PLAIS paralyžius: neišmokamos algos, sustoję projektai, ką kaltinti – neaišku

Publikuota: 2015-09-22
Atnaujinta 2015-09-22 16:30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonėms patyrus nuostolių dėl naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), ją administruojantis Registrų centras pabrėžia, kad kaltininkus turės nustatyti teismai. Teisininkai pastebi, kad šis atvejis gali būti laikomas force majeure.

Infrastruktūros statybos UAB „Meyer & John“ sąskaitos praėjusią savaitę buvo ne tik papildomai areštuotos, bet ir patuštintos gerokai didesnėmis, nei turėta, sumomis.

Ši bendrovė – viena iš daugelio, kurių veikla praėjusią savaitę sutriko, kai dėl naujos informacinės sistemos klaidų buvo užšaldytos sąskaitos ar nuskaitomos papildomos sumos. Registrų centro duomenimis, apie 5.000 asmenų ir įmonių nukentėjo įvedus PLAIS.

VŽ rašė, kad nauja sistema paketė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. PLAIS automatiškai perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Sistemoje dalyvauja valstybės institucijos, antstoliai ir komerciniai bankai.

Be algų ir įrangos

„Praėjusiais metais dėl vykusio vieno teisminio ginčo mums buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dalis sąskaitoje esančių pinigų areštuoti. Praėjusią savaitę vėl sąskaitai pritaikytas areštas – įšaldyta ženkliai didesnė suma – t. y. buvusiam įsiskolinimui litais prilygstanti suma eurais. Skirtumas net 3,45 kartai. Įšaldyti beveik visi sąskaitoje buvę pinigai“, – VŽ gautame pranešime teigia Ulfas Lechtenbrinkas, „Meyer & John“ vadovas.

Anot jo, dėl šių klaidų sutriko visa įmonės veikla.

„Dabar mūsų versle pats darbymetis ir darbuotojų prašome dirbti viršvalandžius, o šie nuo antradienio negauna algos. Algos dėl sistemos sutrikimų vėluoja daugiau nei 50 darbuotojų. Sunku motyvuoti darbininką padirbėti ilgiau, kai atlyginimai vėluoja. Blogiausia tai, kad šio sutrikimo negalėjome prognozuoti ir jų iš anksto įspėti“, – teigia p. Lechtenbrinkas.

Anot jo, „dar blogiau yra tai“, kad vienam iš vykdomų projektų įmonė ketino įsigyti įrenginių. Tačiau dabar tiekėjas jų nesiunčia, mat bendrovė negali už juos sumokėti.

„Šiame projekte esame įsipareigoję užsakovui labai griežtais ir aiškiais terminais, o jų neįvykdžius pasekmės gali būti įvairios – nuo baudų mokėjimo iki kraštutinio varianto – atsisakymo priimti atliktus darbus“, – dėsto požeminius darbus atliekančios įmonės vadovas.

„Galiausiai, susiklosčius tokiai situacijai, nesumokėjome ir mokesčių valstybei. Kaip suprantu, už tokį pradelsimą bus skaičiuojami delspinigiai. Jei tikrai taip nutiks ir suma bus ženkli, kreipsimės į teismą“, – sako jis.

Tuo pačiu vadovas pripažįsta nežinantis, kas yra kaltas dėl sistemos bėdų.

„Man nesuprantama, kaip taip neatsakingai dirba viešojo sektoriaus institucijos. Negi nebuvo galima pirmiausia sistemos ištestuoti prieš ją paleidžiant? – klausia p. Lechtenbrinkas. – Be kita ko manau, kad įmonės turėjo būti įspėtos, jog bus diegiama tokia sistema ir galimi sutrikimai – tuomet galima kažkiek planuoti, pasiruošti nenumatytiems atvejams.“

Teismų jau laukia

Aidas Petrošius, PLAIS sistemą prižiūrinčio Registrų centro atstovas spaudai, VŽ pirmadienį tvirtina, kad problemos, su kuriomis susidūrė verslininkai ir fiziniai asmenys, jau baigiamos išspręsti, liko nedaug nukentėjusių.

Anot p. Petrošiaus, atsakomybės už klaidas Registrų centras kol kas neprisiima.

„Dėl nuostolių, dėl patirtos žalos, manau, kad bet kuriuo atveju sprendimą priims teismas. Per pirmąją PLAIS veikimo savaitę buvo užfiksuota keletas skirtingų rūšių problemų, didžiąją dalį problemų lėmė ne pačios sistemos funkcionavimo ypatumai ar klaidos, o jai pateiktų 19 skolų išieškojimą inicijuojančių ar su juo susijusių institucijų duomenys ar informacija“, – sako p. Petrošius.

„Taigi, į tuos klausimus atsakys teismai ir greičiausiai jų bus, ko gero, ne vienas procesas“, – prideda jis.

Pasak p. Petrošiaus, sistema buvo testuojama „pakankamai intensyviai“, tačiau ne su realiais duomenimis.

Gali būti force majeure

„Jei įmonė patyrė realius nuostolius, ji turi teisę į šių nuostolių atlyginimą iš asmens, atsakingo už tinkamą sistemos administravimą. Pavyzdžiui turi teisę prašyti delspinigių, kuriuos turėjo sumokėti už neatsiskaitymą laiku, kurį sąlygojo sistemos sutrikimas. O jei areštuota ženkliai didesnė suma, nei buvo galima tikėtis – realu klabėti ir apie negauto pelno atlyginimą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.

Anot jos, tikėtina, kad toks sutrikimas gali būti traktuojamas kaip force majeure – nenugalima jėga, neįmanomos numatyti aplinkybės. Tokiu atveju įsipareigojimų nevykdanti įmonė gali būti atleista nuo atsakomybės, pavyzdžiui, delspinigių mokėjimo.

Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą galima kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę, sako p. Viešūnaitė.

Rimantas Šidlauskas, rūmų asociacijos generalinis direktorius, patvirtina tokią galimybę.

„Jei tarpusavio šalių santykiuose yra apibrėžta, kad force majeure gali turėti įtakos, tokiu atveju mūsų rūmai teritoriniu principu priima nagrinėjimui tokius klausimus ir išduoda pažymas, ar tai laikytina force majeure, ar ne“, – VŽ sako p. Šidlauskas.

Anot jo, valdžios padiktuotos aplinkybės, tokios kaip, šiuo atveju, nauja informacinė sistema, galėtų būti laikomos force majeure.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 10

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 2

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 1

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 3

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 25

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 2

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
2018.12.11
TOP 50 NT operacijų įmonių,  per 9 mėn. pervedusių daugiausia mokesčių 2

50 įmonių, kurios ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje priskirtos nekilnojamojo turto (NT) operacijų...

Statyba ir NT
2018.12.11
TOP 50 statybos įmonių, per 9 mėn. pervedusių daugiausia mokesčių 6

50 statybos sektoriaus įmonių per šių metų 9 mėnesius pervedė 67,3 mln. Eur mokesčių – 10% daugiau nei tuo...

Statyba ir NT
2018.12.11
VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 2

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
2018.12.11
Mokesčių amnestija – VMI ragina nebijoti ir deklaruoti Premium 7

Mokesčių administratorius tikina, kad pasinaudoję mokesčių amnestija nebus persekiojami nei pagal...

Finansai
2018.12.11
V. Šapoka: biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų 8

Kitų metų valstybės biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų, sako finansų ministras Vilius...

Finansai
2018.12.10
Lietuvos BVP pralenkė ES vidurkį 18

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, augo sparčiau nei...

Finansai
2018.12.10
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau