Perkėlus verslą į Estiją gali tekti kraustytis ir patiems

Publikuota: 2015-12-13
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jeigu kontroliuojančioji bendrovė perkeliama į Estiją ar kitą šalį, tačiau verslo reikalai ir toliau tvarkomi Lietuvoje, čia gali tekti registruoti nuolatinę buveinę ir mokesčius mokėti Lietuvoje. O norint iškelti verslą iš tikrųjų, gali tekti kraustytis į kitą šalį su šeimomis.

Dr. Mindaugas Lukas, „Valiunas Ellex“ asocijuotasis teisininkas, perspėja, kad į Estiją ar kitą šalį iškėlus tik įmonės adresą ir pašto dėžutę, o visą veiklą ir toliau palikus Lietuvoje, mūsų šalyje reikėtų registruoti ir nuolatinę buveinę.

„Tai reiškia, kad mokesčius nuo pelno, gauto iš prekių pardavimo Lietuvoje ar mūsų šalyje teikiamų paslaugų, taip pat ir visų kitų įmonės pajamų, kurias uždirbs Lietuvoje dirbantis tokios „estiškos“ įmonės personalas, vis tiek reikės mokėti pagal mūsų šalies įstatymus“, – teigia p. Lukas.

Tokį pavojų įžvelgia ir Saulė Dagilytė, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė.

„Jei iš tikrųjų verslas ir toliau bus tvarkomas Lietuvoje, atsiras prievolė mūsų šalyje registruoti nuolatinę buveinę. Lietuvoje gali tekti sumokėti ne tik mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas, – teigia p. Dagilytė. – O jeigu mokesčiai jau buvo sumokėti Estijoje, teks prisiminti ne itin paprastas dvigubo apmokestinimo panaikinimo procedūras.“

Yra ir daugiau rizikų. Staigus visų verslo sutarčių perleidimas Estijoje esančiai įmonei gali būti prilygintas verslo pardavimui ir apmokestintas.

„Svarstant apie veiklą Estijoje, turite savęs klausti, ar esate pasiruošę ten keltis patys kartu su pagrindiniais darbuotojais ir šeimomis. Jeigu ne, tai pirmiausia rizikuojate būti papildomai apmokestinti Lietuvoje dėl to, kad verslas realiai vykdomas iš Lietuvos“, – teigia p. Dagilytė.

Per daug skuba

Lietuvos verslą į Estiją traukia galimybė nemokėti pelno mokesčio, jei pelnas priklauso investuojamas, patraukliai atrodo ir galimybė atskaityti PVM perkant automobilį.

Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris, „Verslo žinioms“ 2015 03 03 („Pelną į Estiją reikia permesti po truputį“) komentavo, kad dažna jaunų verslininkų klaida, – jie visą pelną į kontroliuojančiąją bendrovę Estijoje stengiasi permesti iš karto, nors iš estiškos įmonės funkcijų, turimų aktyvų ir darbuotojų skaičiaus tokioje bendrovėje matyti, kad ji nepajėgi teikti tiek paslaugų.

Jis pataria estiškoje įmonėje koncentruoti vis didesnį funkcijų skaičių per penkerius–septynerius metus, atitinkamai didinant ir personalo skaičių.

„Dividendus į tokią estišką kontroliuojančiąją bendrovę (KB) iš lietuviškų ir latviškų antrinių bendrovių būtų galima permesti iš karto. Tuomet KB gali teikti grupei finansavimo paslaugas“, – pataria p. Grajauskas. Antrinėse įmonėse paskolos palūkanos keliauja į sąnaudas ir mažina pelno mokestį, o į Estijos bendrovę iš Latvijos ir Lietuvos palūkanos keliauja be mokesčių.

KB, kuri teikia grupei finansavimo ir investavimo paslaugas, pakanka ir vieno atitinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo. Gali būti ir sudėtingesnių finansinių sprendimų – įmonė Estijoje gali teikti turto (pavyzdžiui, vilkikų) nuomos ar lizingo paslaugas bendrovei Lietuvoje.

Kitas žingsnis – Estijoje bendrovei galima perduoti vieną ar kelis grupės prekių ženklus, už juos grupės įmonės gali mokėti po 3–4% nuo apyvartos. Anot p. Grajausko, jeigu prekių ženklas kurį laiką neplėtojamas arba jo plėtojimo paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, KB pakanka turėti tą patį vieną darbuotoją, kuriam kvalifikacija leidžia priimti sprendimus dėl ženklo plėtros. Jeigu prekės ženklų yra daugiau, reikia daugiau ir darbuotojų.

Sunku išsimokėti

Anot p. Luko, 2015 m. Estijoje taikomas pelno mokesčio tarifas nuo 21% mažėja iki 20%. Šis tarifas taikomas skirstomam pelnui po mokesčių.

Skaičiuojant įmonės pelną „iki mokesčių“, prieš tai jį reikia padalinti iš 0,8 koeficiento. Tai reiškia, kad įmonė, kuri savo akcininkui išmoka 80 Eur, 20% pelno mokestis Estijoje bus skaičiuojamas nuo 100 Eur (80/0,8), o Estijoje mokėtina pelno mokesčio suma sudarys 20 Eur (100 x 20 proc.). Kitaip tariant, kad akcininkas gautų 80 Eur ir įmonė visiškai atsiskaitytų su valstybe, iš viso jai reikės 100 Eur pelno.

Lietuvoje, anot p. Luko, 100 Eur pelno uždirbusi įmonė sumokės 15% pelno mokestį, o likusius 85 Eur gaunančiam akcininkui dar teks ir 15% gyventojų pajamų mokestis.

Dėl to akcininkui po mokesčių išmokama 100 Eur įmonės pelno dalis bus lygi 72,25 Eur. Estija šiuo atveju laimi prieš Lietuvą 20 Eur prieš 27,75 Eur.

Tačiau, anot p. Luko, Lietuvos rezidentams fiziniams asmenims, gaunantiems dividendų iš įmonės Estijoje, šios šalies taikomas mokestis yra tik pelno mokestis.

Lietuvoje tokiam akcininkui reikia sumokėti dar ir 15% pajamų mokestį, todėl Lietuvos gyventojas po mokesčių gaus tik 68 Eur.

Galima ir kraustytis

„Viskas priklauso nuo verslo poreikių – daugelis stambiojo verslo visus pinigus investuoja į plėtrą, todėl jiems naudinga koncentruoti pelną Estijoje, nes nereikia mokėti kiekvienais metais avansu pelno mokesčio, kol pinigai neišimami iš verslo“, – akcentuoja p. Grajauskas.

Pagaliau, jeigu pinigai jau daug metų kaupiami Estijoje ir atsiranda poreikis išsimokėti didelę sumą, galima kuriam laikui tapti Estijos mokesčių mokėtoju.

Išsinuomoti Estijoje butą, deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti pajamų, mokėti mokesčius ir nebegauti pajamų Lietuvoje. Tuomet nuo išsimokėtos sumos pakaks sumokėti pelno mokestį Estijoje.

Anot p. Dagilytės, dar vienas estiškos sistemos trūkumas – šioje šalyje apmokestinamos kapitalo vertės padidėjimo pajamos. O Lietuvoje turint didesnį akcijų paketą tokio mokesčio galima išvengti. Kita vertus, Estijoje pinigus iš bendrovės galima išsimokėti kaip dividendus.

Tačiau, p. Dagilytės teigimu, dabar atsiranda naujų pavojų ir dividendams. Nuo kitų metų Lietuva į savo teisę perkels ES kontroliuojančiųjų bendrovių direktyvos pakeitimus, kurie neleidžia taikyti dividendų lengvatos dirbtinai sukurtoms bendrovėms.

„Atitinkamas Lietuvos pelno mokesčio įstatymo projektas jau sukėlė sąmyšį tarp mokesčių specialistų dėl labai neaiškios ribos, kurią peržengus laikoma, kad verslo struktūra dirbtinė“, – teigia p. Dagilytė.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 30 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Keli vieno recepto ingredientai

Augantys įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti – pirmas signalas apie išaugusią mokėjimų riziką. Lietuvoje...

Finansai
05:50
Su interneto banku apsieitų kas trečias, tačiau skyriais tebesinaudoja 40% gyventojų 

Maždaug kas trečias (31%) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko...

Finansai
2019.11.18
Ministerija siūlo viešinti per trejus metus skirtą paramą Premium 1

Valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, kurios suteikė paramą ar labdarą, apie tai turi pranešti savo...

Finansai
2019.11.18
„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
2019.11.18
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 4

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
2019.11.18
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 3

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau