Estijoje po privalomo deklaravimo – PVM šuolis

Publikuota: 2015-11-12
Ints Kalnins („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ints Kalnins („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Po to, kai Estija priėmė reikalavimą nuo 2014 m. lapkričio deklaruoti didesnes kaip 1.000 Eur vertės sąskaitas, pajamų iš PVM surinkimas išaugo 11-12% ir beveik susilygino su gerokai didesnės Latvijos įplaukomis iš šio mokesčio.

Per devynis šių metų mėnesius Estija surinko 1,4 mlrd. Eur PVM – tik 260.000 Eur mažiau nei Latvija, kurioje gyvena perpus daugiau gyventojų ir kurioje PVM tarifas yra 21%, arba vienu punktu didesnis nei Estijoje.

Estijos mokesčių inspekcijos vadovas Marekas Helmas pažymi, jog didžiausią įtaką tokiam šuoliui turėjo nuo 2014 m. lapkričio mėnesio atsiradusi prievolė deklaruoti mokesčių administratoriui PVM sąskaitas faktūras, kuriose suma viršija 1.000 Eur.

Bręsta ir Lietuvoje

Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius surinkta 2,2 mlrd. Eur PVM – 4,8% daugiau nei pernai, tačiau 2,7% mažiau, nei planuota.

„Labai tikėtina, kad šis reikalavimas atsiras ir Lietuvoje. Estijoje ir Portugalijoje duomenys apie PVM sąskaitas faktūras yra nuolat teikiami mokesčių administratoriui, – teigia Lina Banytė-Surplienė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ vyriausioji projektų vadovė.

Anot jos, VMI jau pamatė, kad nurodymas teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis duoda teigiamų rezultatų. 2015 m. pavasarį buvo pradėtas „PSF“ projektas, kurio metu, remiantis rizikos analize, buvo atrinkta 7.000 įmonių, kurioms buvo nurodyta teikti informaciją apie PVM sąskaitas faktūras. Šios įmonės sumokėjo žymiai daugiau PVM.

Anot p. Banytės-Surplienės, VMI ir Finansų ministerija jau ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti geresnį PVM surinkimą į biudžetą. Pavasarį buvo paruoštas Mokesčių administravimo įstatymo projektas, pagal kurį visi PVM mokėtojai privalės pateikti VMI ne tik gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, bet ir važtaraščių duomenis. Šis projektas yra kuriamos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos dalis (iSAF ir iVAZ posistemiai).

„Projekte nėra numatyta, kad tik PVM sąskaitos faktūros, viršijančios tam tikrą sumą, turėtų būti deklaruojamos VMI, todėl gali tekti deklaruoti visas gautas ir išrašytas sąskaitas“, – teigia p. Banytė-Surplienė.

Jei projektas bus patvirtintas, jis įsigalios 2016 m. spalio 1 d., o išsamesnė šią prievolę reglamentuojanti tvarka turėtų atsirasti iki 2016 m. balandžio 1 d.

Šešėlis mažėja

VMI skaičiuoja, kad pernai iš šešėlio pavyko ištraukti 144 mln. Eur, o šiemet per devynis mėnesius – 100 mln. Eur. Didžiausios bėdos susijusios su PVM atskaita, neapskaitomomis pajamomis, agresyviu mokesčių planavimu.

„Paprastai sakoma, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia apie 30%. Dabar galvoju, kad jos dalis yra dar didesnė“, – „Verslo žinių“ metinėje buhalterių konferencijoje teigė Dainoras Bradauskas, VMI vadovas.

Anot VMI vadovo, tarptautinė praktika rodo, jog posovietinėse valstybėse kovoti su šešėline ekonomika gali padėti išmanusis mokesčių administravimas.

„Norime padaryti, kad ne tik mokesčių administratorius kontroliuotų mokesčių mokėtoją, tačiau ir mokesčių mokėtojas kontroliuotų mokesčių mokėtoją“, – teigia p. Bradauskas.

Kiekviena išmaniosios sistemos posistemė galės veikti atskirai, o rizikingus sandorius galima bus nustatyti iš mokesčių mokėtojų elgesio. Tai naudinga ir mokesčių mokėtojui, nes jis atsipirks pastaba, jam nereikės mokėti baudų ir delspinigių.

„Be abejo, šiam pakeitimui įmonėms reikės pasiruošti, tačiau papildoma administracinė našta neturėtų būti labai didelė, nes duomenis apie PVM sąskaitas faktūras bus galima ištraukti iš apskaitos sistemos ir elektroniniu būdu pateikti VMI“, – viliasi p. Banytė-Surplienė.

Vis dėlto bendrovės Estijoje piktinosi, jog turi sugaišti daug laiko deklaruodamos sąskaitas faktūras mokesčių administratoriui. Tokių nuogąstavimų turi ir Lietuvos įmonės. Su didesniu darbo krūviu gali tekti susidurti pačioje pradžioje – kol dar tinkamai neveiks IT sistemos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.24
Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 19

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
2019.05.24
ESTT Lietuvoje atveria 780 mln. Eur vertės rinką Premium

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. savivaldybės turėjo nutraukti sutartis su savo bendrovėmis, jeigu jos neatitinka...

Finansai
2019.05.23
Iki ataskaitų pateikimo liko savaitė, bet to dar nepadarė 60% bendrovių

Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas...

Finansai
2019.05.23
Startuoja mokesčių mokėtojų patikrinimai nuotoliniu būdu 4

Ketvirtadienį vartotojams atveriamas Standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo...

Finansai
2019.05.23
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
VMI ir „Sodros" konsultacijos vienu skambučiu 1

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir...

Finansai
2019.05.22
D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 36

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau