Ar viskas gerai su požiūriu į investuotojų apsaugą Lietuvoje?

Publikuota: 2015-09-30
Atnaujinta 2015-09-30 15:34
Laurynas Didžiulis, advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris, advokatas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Didžiulis, advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris, advokatas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris

Investuotojų apsauga šiandien yra vienas pagrindinių finansų rinkų reguliavimo tikslų tiek JAV, tiek ir ES. Tai gali būti paaiškinta labai paprastai – finansų rinkos yra pasitikėjimo šiomis rinkomis rezultatas, nes racionalūs investuotojai ryžtasi investuoti tik tokiose finansų rinkose, kuriose jaučiasi bent jau santykinai saugūs.

Klausimas – kam mums, Lietuvos piliečiams, reikalingos finansų rinkos, matyt, jau turėtų būti retorinis, nes norėtųsi tikėti, kad jų privalumai ir efektyvumo prielaidos (viena kurių yra investuotojų apsauga) politikams, valstybės tarnautojams, teismams ir šalies ūkiu besidominčiai visuomenės daliai turėtų būti puikiai žinomi. Deja, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tai vis dar nėra visiškai retorinis klausimas. Tačiau, visų pirma, pažvelkime į tai, kaip investuotojai saugomi ES ir JAV.

ES ir JAV investuotojai vis labiau įgalinami gintis civiline tvarka

Šiuo metu ES funkcionuoja persipynęs kelių lygmenų finansų sistemos reguliavimas ir priežiūra. Briuselyje europiniu lygmeniu kuriamos investuotojų apsaugos normos, kurių viena dalis taikoma tiesiogiai, o kita dalis turi būti perkelta į valstybių narių vidaus teisę.

Mikro lygiu veikia europinės finansų sektoriaus priežiūros institucijos, tokios, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris atlieka sistemiškai svarbiausių bankų organizacinę priežiūrą, Europos investicinių vertybinių popierių ir rinkų tarnyba (ESMA), kuriai pavesta koordinuoti ES finansų rinkų priežiūrą.

Greta jų veikia nacionalinės priežiūros institucijos, pavyzdžiui, Vokietijos Federalinė finansinės priežiūros tarnyba (BaFin), Jungtinės Karalystės Finansinio elgesio tarnyba (FCA), taip pat ir Lietuvos Bankas.

Makro lygiu finansų sistemą stebi ir jos rizikas analizuoja Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRB). Visos šios institucijos vykdo vadinamąją viešąją finansų rinkų priežiūrą (angl. public supervision), o esant finansiniams pažeidimams nacionalinės priežiūros institucijos taiko administracines sankcijas arba perduoda medžiagą prokurorams, kurie vykdo baudžiamąjį persekiojimą.

Dar visai neseniai ES teisėkūra orientavosi tik į finansų rinkų administracinę priežiūrą ir, skirtingai nei JAV, privačių investuotojų ieškinių, arba kitaip tariant privataus įstatymų laikymosi užtikrinimo (angl. private enforcement) nereglamentavo. Tačiau šiandien ši kryptis jau pradėjo keistis, nes ES administracinis aparatas negalėjo nepastebėti, kad efektyvi JAV finansų rinkų priežiūros sistema sumaniai derina valstybinę priežiūrą su privačiais ieškiniais ir taip ne tik taupo biudžeto lėšas, bet leidžia apsisaugoti nuo valstybės institucijų veiklos neefektyvumo, populizmo ir geriau aptikti bei sankcionuoti finansinius pažeidimus.

Iš tiesų, gali kelti nuostabą, kad šalis, kuri turi tokią efektyvią ir didelių galių priežiūros instituciją – JAV Investicinių vertybinių popierių komisiją (SEC) su visais jos ištekliais ir padaliniais, finansų rinkų priežiūros krūvį paskirsto taip, kad privatiems asmenims tenka didžiausias vaidmuo užtikrinant įstatymų laikymąsi. Žinoma, tokia sistema negali veikti vakuume, todėl valstybės teisinėje sistemoje turi būti įdiegti privataus įgyvendinimo paskatinimai – specialūs teisiniai instrumentai, kurie motyvuotų privačius investuotojus ryžtis gintis savo teises civiline tvarka, nelaukiant kol tai padarys valstybė. Stipriausi JAV taikomi skatintojai – pasitraukimo (opt-out) modelio grupės ieškiniai, galimybė greta kompensacinių nuostolių (žalos atlyginimo) prisiteisti panašaus dydžio baudinius nuostolius (atpildą už skriaudą) ir palankios bylinėjimosi išlaidų taisyklės. Šie teisiniai „pabūklai“ taikant juos kartu, verčia smulkių investuotojų prisibijoti ir didžiausias korporacijas bei finansų institucijas, taip jas disciplinuodamiAtitinkamaiprisibijodami tokių bylų atsakovai sutinka ginčus spręsti taikiai.

Investuotojų apsaugos ypatumai Lietuvoje

Lietuva yra ES valstybė narė, todėl turėtų turėti vienus iš moderniausių įstatymų investuotojų apsaugos srityje. Tačiau Europos Teisingumo Teismo sprendimas Snoro byloje parodė, kad ne visi ES teisės aktai Lietuvoje yra perkelti tinkamai, be to, galima nurodyti ir daugiau netinkamo ES finansų teisės perkėlimo į Lietuvos teisę pavyzdžių. Finansų rinkas Lietuvoje prižiūri Lietuvos Bankas, taip pat šią funkciją tam tikra apimtimi atlieka ir privatūs investuotojai, kurie kelių finansinių skandalų atvejais ėmėsi iniciatyvos ir iškėlė šimtus civilinių bylųLietuvoje veikiantiems bankams, dalį kurių laimėjo.

Čia galime paklausti – kas Lietuvos investuotojus motyvavo kelti civilines bylas dėl finansinių pažeidimų, nelaukiant kol į pažeidimus ims reaguoti valstybės institucijos? Be abejo, tai noras realiai apginti savo pažeistas teises atsikratant neadekvačių prievolių arba reikalaujant iš finansų tarpininkų žalos atlyginimo. Tačiau įdomu, kad be šio savaime suprantamo motyvo, Lietuvoje šiuo metu egzistuoja net du privataus įgyvendinimo paskatinimai, kurie turėtų papildomai motyvuoti investuotojus ginti savo teises – pirma, įsitraukimo modelio (opt-in) grupės ieškinys, kuris, nors ir nėra toks efektyvus, kaip amerikietiškasis analogas, vis tik yra svarbia priemone palengvinant privatų bylinėjimąsi. Apie antrąjį privataus užtikrinimo skatintoją norėtųsi pakalbėti plačiau.

Investuotojams palankios bylinėjimosi išlaidų taisyklės

Šiandien LR civilinio proceso kodeksas (CPK) numato taisyklę, kad nuo žyminio mokesčio (tai mokestis mokamas valstybei už ieškinio padavimą) visose bylose atleidžiami vartotojai. Smulkūs (mažmeniniai) investuotojai – fiziniai asmenys, kurie investuoja ne verslo tikslais, neabejotinai taip pat yra vartotojai, o konkrečiai – investicinių paslaugų arba finansinių priemonių vartotojai, todėl turėtų džiaugtis tokia įstatymo nuostata. Ji svarbi, nes didelis žyminio mokesčio dydis racionalų investuotoją veikia, kaip stipri demotyvacijos priemonė, ypač kai tenka ginčyti didelės vertės sandorius, nors realaus turto judėjimo ir nebūna (pavyzdžiui, su akcijomis susietų obligacijų sandorių ginčijimo bylose), o tai nėra gerai investuotojų apsaugos sistemai ir finansų rinkų priežiūrai.

Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net keliose bylose principingai laikėsi požiūrio, kad investuotojai nelaikytini vartotojais, nes pirminis investavimo sandorių tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, šeimos (namų ūkio) poreikį, be to, šie sandoriai yra susiję su gana aukštu rizikos prisiėmimo laipsniu. Vertinant šią Lietuvos teismų praktiką, pastebėtina, kad dėl to, ar smulkūs investuotojaigali būti laikomi vartotojais, ginčo bent jau ES institucijose nėra, nes investuotojai vartotojais pripažįstami tiek ES teisės aktuose, tiek apie tai tiesiogiai šių metų pradžioje byloje „Kolassa v. Barclays Bank“ pasisakė ir Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Tai reiškia, kad Lietuvoje ne tik finansų įstatymai neatitinka ES direktyvų, bet ir teismų praktikos pozicijos neatitinka europinio aiškinimo. Tačiau netrukus bet kokios doktrininės pastangos įtikinti teismus aiškinti vartotojo sąvoką taip, kaip ji turi būti aiškinama ES, matyt, taps beprasmėmis bylinėjimosi išlaidų kontekste, nes Seimui pateiktas svarstyti CPK pakeitimo projektas, pagal kurį žyminio mokesčio lengvatos vartotojams susiaurės tik iki bylų, kur ginčijamos nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos, o visos kitos bylos, taip pat ir žalos atlyginimo, bus apmokestinamos bendra tvarka.

Tai oficialiai aiškinama tuo, kad sudaromos sąlygos vartotojams vartojimo ginčus spręsti ne teismo tvarka nemokamai, siekiama efektyviai panaudoti valstybės lėšas, skirtas ginčų sprendimui (vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismams) ir optimizuoti teismų darbo krūvį. Tačiau pirmiau išdėstytų argumentų kontekste šis pakeitimas atrodo žingsnis atgal, bet ne į priekį.

Manytume, kad Lietuvos įstatymų leidėjas turėtų stiprinti, bet ne silpninti investuotojų apsaugos sistemą, todėl galėtų Prancūzijos pavyzdžiu netgi svarstyti baudinių nuostolių įteisinimą bent jau vartojimo santykiuose, o ne šalinti palankias bylinėjimosi lengvatas. Be to, skirtingai nei JAV, siekdami skatinti taikų ginčo sprendimą, mes investuotoją ne apginkluojame, kad šis turėtų rimtą derybinę padėtį, bet nuginkluojame.

Panašu, kad su tokiu požiūriu mes dar ilgainesukursime normalių kapitalo rinkų, kurias deklaruojame norintys kurti. Juk nepriklausomybės pradžioje po privatizavimo Lietuvoje buvo didelė dalis investuotojų, tačiau didžioji dalis jų iš finansų rinkos pabėgo ir negrįžo. Kodėl? Todėl, kad jose nesijaučia saugūs. Ir jei tik galvosime kaip apsunkinti investuotojo kelią iki teismo ir atmesti jo reikalavimus, tai investuotojas finansų rinkoje ir nesirodys.

Todėl tebeturėsime nediversifikuotą finansų sistemą, o atėjus krizei vėl apgailestausime, kad finansų rinkos oligopolininkai – bankai – įmonėms neskolina pinigų. Pagalvokite, šiandien esame ES uodegoje ne tik pagal darbo užmokestį, bet ir pagal kapitalo rinkų išsivystymo lygį. Taip, kad matau tikrai daug erdvės mūsų visų darbui kuriant saugią ir efektyvią Lietuvos finansų rinką. Pirmasis žingsnis, būtų sistemiškai peržiūrėti šalies ekonomikos vertybinius prioritetus, rinkos poreikius ir paversti Lietuvos finansų rinkų politiką ne lozungu, bet realiais darbais.

Finansų teisės ekspertas dr. Laurynas Didžiulis yra advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas ir Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 35

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 21

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 16

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.16
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau