmenys. Jei 20, 50 ar net 100 Eur pasiturinčiam namų ūkiui galbūt nėra dideli pinigai, uždirbančiam MMA arba 350 Eur asmeniui tai sudaro didelę pajamų dalį. Šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad dauguma šešėlinėmis veiklomis užsiimančių žmonių priklauso mažas pajamas turintiems namų ūkiams. Detalesnė Lietuvos apklausos rezultatų analizė atskleidžia, kad moterys, kaimo vietovių gyventojai, nedidelį išsilavinimą turintys asmenys ir nepatenkintieji valdžia išleidžia mažiausiai.

infogr.am::kasos_kvitai-9586

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 4

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20
Bankui per brangu laikyti neįdarbintus grynuosius: anksčiau laiko išpirks obligacijas 2

Šiaulių banko valdyba priėmė sprendimą anksčiau numatyto laiko išpirkti 2017 m. platintą 20 mln. Eur vertės 3...

Rinkos
2019.11.20
Lietuvos bankai dėl naujo mokesčio kreipėsi į ECB 5

Lietuvos bankų asociacija (LBA) informavo Europos centrinį banką (ECB), kad naują bankų mokestį planuojančios...

Rinkos
2019.11.20
Galimybė kaupti be „Sodros“ ir pajamų mokesčio: kam patikėti pinigus Premium 2

Darbdavio įmokos darbuotojų naudai šiuo metu yra palankiausias kaupimo būdas, tačiau iki šiol tokia galimybe...

Finansai
2019.11.20
ES 2020 m. biudžetas: laimėtojai ir pralaimėtojai  Premium

Europos Parlamentas (EP) ir Taryba šia savaitę pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto,...

Finansai
2019.11.20
Nesumokėjusiems žemės mokesčio VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius, ragina paskubėti 3

Naujausiais duomenimis, gyventojai sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. Eur, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. Eur...

Finansai
2019.11.19
„Proptech“ startuolis iš „70Ventures“ pritraukė 300.000 Eur investiciją  1

Lietuvoje įkurtas nekilnojamojo turto technologijų (angl. property technology, proptech) startuolis „uNTu“...

Statyba ir NT
2019.11.19
SEB pateikti 194 įtartini atvejai dėl pinigų plovimo, daugiausiai Estijoje 1

Švedijos bankininkystės grupė SEB pranešė iš Švedijos nacionalinės televizijos, besiaiškinančios galimą...

Rinkos
2019.11.19
Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje 9

Lietuvos bankas (LB) mano, kad Lietuvoje įmanoma padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir siūlo kelias...

Statyba ir NT
2019.11.19
Valstybinis bankas didintų konkurenciją, bet valstybė gali nesuvaldyti rizikų 1

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio...

Finansai
2019.11.19
SEB strategas pataria akylai stebėti JAV – neatmeta recesijos 2020 m. antrąjį pusmetį Premium 1

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, teigia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog didžiausia...

Finansai
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau