Perkėlus verslą į Estiją gali tekti kraustytis ir patiems

Publikuota: 2015-12-13
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jeigu kontroliuojančioji bendrovė perkeliama į Estiją ar kitą šalį, tačiau verslo reikalai ir toliau tvarkomi Lietuvoje, čia gali tekti registruoti nuolatinę buveinę ir mokesčius mokėti Lietuvoje. O norint iškelti verslą iš tikrųjų, gali tekti kraustytis į kitą šalį su šeimomis.

Dr. Mindaugas Lukas, „Valiunas Ellex“ asocijuotasis teisininkas, perspėja, kad į Estiją ar kitą šalį iškėlus tik įmonės adresą ir pašto dėžutę, o visą veiklą ir toliau palikus Lietuvoje, mūsų šalyje reikėtų registruoti ir nuolatinę buveinę.

„Tai reiškia, kad mokesčius nuo pelno, gauto iš prekių pardavimo Lietuvoje ar mūsų šalyje teikiamų paslaugų, taip pat ir visų kitų įmonės pajamų, kurias uždirbs Lietuvoje dirbantis tokios „estiškos“ įmonės personalas, vis tiek reikės mokėti pagal mūsų šalies įstatymus“, – teigia p. Lukas.

Tokį pavojų įžvelgia ir Saulė Dagilytė, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė.

„Jei iš tikrųjų verslas ir toliau bus tvarkomas Lietuvoje, atsiras prievolė mūsų šalyje registruoti nuolatinę buveinę. Lietuvoje gali tekti sumokėti ne tik mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas, – teigia p. Dagilytė. – O jeigu mokesčiai jau buvo sumokėti Estijoje, teks prisiminti ne itin paprastas dvigubo apmokestinimo panaikinimo procedūras.“

Yra ir daugiau rizikų. Staigus visų verslo sutarčių perleidimas Estijoje esančiai įmonei gali būti prilygintas verslo pardavimui ir apmokestintas.

„Svarstant apie veiklą Estijoje, turite savęs klausti, ar esate pasiruošę ten keltis patys kartu su pagrindiniais darbuotojais ir šeimomis. Jeigu ne, tai pirmiausia rizikuojate būti papildomai apmokestinti Lietuvoje dėl to, kad verslas realiai vykdomas iš Lietuvos“, – teigia p. Dagilytė.

Per daug skuba

Lietuvos verslą į Estiją traukia galimybė nemokėti pelno mokesčio, jei pelnas priklauso investuojamas, patraukliai atrodo ir galimybė atskaityti PVM perkant automobilį.

Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris, „Verslo žinioms“ 2015 03 03 („Pelną į Estiją reikia permesti po truputį“) komentavo, kad dažna jaunų verslininkų klaida, – jie visą pelną į kontroliuojančiąją bendrovę Estijoje stengiasi permesti iš karto, nors iš estiškos įmonės funkcijų, turimų aktyvų ir darbuotojų skaičiaus tokioje bendrovėje matyti, kad ji nepajėgi teikti tiek paslaugų.

Jis pataria estiškoje įmonėje koncentruoti vis didesnį funkcijų skaičių per penkerius–septynerius metus, atitinkamai didinant ir personalo skaičių.

„Dividendus į tokią estišką kontroliuojančiąją bendrovę (KB) iš lietuviškų ir latviškų antrinių bendrovių būtų galima permesti iš karto. Tuomet KB gali teikti grupei finansavimo paslaugas“, – pataria p. Grajauskas. Antrinėse įmonėse paskolos palūkanos keliauja į sąnaudas ir mažina pelno mokestį, o į Estijos bendrovę iš Latvijos ir Lietuvos palūkanos keliauja be mokesčių.

KB, kuri teikia grupei finansavimo ir investavimo paslaugas, pakanka ir vieno atitinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo. Gali būti ir sudėtingesnių finansinių sprendimų – įmonė Estijoje gali teikti turto (pavyzdžiui, vilkikų) nuomos ar lizingo paslaugas bendrovei Lietuvoje.

Kitas žingsnis – Estijoje bendrovei galima perduoti vieną ar kelis grupės prekių ženklus, už juos grupės įmonės gali mokėti po 3–4% nuo apyvartos. Anot p. Grajausko, jeigu prekių ženklas kurį laiką neplėtojamas arba jo plėtojimo paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, KB pakanka turėti tą patį vieną darbuotoją, kuriam kvalifikacija leidžia priimti sprendimus dėl ženklo plėtros. Jeigu prekės ženklų yra daugiau, reikia daugiau ir darbuotojų.

Sunku išsimokėti

Anot p. Luko, 2015 m. Estijoje taikomas pelno mokesčio tarifas nuo 21% mažėja iki 20%. Šis tarifas taikomas skirstomam pelnui po mokesčių.

Skaičiuojant įmonės pelną „iki mokesčių“, prieš tai jį reikia padalinti iš 0,8 koeficiento. Tai reiškia, kad įmonė, kuri savo akcininkui išmoka 80 Eur, 20% pelno mokestis Estijoje bus skaičiuojamas nuo 100 Eur (80/0,8), o Estijoje mokėtina pelno mokesčio suma sudarys 20 Eur (100 x 20 proc.). Kitaip tariant, kad akcininkas gautų 80 Eur ir įmonė visiškai atsiskaitytų su valstybe, iš viso jai reikės 100 Eur pelno.

Lietuvoje, anot p. Luko, 100 Eur pelno uždirbusi įmonė sumokės 15% pelno mokestį, o likusius 85 Eur gaunančiam akcininkui dar teks ir 15% gyventojų pajamų mokestis.

Dėl to akcininkui po mokesčių išmokama 100 Eur įmonės pelno dalis bus lygi 72,25 Eur. Estija šiuo atveju laimi prieš Lietuvą 20 Eur prieš 27,75 Eur.

Tačiau, anot p. Luko, Lietuvos rezidentams fiziniams asmenims, gaunantiems dividendų iš įmonės Estijoje, šios šalies taikomas mokestis yra tik pelno mokestis.

Lietuvoje tokiam akcininkui reikia sumokėti dar ir 15% pajamų mokestį, todėl Lietuvos gyventojas po mokesčių gaus tik 68 Eur.

Galima ir kraustytis

„Viskas priklauso nuo verslo poreikių – daugelis stambiojo verslo visus pinigus investuoja į plėtrą, todėl jiems naudinga koncentruoti pelną Estijoje, nes nereikia mokėti kiekvienais metais avansu pelno mokesčio, kol pinigai neišimami iš verslo“, – akcentuoja p. Grajauskas.

Pagaliau, jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju.

Išsinuomoti Estijoje butą, deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti pajamų, mokėti mokesčius ir nebegauti pajamų Lietuvoje. Tuomet nuo išsimokėtos sumos pakaks sumokėti pelno mokestį Estijoje.

Anot p. Dagilytės, dar vienas estiškos sistemos trūkumas – šioje šalyje apmokestinamos kapitalo vertės padidėjimo pajamos. O Lietuvoje turint didesnį akcijų paketą tokio mokesčio galima išvengti. Kita vertus, Estijoje pinigus iš bendrovės galima išsimokėti kaip dividendus.

Tačiau, p. Dagilytės teigimu, dabar atsiranda naujų pavojų ir dividendams. Nuo kitų metų Lietuva į savo teisę perkels ES kontroliuojančiųjų bendrovių direktyvos pakeitimus, kurie neleidžia taikyti dividendų lengvatos dirbtinai sukurtoms bendrovėms.

„Atitinkamas Lietuvos pelno mokesčio įstatymo projektas jau sukėlė sąmyšį tarp mokesčių specialistų dėl labai neaiškios ribos, kurią peržengus laikoma, kad verslo struktūra dirbtinė“, – teigia p. Dagilytė.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 14

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 4

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 8

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 56

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę  1

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas,...

Finansai
2019.07.15
Šiandien buhalterio darbe nebus: ko griebtis? 16

Kad ir kaip gerai būtų organizuota kompanija, kad ir kokie uolūs darbuotojai joje dirbtų – vasara yra toks...

Paslaugos
2019.07.14
Ar kolegos pavadavimas atostogų metu turėtų būti papildomai apmokamas  8

Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis – visi skuba pailsėti prie jūros ar ežero arba išvykti į šiltus...

Vadyba
2019.07.13
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Registrų centras atnaujino ataskaitų nepateikusių bendrovių sąrašą 10

Nuo šių metų birželio vidurio Registrų centras priminimus ir paraginimus pateikti ataskaitas už praėjusius...

Finansai
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
Ministerijos kasmet sukrapštys 10 mln. Eur NT nuomos mokesčio, bet PVM nemokės Premium 3

Valdžios įstaigos už sostinės ir kitų šalies miestų centruose užimamas patalpas kasmet sukrapštys po 10 mln.

Finansai
2019.07.12
Iš VMI nutekėjo duomenų – uždarytas Mano VMI puslapis Premium 17

Kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie mokesčių mokėtoją su senais jau pasibaigusiais...

Finansai
2019.07.11
„Luminor“ atleis mažiau darbuotojų nei planavo – 370 26

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194...

Vadyba
2019.07.11
Seimas nuo mokesčių atleido pajamas iš akcijų opcionų 13

Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimui, nustatančiam palankesnes opcionų apmokestinimo...

Finansai
2019.07.11
Žaliojo burbulo efektas: į taršias bendroves investuoti eurai akyse virsta centais Premium 8

Tik laiko klausimas, kada taršias technologijas tebevystančios kompanijos praras investuotojus ir milijardus,...

Finansai
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau