Perkėlus verslą į Estiją gali tekti kraustytis ir patiems

Publikuota: 2015-12-13
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jeigu kontroliuojančioji bendrovė perkeliama į Estiją ar kitą šalį, tačiau verslo reikalai ir toliau tvarkomi Lietuvoje, čia gali tekti registruoti nuolatinę buveinę ir mokesčius mokėti Lietuvoje. O norint iškelti verslą iš tikrųjų, gali tekti kraustytis į kitą šalį su šeimomis.

Dr. Mindaugas Lukas, „Valiunas Ellex“ asocijuotasis teisininkas, perspėja, kad į Estiją ar kitą šalį iškėlus tik įmonės adresą ir pašto dėžutę, o visą veiklą ir toliau palikus Lietuvoje, mūsų šalyje reikėtų registruoti ir nuolatinę buveinę.

„Tai reiškia, kad mokesčius nuo pelno, gauto iš prekių pardavimo Lietuvoje ar mūsų šalyje teikiamų paslaugų, taip pat ir visų kitų įmonės pajamų, kurias uždirbs Lietuvoje dirbantis tokios „estiškos“ įmonės personalas, vis tiek reikės mokėti pagal mūsų šalies įstatymus“, – teigia p. Lukas.

Tokį pavojų įžvelgia ir Saulė Dagilytė, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė.

„Jei iš tikrųjų verslas ir toliau bus tvarkomas Lietuvoje, atsiras prievolė mūsų šalyje registruoti nuolatinę buveinę. Lietuvoje gali tekti sumokėti ne tik mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas, – teigia p. Dagilytė. – O jeigu mokesčiai jau buvo sumokėti Estijoje, teks prisiminti ne itin paprastas dvigubo apmokestinimo panaikinimo procedūras.“

Yra ir daugiau rizikų. Staigus visų verslo sutarčių perleidimas Estijoje esančiai įmonei gali būti prilygintas verslo pardavimui ir apmokestintas.

„Svarstant apie veiklą Estijoje, turite savęs klausti, ar esate pasiruošę ten keltis patys kartu su pagrindiniais darbuotojais ir šeimomis. Jeigu ne, tai pirmiausia rizikuojate būti papildomai apmokestinti Lietuvoje dėl to, kad verslas realiai vykdomas iš Lietuvos“, – teigia p. Dagilytė.

Per daug skuba

Lietuvos verslą į Estiją traukia galimybė nemokėti pelno mokesčio, jei pelnas priklauso investuojamas, patraukliai atrodo ir galimybė atskaityti PVM perkant automobilį.

Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris, „Verslo žinioms“ 2015 03 03 („Pelną į Estiją reikia permesti po truputį“) komentavo, kad dažna jaunų verslininkų klaida, – jie visą pelną į kontroliuojančiąją bendrovę Estijoje stengiasi permesti iš karto, nors iš estiškos įmonės funkcijų, turimų aktyvų ir darbuotojų skaičiaus tokioje bendrovėje matyti, kad ji nepajėgi teikti tiek paslaugų.

Jis pataria estiškoje įmonėje koncentruoti vis didesnį funkcijų skaičių per penkerius–septynerius metus, atitinkamai didinant ir personalo skaičių.

„Dividendus į tokią estišką kontroliuojančiąją bendrovę (KB) iš lietuviškų ir latviškų antrinių bendrovių būtų galima permesti iš karto. Tuomet KB gali teikti grupei finansavimo paslaugas“, – pataria p. Grajauskas. Antrinėse įmonėse paskolos palūkanos keliauja į sąnaudas ir mažina pelno mokestį, o į Estijos bendrovę iš Latvijos ir Lietuvos palūkanos keliauja be mokesčių.

KB, kuri teikia grupei finansavimo ir investavimo paslaugas, pakanka ir vieno atitinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo. Gali būti ir sudėtingesnių finansinių sprendimų – įmonė Estijoje gali teikti turto (pavyzdžiui, vilkikų) nuomos ar lizingo paslaugas bendrovei Lietuvoje.

Kitas žingsnis – Estijoje bendrovei galima perduoti vieną ar kelis grupės prekių ženklus, už juos grupės įmonės gali mokėti po 3–4% nuo apyvartos. Anot p. Grajausko, jeigu prekių ženklas kurį laiką neplėtojamas arba jo plėtojimo paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, KB pakanka turėti tą patį vieną darbuotoją, kuriam kvalifikacija leidžia priimti sprendimus dėl ženklo plėtros. Jeigu prekės ženklų yra daugiau, reikia daugiau ir darbuotojų.

Sunku išsimokėti

Anot p. Luko, 2015 m. Estijoje taikomas pelno mokesčio tarifas nuo 21% mažėja iki 20%. Šis tarifas taikomas skirstomam pelnui po mokesčių.

Skaičiuojant įmonės pelną „iki mokesčių“, prieš tai jį reikia padalinti iš 0,8 koeficiento. Tai reiškia, kad įmonė, kuri savo akcininkui išmoka 80 Eur, 20% pelno mokestis Estijoje bus skaičiuojamas nuo 100 Eur (80/0,8), o Estijoje mokėtina pelno mokesčio suma sudarys 20 Eur (100 x 20 proc.). Kitaip tariant, kad akcininkas gautų 80 Eur ir įmonė visiškai atsiskaitytų su valstybe, iš viso jai reikės 100 Eur pelno.

Lietuvoje, anot p. Luko, 100 Eur pelno uždirbusi įmonė sumokės 15% pelno mokestį, o likusius 85 Eur gaunančiam akcininkui dar teks ir 15% gyventojų pajamų mokestis.

Dėl to akcininkui po mokesčių išmokama 100 Eur įmonės pelno dalis bus lygi 72,25 Eur. Estija šiuo atveju laimi prieš Lietuvą 20 Eur prieš 27,75 Eur.

Tačiau, anot p. Luko, Lietuvos rezidentams fiziniams asmenims, gaunantiems dividendų iš įmonės Estijoje, šios šalies taikomas mokestis yra tik pelno mokestis.

Lietuvoje tokiam akcininkui reikia sumokėti dar ir 15% pajamų mokestį, todėl Lietuvos gyventojas po mokesčių gaus tik 68 Eur.

Galima ir kraustytis

„Viskas priklauso nuo verslo poreikių – daugelis stambiojo verslo visus pinigus investuoja į plėtrą, todėl jiems naudinga koncentruoti pelną Estijoje, nes nereikia mokėti kiekvienais metais avansu pelno mokesčio, kol pinigai neišimami iš verslo“, – akcentuoja p. Grajauskas.

Pagaliau, jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju.

Išsinuomoti Estijoje butą, deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti pajamų, mokėti mokesčius ir nebegauti pajamų Lietuvoje. Tuomet nuo išsimokėtos sumos pakaks sumokėti pelno mokestį Estijoje.

Anot p. Dagilytės, dar vienas estiškos sistemos trūkumas – šioje šalyje apmokestinamos kapitalo vertės padidėjimo pajamos. O Lietuvoje turint didesnį akcijų paketą tokio mokesčio galima išvengti. Kita vertus, Estijoje pinigus iš bendrovės galima išsimokėti kaip dividendus.

Tačiau, p. Dagilytės teigimu, dabar atsiranda naujų pavojų ir dividendams. Nuo kitų metų Lietuva į savo teisę perkels ES kontroliuojančiųjų bendrovių direktyvos pakeitimus, kurie neleidžia taikyti dividendų lengvatos dirbtinai sukurtoms bendrovėms.

„Atitinkamas Lietuvos pelno mokesčio įstatymo projektas jau sukėlė sąmyšį tarp mokesčių specialistų dėl labai neaiškios ribos, kurią peržengus laikoma, kad verslo struktūra dirbtinė“, – teigia p. Dagilytė.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 12

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 27

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Sutrikus VMI svetainei, pratęsia PVM faktūrų pateikimo terminus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog trečiadienį laikinai sutrikus išmaniosios mokesčių...

Finansai
2019.03.20
Šaltiniai: Ž. Marcinkevičius arbitraže reikalaus iš N. Numavičiaus 230 mln. Eur 9

Buvęs vadinamojo VP dešimtuko narys, vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Žilvinas Marcinkevičius...

Prekyba
2019.03.20
Naujovė: mokesčius suskaičiuos pati deklaracija 9

Šiemet gyventojams palankus laikas prisiminti kadaise pamirštus mokesčius – pateikus ar patikslinus senas...

Finansai
2019.03.20
Lietuviams kol kas nepavyksta įsigyti banko Paryžiuje 4

Lietuvos finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ ketinimai įsigyti banką Vakarų Europoje kol kas nevirsta...

Rinkos
2019.03.20
ES teismas: kosmetinis alkoholis negali būti apmokestintas akcizu 

Kosmetikoje ir burnos higienos skysčiuose esantis alkoholis negali būti apmokestintas akcizu, nusprendė...

Finansai
2019.03.20
Prezidentinė trijulė apie PVM, GPM ir kapitalo mokesčius  Premium 30

Spręsti mokestinės politikos klausimus nėra Lietuvos Respublikos prezidento kompetencija ir prerogatyva –...

Finansai
2019.03.20
Šiandien pajamų deklaravimo startas – VMI svetainė lūžinėja 10

Šiemet yra paruošta 1,9 mln. gyventojų išankstinių turto ir pajamų deklaracijų – 1,4 mln. gyventojų jas galės...

Finansai
2019.03.20
Sausį–vasarį Nacionalinio biudžeto pajamos 3,2% viršijo planą 2

Iš turto pardavimo Valstybės biudžetas gavo 9,2% daugiau pajamų nei prognozuota, o iš mokesčių – 2,3% daugiau.

Finansai
2019.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau