Perkėlus verslą į Estiją gali tekti kraustytis ir patiems

Publikuota: 2015-12-13
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jeigu kontroliuojančioji bendrovė perkeliama į Estiją ar kitą šalį, tačiau verslo reikalai ir toliau tvarkomi Lietuvoje, čia gali tekti registruoti nuolatinę buveinę ir mokesčius mokėti Lietuvoje. O norint iškelti verslą iš tikrųjų, gali tekti kraustytis į kitą šalį su šeimomis.

Dr. Mindaugas Lukas, „Valiunas Ellex“ asocijuotasis teisininkas, perspėja, kad į Estiją ar kitą šalį iškėlus tik įmonės adresą ir pašto dėžutę, o visą veiklą ir toliau palikus Lietuvoje, mūsų šalyje reikėtų registruoti ir nuolatinę buveinę.

„Tai reiškia, kad mokesčius nuo pelno, gauto iš prekių pardavimo Lietuvoje ar mūsų šalyje teikiamų paslaugų, taip pat ir visų kitų įmonės pajamų, kurias uždirbs Lietuvoje dirbantis tokios „estiškos“ įmonės personalas, vis tiek reikės mokėti pagal mūsų šalies įstatymus“, – teigia p. Lukas.

Tokį pavojų įžvelgia ir Saulė Dagilytė, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė.

„Jei iš tikrųjų verslas ir toliau bus tvarkomas Lietuvoje, atsiras prievolė mūsų šalyje registruoti nuolatinę buveinę. Lietuvoje gali tekti sumokėti ne tik mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas, – teigia p. Dagilytė. – O jeigu mokesčiai jau buvo sumokėti Estijoje, teks prisiminti ne itin paprastas dvigubo apmokestinimo panaikinimo procedūras.“

Yra ir daugiau rizikų. Staigus visų verslo sutarčių perleidimas Estijoje esančiai įmonei gali būti prilygintas verslo pardavimui ir apmokestintas.

„Svarstant apie veiklą Estijoje, turite savęs klausti, ar esate pasiruošę ten keltis patys kartu su pagrindiniais darbuotojais ir šeimomis. Jeigu ne, tai pirmiausia rizikuojate būti papildomai apmokestinti Lietuvoje dėl to, kad verslas realiai vykdomas iš Lietuvos“, – teigia p. Dagilytė.

Per daug skuba

Lietuvos verslą į Estiją traukia galimybė nemokėti pelno mokesčio, jei pelnas priklauso investuojamas, patraukliai atrodo ir galimybė atskaityti PVM perkant automobilį.

Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris, „Verslo žinioms“ 2015 03 03 („Pelną į Estiją reikia permesti po truputį“) komentavo, kad dažna jaunų verslininkų klaida, – jie visą pelną į kontroliuojančiąją bendrovę Estijoje stengiasi permesti iš karto, nors iš estiškos įmonės funkcijų, turimų aktyvų ir darbuotojų skaičiaus tokioje bendrovėje matyti, kad ji nepajėgi teikti tiek paslaugų.

Jis pataria estiškoje įmonėje koncentruoti vis didesnį funkcijų skaičių per penkerius–septynerius metus, atitinkamai didinant ir personalo skaičių.

„Dividendus į tokią estišką kontroliuojančiąją bendrovę (KB) iš lietuviškų ir latviškų antrinių bendrovių būtų galima permesti iš karto. Tuomet KB gali teikti grupei finansavimo paslaugas“, – pataria p. Grajauskas. Antrinėse įmonėse paskolos palūkanos keliauja į sąnaudas ir mažina pelno mokestį, o į Estijos bendrovę iš Latvijos ir Lietuvos palūkanos keliauja be mokesčių.

KB, kuri teikia grupei finansavimo ir investavimo paslaugas, pakanka ir vieno atitinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo. Gali būti ir sudėtingesnių finansinių sprendimų – įmonė Estijoje gali teikti turto (pavyzdžiui, vilkikų) nuomos ar lizingo paslaugas bendrovei Lietuvoje.

Kitas žingsnis – Estijoje bendrovei galima perduoti vieną ar kelis grupės prekių ženklus, už juos grupės įmonės gali mokėti po 3–4% nuo apyvartos. Anot p. Grajausko, jeigu prekių ženklas kurį laiką neplėtojamas arba jo plėtojimo paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, KB pakanka turėti tą patį vieną darbuotoją, kuriam kvalifikacija leidžia priimti sprendimus dėl ženklo plėtros. Jeigu prekės ženklų yra daugiau, reikia daugiau ir darbuotojų.

Sunku išsimokėti

Anot p. Luko, 2015 m. Estijoje taikomas pelno mokesčio tarifas nuo 21% mažėja iki 20%. Šis tarifas taikomas skirstomam pelnui po mokesčių.

Skaičiuojant įmonės pelną „iki mokesčių“, prieš tai jį reikia padalinti iš 0,8 koeficiento. Tai reiškia, kad įmonė, kuri savo akcininkui išmoka 80 Eur, 20% pelno mokestis Estijoje bus skaičiuojamas nuo 100 Eur (80/0,8), o Estijoje mokėtina pelno mokesčio suma sudarys 20 Eur (100 x 20 proc.). Kitaip tariant, kad akcininkas gautų 80 Eur ir įmonė visiškai atsiskaitytų su valstybe, iš viso jai reikės 100 Eur pelno.

Lietuvoje, anot p. Luko, 100 Eur pelno uždirbusi įmonė sumokės 15% pelno mokestį, o likusius 85 Eur gaunančiam akcininkui dar teks ir 15% gyventojų pajamų mokestis.

Dėl to akcininkui po mokesčių išmokama 100 Eur įmonės pelno dalis bus lygi 72,25 Eur. Estija šiuo atveju laimi prieš Lietuvą 20 Eur prieš 27,75 Eur.

Tačiau, anot p. Luko, Lietuvos rezidentams fiziniams asmenims, gaunantiems dividendų iš įmonės Estijoje, šios šalies taikomas mokestis yra tik pelno mokestis.

Lietuvoje tokiam akcininkui reikia sumokėti dar ir 15% pajamų mokestį, todėl Lietuvos gyventojas po mokesčių gaus tik 68 Eur.

Galima ir kraustytis

„Viskas priklauso nuo verslo poreikių – daugelis stambiojo verslo visus pinigus investuoja į plėtrą, todėl jiems naudinga koncentruoti pelną Estijoje, nes nereikia mokėti kiekvienais metais avansu pelno mokesčio, kol pinigai neišimami iš verslo“, – akcentuoja p. Grajauskas.

Pagaliau, jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju.

Išsinuomoti Estijoje butą, deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti pajamų, mokėti mokesčius ir nebegauti pajamų Lietuvoje. Tuomet nuo išsimokėtos sumos pakaks sumokėti pelno mokestį Estijoje.

Anot p. Dagilytės, dar vienas estiškos sistemos trūkumas – šioje šalyje apmokestinamos kapitalo vertės padidėjimo pajamos. O Lietuvoje turint didesnį akcijų paketą tokio mokesčio galima išvengti. Kita vertus, Estijoje pinigus iš bendrovės galima išsimokėti kaip dividendus.

Tačiau, p. Dagilytės teigimu, dabar atsiranda naujų pavojų ir dividendams. Nuo kitų metų Lietuva į savo teisę perkels ES kontroliuojančiųjų bendrovių direktyvos pakeitimus, kurie neleidžia taikyti dividendų lengvatos dirbtinai sukurtoms bendrovėms.

„Atitinkamas Lietuvos pelno mokesčio įstatymo projektas jau sukėlė sąmyšį tarp mokesčių specialistų dėl labai neaiškios ribos, kurią peržengus laikoma, kad verslo struktūra dirbtinė“, – teigia p. Dagilytė.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 1

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
07:32
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 1

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 1

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10
Namų ūkių skola toliau auga

Lietuvos banko paskelbti 2018 m. I ketv. finansinių sąskaitų duomenys rodo, kad namų ūkių skola ir toliau...

Finansai
2018.07.09
Pasaulio banko ekspertas apie pensijų reformą: II pakopa „nebebus įdomi taupantiems“ 38

Pakeitusi gyventojų apmokestinimą ir pensijų sistemą Lietuvos vyriausybė siekė sustiprinti socialinę...

Finansai
2018.07.09
10 didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pajamas 11

Kaip ir kasmet „Verslo žinios“ sudarė bendrovių TOP 1000 pagal jų gautas pajamas 2017 m.  VŽ siūlo...

Verslo aplinka
2018.07.09
Lietuvos bankas nepatikėjo mįslinga 5.000 Eur dingimo iš sąskaitos istorija 9

Lietuvos bankas, atsakingas už vartotojų ginčų su komerciniais bankais sprendimą, atmetė SEB banko klientės...

Rinkos
2018.07.09
Nei avansas, nei rankpinigiai neapsaugos nuo nemokaus kliento 3

Komerciniuose sandoriuose yra įprasta, kad prievolių vykdymas yra užtikrinamas rankpinigiais, kurie sutarties...

Verslo aplinka
2018.07.06
Europiniai pinigai – it trąšos asociacijų gausai 5

Darbo rinkoje žiojėja trūkstamų darbuotojų „skylės“, nedarbas mūsų šalyje vis dar didžiulis: 2018 m.

Verslo aplinka
2018.07.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau