Kai vadovas per giliai įlenda į įmonės kišenę

Publikuota: 2015-11-07
Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ partneris: „Čia jau atsiranda vyriausiojo finansininko pareiga ir atsakomybė apie neetiškus vadovo veiksmus informuoti valdybą ir akcininkus.“ Aušros Barysienės nuotr.
Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ partneris: „Čia jau atsiranda vyriausiojo finansininko pareiga ir atsakomybė apie neetiškus vadovo veiksmus informuoti valdybą ir akcininkus.“ Aušros Barysienės nuotr.

Kai privačios ar valstybės įmonės vadovas įlenda į įmonės kišenę, bendrovė praranda iššvaistytas lėšas, tokios išlaidos nemažina pelno mokesčio ir yra apmokestinamos kaip natūra gautos pajamos.

Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė, pažymi, kad samdomi įmonių vadovai iš įmonės lėšų be akcininkų žinios neretai perka prabangius automobilius, moka įmokas į savo pensijų fondus, keliauja. Kartais tokie atvejai paaiškėja po audito, o kartais – po mokesčių administratoriaus patikrinimo.

„Mokesčių administratorius papildomas pajamas apmokestina kaip pajamas natūra. Tačiau tai nėra pajamos natūra, o neteisėtai panaudotos lėšos. Vadovas tokiu atveju turi grąžinti lėšas įmonei, – teigia p. Pranckėnienė. – Įmonės akcininkai nustato direktoriui atlyginimą ir premijuoti gali irgi tik akcininkai.“

VMI grąžinti neskuba

Nerijus Jurkus, advokatų kon­toros „Cobalt“ teisininkas, teigia, kad bendrovė gali nukentėti ne tik dėl iššvaistytų lėšų, bet ir dėl mokestinių pasekmių.

„Bendrovės vadovo asmeniniais tikslais padarytos išlaidos nebus pripažintos pelną mažinančiomis sąnaudomis, be to, tokios išlaidos gali būti laikomos bendrovės vadovo pajamomis natūra ir papildomai apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos – papildoma mokestinė našta tektų bendrovei“, – teigia p. Jurkus.

Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad gyventojo gauta nauda įmonės lėšomis apmokėjus jo asmeninius poreikius pripažįstama pajamomis, gautomis natūra ir nustatyta tvarka apmokestinama pajamų gavimo momentu.

„Kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė, – rašo VMI atsakymuose „Verslo žinioms“. – Tačiau jeigu įmonės akcininkai tokį įmonės lėšų panaudojimą traktavo kaip neteisėtą ir pareikalavo, kad vadovas grąžintų neteisėtai įmonės panaudotas lėšas. VMI nuomone, gyventojo įmonei grąžinta suma savo esme galimai būtų vertinama kaip neteisėtais veiksmais įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimas ir tokiu atveju Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos netaikytinos, sumokėti mokesčiai negrąžinami.“

Anot p. Jurkaus, jeigu mokesčiai įmonei nebūtų grąžinti, juos kaip ir kitą žalą įmonė galėtų išsireikalauti iš pažeidimą padariusio vadovo. Be to, mokesčių mokėtojas visuomet gali ginčyti VMI poziciją teisme.

Svarbu akcininkų požiūris

„Žinoma, pasitaiko, kad vadovai pradeda elgtis įmonės buhalterijoje kaip savo kišenėje, – neslepia Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ partneris. – Čia jau atsiranda vyriausiojo finansininko pareiga apie tokius veiksmus informuoti valdybą ir akcininkus.“

Ponas Strumskis primena, kad vyriausiasis finansininkas yra asmeniškai atsakingas už ataskaitų teisingumą, – kartais apie tai jis prisimena tik prokuratūroje.

Vadovus neetiškai elgtis su įmonės lėšomis kartais nesąmoningai paskatina patys akcininkai.

„Viskas prasideda nuo akcininko elgesio. Jei akcininkas nesidomi įmonės veikla, o pasirodo kartą per metus su klausimu: „na, kaip sekasi?“, nelaimingų atsitikimų tikimybė labai išauga, – teigia p. Strumskis. – Taip atsitinka todėl, kad akcininkas demonstruoja, jog jam įmonė nelabai rūpi. Jeigu jau jam nelabai rūpi, tai kodėl darbuotojas turi rūpintis skaidrumu, tvarka ir pelningumu.“

Dėl vadovo skatinimo priemonių reikėtų susitarti raštu. Tuomet ir biudžetai aiškūs ir prognozės bei kiti susitarimai yra skaidrūs. Be abejo, tokie susitarimai negali pažeisti buhalterinės apskaitos ir mokesčių bei jų administravimo įstatymų. Taip pat svarbu, kad akcininkas ir vadovas laikytųsi susitarimų.

„Teko girdėti daug istorijų, kai akcininkai pakeičia nuomonę ir kai vadovai pažada, bet nepadaro. O susitarimų laikymasis labai motyvuoja abi puses“, – teigia p. Strumskis.

Božena Petikonis-Šaba­nie­nė, personalo atrankos, įdarbinimo paslaugų „Manpower Lit“ direktorė, taip pat pataria susitarimus tarp akcininkų ir vadovų visuomet sudaryti raštu – aiškiai apibrėžti tikslus ir jų skaičiavimo tvarką. Tuomet atėjus laikui kyla mažiau nesusipratimų.

„Reprezentacinės išlaidos ir mokymai yra neatsiejama vadovo darbo išlaidų dalis, tačiau siekdami apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo akcininkai neretai nustato limitą, kurį viršijus darbuotojas privalo pateikti paaiškinimą. Dažniausiai klausimų iškyla, jei reprezentacinių išlaidų daug, o realios naudos verslui jos nesuteikia“, – teigia p. Petikonis-Šabanienė.

Anot jos, paprastai samdomi įmonės vadovai gauna darbo automobilį, kuriuo važinėti leidžiama ir asmeniniais tikslais. Žinoma, kad tokiu atveju už važinėjimą transporto priemone ne darbo metu mokami mokesčiai.

Dauguma samdomų direktorių gauna priedus už pasiektus rezultatus, – dažniausiai tai metinė premija. Rečiau už lojalumą ir indėlį į bendrovės veiklą vadovui perleidžiama bendrovės akcijų.

„Dėl papildomų išmokų vadovui gali būti sutariama darbo sutartyje, tačiau dažniau sutartyje nurodoma, kad premija yra mokama pagal atskirą susitarimą ar įsakymą. Kadangi premijos skyrimo tvarka gali kisti, vadovas su akcininkais pasirašo atskirus susitarimus prieš kiekvienus naujus finansinius metus“, – teigia Petikonis-Šabanienė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 27 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 1

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 8

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 2

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 9

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 8

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau