PLAIS paralyžius: neišmokamos algos, sustoję projektai, ką kaltinti – neaišku

Publikuota: 2015-09-22
Atnaujinta 2015-09-22 16:30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonėms patyrus nuostolių dėl naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), ją administruojantis Registrų centras pabrėžia, kad kaltininkus turės nustatyti teismai. Teisininkai pastebi, kad šis atvejis gali būti laikomas force majeure.

Infrastruktūros statybos UAB „Meyer & John“ sąskaitos praėjusią savaitę buvo ne tik papildomai areštuotos, bet ir patuštintos gerokai didesnėmis, nei turėta, sumomis.

Ši bendrovė – viena iš daugelio, kurių veikla praėjusią savaitę sutriko, kai dėl naujos informacinės sistemos klaidų buvo užšaldytos sąskaitos ar nuskaitomos papildomos sumos. Registrų centro duomenimis, apie 5.000 asmenų ir įmonių nukentėjo įvedus PLAIS.

VŽ rašė, kad nauja sistema paketė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. PLAIS automatiškai perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Sistemoje dalyvauja valstybės institucijos, antstoliai ir komerciniai bankai.

Be algų ir įrangos

„Praėjusiais metais dėl vykusio vieno teisminio ginčo mums buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dalis sąskaitoje esančių pinigų areštuoti. Praėjusią savaitę vėl sąskaitai pritaikytas areštas – įšaldyta ženkliai didesnė suma – t. y. buvusiam įsiskolinimui litais prilygstanti suma eurais. Skirtumas net 3,45 kartai. Įšaldyti beveik visi sąskaitoje buvę pinigai“, – VŽ gautame pranešime teigia Ulfas Lechtenbrinkas, „Meyer & John“ vadovas.

Anot jo, dėl šių klaidų sutriko visa įmonės veikla.

„Dabar mūsų versle pats darbymetis ir darbuotojų prašome dirbti viršvalandžius, o šie nuo antradienio negauna algos. Algos dėl sistemos sutrikimų vėluoja daugiau nei 50 darbuotojų. Sunku motyvuoti darbininką padirbėti ilgiau, kai atlyginimai vėluoja. Blogiausia tai, kad šio sutrikimo negalėjome prognozuoti ir jų iš anksto įspėti“, – teigia p. Lechtenbrinkas.

Anot jo, „dar blogiau yra tai“, kad vienam iš vykdomų projektų įmonė ketino įsigyti įrenginių. Tačiau dabar tiekėjas jų nesiunčia, mat bendrovė negali už juos sumokėti.

„Šiame projekte esame įsipareigoję užsakovui labai griežtais ir aiškiais terminais, o jų neįvykdžius pasekmės gali būti įvairios – nuo baudų mokėjimo iki kraštutinio varianto – atsisakymo priimti atliktus darbus“, – dėsto požeminius darbus atliekančios įmonės vadovas.

„Galiausiai, susiklosčius tokiai situacijai, nesumokėjome ir mokesčių valstybei. Kaip suprantu, už tokį pradelsimą bus skaičiuojami delspinigiai. Jei tikrai taip nutiks ir suma bus ženkli, kreipsimės į teismą“, – sako jis.

Tuo pačiu vadovas pripažįsta nežinantis, kas yra kaltas dėl sistemos bėdų.

„Man nesuprantama, kaip taip neatsakingai dirba viešojo sektoriaus institucijos. Negi nebuvo galima pirmiausia sistemos ištestuoti prieš ją paleidžiant? – klausia p. Lechtenbrinkas. – Be kita ko manau, kad įmonės turėjo būti įspėtos, jog bus diegiama tokia sistema ir galimi sutrikimai – tuomet galima kažkiek planuoti, pasiruošti nenumatytiems atvejams.“

Teismų jau laukia

Aidas Petrošius, PLAIS sistemą prižiūrinčio Registrų centro atstovas spaudai, VŽ pirmadienį tvirtina, kad problemos, su kuriomis susidūrė verslininkai ir fiziniai asmenys, jau baigiamos išspręsti, liko nedaug nukentėjusių.

Anot p. Petrošiaus, atsakomybės už klaidas Registrų centras kol kas neprisiima.

„Dėl nuostolių, dėl patirtos žalos, manau, kad bet kuriuo atveju sprendimą priims teismas. Per pirmąją PLAIS veikimo savaitę buvo užfiksuota keletas skirtingų rūšių problemų, didžiąją dalį problemų lėmė ne pačios sistemos funkcionavimo ypatumai ar klaidos, o jai pateiktų 19 skolų išieškojimą inicijuojančių ar su juo susijusių institucijų duomenys ar informacija“, – sako p. Petrošius.

„Taigi, į tuos klausimus atsakys teismai ir greičiausiai jų bus, ko gero, ne vienas procesas“, – prideda jis.

Pasak p. Petrošiaus, sistema buvo testuojama „pakankamai intensyviai“, tačiau ne su realiais duomenimis.

Gali būti force majeure

„Jei įmonė patyrė realius nuostolius, ji turi teisę į šių nuostolių atlyginimą iš asmens, atsakingo už tinkamą sistemos administravimą. Pavyzdžiui turi teisę prašyti delspinigių, kuriuos turėjo sumokėti už neatsiskaitymą laiku, kurį sąlygojo sistemos sutrikimas. O jei areštuota ženkliai didesnė suma, nei buvo galima tikėtis – realu klabėti ir apie negauto pelno atlyginimą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.

Anot jos, tikėtina, kad toks sutrikimas gali būti traktuojamas kaip force majeure – nenugalima jėga, neįmanomos numatyti aplinkybės. Tokiu atveju įsipareigojimų nevykdanti įmonė gali būti atleista nuo atsakomybės, pavyzdžiui, delspinigių mokėjimo.

Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą galima kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę, sako p. Viešūnaitė.

Rimantas Šidlauskas, rūmų asociacijos generalinis direktorius, patvirtina tokią galimybę.

„Jei tarpusavio šalių santykiuose yra apibrėžta, kad force majeure gali turėti įtakos, tokiu atveju mūsų rūmai teritoriniu principu priima nagrinėjimui tokius klausimus ir išduoda pažymas, ar tai laikytina force majeure, ar ne“, – VŽ sako p. Šidlauskas.

Anot jo, valdžios padiktuotos aplinkybės, tokios kaip, šiuo atveju, nauja informacinė sistema, galėtų būti laikomos force majeure.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaimyninės paskolos. Latvijos bankas „Rietumu“ finansuoja verslą visose Baltijos šalyse Verslo tribūna

Nepaisant euroskeptikų atsiliepimų, verslo integracija ES gilėja ir plečiasi, o Baltijos šalys aktyviai...

Finansai
06:00
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
05:45
SAF-T bylą privalo teikti apie 10.000 įmonių, o pasiruošusių – 12% Premium

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus...

Finansai
05:45
10 svarbiausių atsakymų apie pensijų kaupimą 19

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, ar galima laikinai sustabdyti kaupimą antroje pensijų...

Finansai
2019.02.18
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 5

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
2019.02.18
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
2019.02.18
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 52

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15
Gydymo įstaigų pertvarka: pelningai dirbo tik didžiosios ligoninės Premium 8

Valdantieji neatsisako planų reformuoti gydymo įstaigų tinklą, tik šias pertvarkas nukelia po savivaldybių ir...

Verslo aplinka
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 8

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Aiškėja pirmieji mokesčių amnestijos rezultatai

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau