Ar viskas gerai su požiūriu į investuotojų apsaugą Lietuvoje?

Publikuota: 2015-09-30
Atnaujinta 2015-09-30 15:34
Laurynas Didžiulis, advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris, advokatas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Didžiulis, advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris, advokatas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris

Investuotojų apsauga šiandien yra vienas pagrindinių finansų rinkų reguliavimo tikslų tiek JAV, tiek ir ES. Tai gali būti paaiškinta labai paprastai – finansų rinkos yra pasitikėjimo šiomis rinkomis rezultatas, nes racionalūs investuotojai ryžtasi investuoti tik tokiose finansų rinkose, kuriose jaučiasi bent jau santykinai saugūs.

Klausimas – kam mums, Lietuvos piliečiams, reikalingos finansų rinkos, matyt, jau turėtų būti retorinis, nes norėtųsi tikėti, kad jų privalumai ir efektyvumo prielaidos (viena kurių yra investuotojų apsauga) politikams, valstybės tarnautojams, teismams ir šalies ūkiu besidominčiai visuomenės daliai turėtų būti puikiai žinomi. Deja, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tai vis dar nėra visiškai retorinis klausimas. Tačiau, visų pirma, pažvelkime į tai, kaip investuotojai saugomi ES ir JAV.

ES ir JAV investuotojai vis labiau įgalinami gintis civiline tvarka

Šiuo metu ES funkcionuoja persipynęs kelių lygmenų finansų sistemos reguliavimas ir priežiūra. Briuselyje europiniu lygmeniu kuriamos investuotojų apsaugos normos, kurių viena dalis taikoma tiesiogiai, o kita dalis turi būti perkelta į valstybių narių vidaus teisę.

Mikro lygiu veikia europinės finansų sektoriaus priežiūros institucijos, tokios, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris atlieka sistemiškai svarbiausių bankų organizacinę priežiūrą, Europos investicinių vertybinių popierių ir rinkų tarnyba (ESMA), kuriai pavesta koordinuoti ES finansų rinkų priežiūrą.

Greta jų veikia nacionalinės priežiūros institucijos, pavyzdžiui, Vokietijos Federalinė finansinės priežiūros tarnyba (BaFin), Jungtinės Karalystės Finansinio elgesio tarnyba (FCA), taip pat ir Lietuvos Bankas.

Makro lygiu finansų sistemą stebi ir jos rizikas analizuoja Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRB). Visos šios institucijos vykdo vadinamąją viešąją finansų rinkų priežiūrą (angl. public supervision), o esant finansiniams pažeidimams nacionalinės priežiūros institucijos taiko administracines sankcijas arba perduoda medžiagą prokurorams, kurie vykdo baudžiamąjį persekiojimą.

Dar visai neseniai ES teisėkūra orientavosi tik į finansų rinkų administracinę priežiūrą ir, skirtingai nei JAV, privačių investuotojų ieškinių, arba kitaip tariant privataus įstatymų laikymosi užtikrinimo (angl. private enforcement) nereglamentavo. Tačiau šiandien ši kryptis jau pradėjo keistis, nes ES administracinis aparatas negalėjo nepastebėti, kad efektyvi JAV finansų rinkų priežiūros sistema sumaniai derina valstybinę priežiūrą su privačiais ieškiniais ir taip ne tik taupo biudžeto lėšas, bet leidžia apsisaugoti nuo valstybės institucijų veiklos neefektyvumo, populizmo ir geriau aptikti bei sankcionuoti finansinius pažeidimus.

Iš tiesų, gali kelti nuostabą, kad šalis, kuri turi tokią efektyvią ir didelių galių priežiūros instituciją – JAV Investicinių vertybinių popierių komisiją (SEC) su visais jos ištekliais ir padaliniais, finansų rinkų priežiūros krūvį paskirsto taip, kad privatiems asmenims tenka didžiausias vaidmuo užtikrinant įstatymų laikymąsi. Žinoma, tokia sistema negali veikti vakuume, todėl valstybės teisinėje sistemoje turi būti įdiegti privataus įgyvendinimo paskatinimai – specialūs teisiniai instrumentai, kurie motyvuotų privačius investuotojus ryžtis gintis savo teises civiline tvarka, nelaukiant kol tai padarys valstybė. Stipriausi JAV taikomi skatintojai – pasitraukimo (opt-out) modelio grupės ieškiniai, galimybė greta kompensacinių nuostolių (žalos atlyginimo) prisiteisti panašaus dydžio baudinius nuostolius (atpildą už skriaudą) ir palankios bylinėjimosi išlaidų taisyklės. Šie teisiniai „pabūklai“ taikant juos kartu, verčia smulkių investuotojų prisibijoti ir didžiausias korporacijas bei finansų institucijas, taip jas disciplinuodamiAtitinkamaiprisibijodami tokių bylų atsakovai sutinka ginčus spręsti taikiai.

Investuotojų apsaugos ypatumai Lietuvoje

Lietuva yra ES valstybė narė, todėl turėtų turėti vienus iš moderniausių įstatymų investuotojų apsaugos srityje. Tačiau Europos Teisingumo Teismo sprendimas Snoro byloje parodė, kad ne visi ES teisės aktai Lietuvoje yra perkelti tinkamai, be to, galima nurodyti ir daugiau netinkamo ES finansų teisės perkėlimo į Lietuvos teisę pavyzdžių. Finansų rinkas Lietuvoje prižiūri Lietuvos Bankas, taip pat šią funkciją tam tikra apimtimi atlieka ir privatūs investuotojai, kurie kelių finansinių skandalų atvejais ėmėsi iniciatyvos ir iškėlė šimtus civilinių bylųLietuvoje veikiantiems bankams, dalį kurių laimėjo.

Čia galime paklausti – kas Lietuvos investuotojus motyvavo kelti civilines bylas dėl finansinių pažeidimų, nelaukiant kol į pažeidimus ims reaguoti valstybės institucijos? Be abejo, tai noras realiai apginti savo pažeistas teises atsikratant neadekvačių prievolių arba reikalaujant iš finansų tarpininkų žalos atlyginimo. Tačiau įdomu, kad be šio savaime suprantamo motyvo, Lietuvoje šiuo metu egzistuoja net du privataus įgyvendinimo paskatinimai, kurie turėtų papildomai motyvuoti investuotojus ginti savo teises – pirma, įsitraukimo modelio (opt-in) grupės ieškinys, kuris, nors ir nėra toks efektyvus, kaip amerikietiškasis analogas, vis tik yra svarbia priemone palengvinant privatų bylinėjimąsi. Apie antrąjį privataus užtikrinimo skatintoją norėtųsi pakalbėti plačiau.

Investuotojams palankios bylinėjimosi išlaidų taisyklės

Šiandien LR civilinio proceso kodeksas (CPK) numato taisyklę, kad nuo žyminio mokesčio (tai mokestis mokamas valstybei už ieškinio padavimą) visose bylose atleidžiami vartotojai. Smulkūs (mažmeniniai) investuotojai – fiziniai asmenys, kurie investuoja ne verslo tikslais, neabejotinai taip pat yra vartotojai, o konkrečiai – investicinių paslaugų arba finansinių priemonių vartotojai, todėl turėtų džiaugtis tokia įstatymo nuostata. Ji svarbi, nes didelis žyminio mokesčio dydis racionalų investuotoją veikia, kaip stipri demotyvacijos priemonė, ypač kai tenka ginčyti didelės vertės sandorius, nors realaus turto judėjimo ir nebūna (pavyzdžiui, su akcijomis susietų obligacijų sandorių ginčijimo bylose), o tai nėra gerai investuotojų apsaugos sistemai ir finansų rinkų priežiūrai.

Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net keliose bylose principingai laikėsi požiūrio, kad investuotojai nelaikytini vartotojais, nes pirminis investavimo sandorių tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, šeimos (namų ūkio) poreikį, be to, šie sandoriai yra susiję su gana aukštu rizikos prisiėmimo laipsniu. Vertinant šią Lietuvos teismų praktiką, pastebėtina, kad dėl to, ar smulkūs investuotojaigali būti laikomi vartotojais, ginčo bent jau ES institucijose nėra, nes investuotojai vartotojais pripažįstami tiek ES teisės aktuose, tiek apie tai tiesiogiai šių metų pradžioje byloje „Kolassa v. Barclays Bank“ pasisakė ir Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Tai reiškia, kad Lietuvoje ne tik finansų įstatymai neatitinka ES direktyvų, bet ir teismų praktikos pozicijos neatitinka europinio aiškinimo. Tačiau netrukus bet kokios doktrininės pastangos įtikinti teismus aiškinti vartotojo sąvoką taip, kaip ji turi būti aiškinama ES, matyt, taps beprasmėmis bylinėjimosi išlaidų kontekste, nes Seimui pateiktas svarstyti CPK pakeitimo projektas, pagal kurį žyminio mokesčio lengvatos vartotojams susiaurės tik iki bylų, kur ginčijamos nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos, o visos kitos bylos, taip pat ir žalos atlyginimo, bus apmokestinamos bendra tvarka.

Tai oficialiai aiškinama tuo, kad sudaromos sąlygos vartotojams vartojimo ginčus spręsti ne teismo tvarka nemokamai, siekiama efektyviai panaudoti valstybės lėšas, skirtas ginčų sprendimui (vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismams) ir optimizuoti teismų darbo krūvį. Tačiau pirmiau išdėstytų argumentų kontekste šis pakeitimas atrodo žingsnis atgal, bet ne į priekį.

Manytume, kad Lietuvos įstatymų leidėjas turėtų stiprinti, bet ne silpninti investuotojų apsaugos sistemą, todėl galėtų Prancūzijos pavyzdžiu netgi svarstyti baudinių nuostolių įteisinimą bent jau vartojimo santykiuose, o ne šalinti palankias bylinėjimosi lengvatas. Be to, skirtingai nei JAV, siekdami skatinti taikų ginčo sprendimą, mes investuotoją ne apginkluojame, kad šis turėtų rimtą derybinę padėtį, bet nuginkluojame.

Panašu, kad su tokiu požiūriu mes dar ilgainesukursime normalių kapitalo rinkų, kurias deklaruojame norintys kurti. Juk nepriklausomybės pradžioje po privatizavimo Lietuvoje buvo didelė dalis investuotojų, tačiau didžioji dalis jų iš finansų rinkos pabėgo ir negrįžo. Kodėl? Todėl, kad jose nesijaučia saugūs. Ir jei tik galvosime kaip apsunkinti investuotojo kelią iki teismo ir atmesti jo reikalavimus, tai investuotojas finansų rinkoje ir nesirodys.

Todėl tebeturėsime nediversifikuotą finansų sistemą, o atėjus krizei vėl apgailestausime, kad finansų rinkos oligopolininkai – bankai – įmonėms neskolina pinigų. Pagalvokite, šiandien esame ES uodegoje ne tik pagal darbo užmokestį, bet ir pagal kapitalo rinkų išsivystymo lygį. Taip, kad matau tikrai daug erdvės mūsų visų darbui kuriant saugią ir efektyvią Lietuvos finansų rinką. Pirmasis žingsnis, būtų sistemiškai peržiūrėti šalies ekonomikos vertybinius prioritetus, rinkos poreikius ir paversti Lietuvos finansų rinkų politiką ne lozungu, bet realiais darbais.

Finansų teisės ekspertas dr. Laurynas Didžiulis yra advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas ir Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 6

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau