PLAIS paralyžius: neišmokamos algos, sustoję projektai, ką kaltinti – neaišku

Publikuota: 2015-09-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonėms patyrus nuostolių dėl naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), ją administruojantis Registrų centras pabrėžia, kad kaltininkus turės nustatyti teismai. Teisininkai pastebi, kad šis atvejis gali būti laikomas force majeure.

Infrastruktūros statybos UAB „Meyer & John“ sąskaitos praėjusią savaitę buvo ne tik papildomai areštuotos, bet ir patuštintos gerokai didesnėmis, nei turėta, sumomis.

Ši bendrovė – viena iš daugelio, kurių veikla praėjusią savaitę sutriko, kai dėl naujos informacinės sistemos klaidų buvo užšaldytos sąskaitos ar nuskaitomos papildomos sumos. Registrų centro duomenimis, apie 5.000 asmenų ir įmonių nukentėjo įvedus PLAIS.

VŽ rašė, kad nauja sistema paketė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. PLAIS automatiškai perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Sistemoje dalyvauja valstybės institucijos, antstoliai ir komerciniai bankai.

Be algų ir įrangos

„Praėjusiais metais dėl vykusio vieno teisminio ginčo mums buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dalis sąskaitoje esančių pinigų areštuoti. Praėjusią savaitę vėl sąskaitai pritaikytas areštas – įšaldyta ženkliai didesnė suma – t. y. buvusiam įsiskolinimui litais prilygstanti suma eurais. Skirtumas net 3,45 kartai. Įšaldyti beveik visi sąskaitoje buvę pinigai“, – VŽ gautame pranešime teigia Ulfas Lechtenbrinkas, „Meyer & John“ vadovas.

Anot jo, dėl šių klaidų sutriko visa įmonės veikla.

„Dabar mūsų versle pats darbymetis ir darbuotojų prašome dirbti viršvalandžius, o šie nuo antradienio negauna algos. Algos dėl sistemos sutrikimų vėluoja daugiau nei 50 darbuotojų. Sunku motyvuoti darbininką padirbėti ilgiau, kai atlyginimai vėluoja. Blogiausia tai, kad šio sutrikimo negalėjome prognozuoti ir jų iš anksto įspėti“, – teigia p. Lechtenbrinkas.

Anot jo, „dar blogiau yra tai“, kad vienam iš vykdomų projektų įmonė ketino įsigyti įrenginių. Tačiau dabar tiekėjas jų nesiunčia, mat bendrovė negali už juos sumokėti.

„Šiame projekte esame įsipareigoję užsakovui labai griežtais ir aiškiais terminais, o jų neįvykdžius pasekmės gali būti įvairios – nuo baudų mokėjimo iki kraštutinio varianto – atsisakymo priimti atliktus darbus“, – dėsto požeminius darbus atliekančios įmonės vadovas.

„Galiausiai, susiklosčius tokiai situacijai, nesumokėjome ir mokesčių valstybei. Kaip suprantu, už tokį pradelsimą bus skaičiuojami delspinigiai. Jei tikrai taip nutiks ir suma bus ženkli, kreipsimės į teismą“, – sako jis.

Tuo pačiu vadovas pripažįsta nežinantis, kas yra kaltas dėl sistemos bėdų.

„Man nesuprantama, kaip taip neatsakingai dirba viešojo sektoriaus institucijos. Negi nebuvo galima pirmiausia sistemos ištestuoti prieš ją paleidžiant? – klausia p. Lechtenbrinkas. – Be kita ko manau, kad įmonės turėjo būti įspėtos, jog bus diegiama tokia sistema ir galimi sutrikimai – tuomet galima kažkiek planuoti, pasiruošti nenumatytiems atvejams.“

Teismų jau laukia

Aidas Petrošius, PLAIS sistemą prižiūrinčio Registrų centro atstovas spaudai, VŽ pirmadienį tvirtina, kad problemos, su kuriomis susidūrė verslininkai ir fiziniai asmenys, jau baigiamos išspręsti, liko nedaug nukentėjusių.

Anot p. Petrošiaus, atsakomybės už klaidas Registrų centras kol kas neprisiima.

„Dėl nuostolių, dėl patirtos žalos, manau, kad bet kuriuo atveju sprendimą priims teismas. Per pirmąją PLAIS veikimo savaitę buvo užfiksuota keletas skirtingų rūšių problemų, didžiąją dalį problemų lėmė ne pačios sistemos funkcionavimo ypatumai ar klaidos, o jai pateiktų 19 skolų išieškojimą inicijuojančių ar su juo susijusių institucijų duomenys ar informacija“, – sako p. Petrošius.

„Taigi, į tuos klausimus atsakys teismai ir greičiausiai jų bus, ko gero, ne vienas procesas“, – prideda jis.

Pasak p. Petrošiaus, sistema buvo testuojama „pakankamai intensyviai“, tačiau ne su realiais duomenimis.

Gali būti force majeure

„Jei įmonė patyrė realius nuostolius, ji turi teisę į šių nuostolių atlyginimą iš asmens, atsakingo už tinkamą sistemos administravimą. Pavyzdžiui turi teisę prašyti delspinigių, kuriuos turėjo sumokėti už neatsiskaitymą laiku, kurį sąlygojo sistemos sutrikimas. O jei areštuota ženkliai didesnė suma, nei buvo galima tikėtis – realu klabėti ir apie negauto pelno atlyginimą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.

Anot jos, tikėtina, kad toks sutrikimas gali būti traktuojamas kaip force majeure – nenugalima jėga, neįmanomos numatyti aplinkybės. Tokiu atveju įsipareigojimų nevykdanti įmonė gali būti atleista nuo atsakomybės, pavyzdžiui, delspinigių mokėjimo.

Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą galima kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę, sako p. Viešūnaitė.

Rimantas Šidlauskas, rūmų asociacijos generalinis direktorius, patvirtina tokią galimybę.

„Jei tarpusavio šalių santykiuose yra apibrėžta, kad force majeure gali turėti įtakos, tokiu atveju mūsų rūmai teritoriniu principu priima nagrinėjimui tokius klausimus ir išduoda pažymas, ar tai laikytina force majeure, ar ne“, – VŽ sako p. Šidlauskas.

Anot jo, valdžios padiktuotos aplinkybės, tokios kaip, šiuo atveju, nauja informacinė sistema, galėtų būti laikomos force majeure.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
10:00
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių...

Finansai
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai Verslo tribūna

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo...

Finansai
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau