PLAIS paralyžius: neišmokamos algos, sustoję projektai, ką kaltinti – neaišku

Publikuota: 2015-09-22
Atnaujinta 2015-09-22 16:30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonėms patyrus nuostolių dėl naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), ją administruojantis Registrų centras pabrėžia, kad kaltininkus turės nustatyti teismai. Teisininkai pastebi, kad šis atvejis gali būti laikomas force majeure.

Infrastruktūros statybos UAB „Meyer & John“ sąskaitos praėjusią savaitę buvo ne tik papildomai areštuotos, bet ir patuštintos gerokai didesnėmis, nei turėta, sumomis.

Ši bendrovė – viena iš daugelio, kurių veikla praėjusią savaitę sutriko, kai dėl naujos informacinės sistemos klaidų buvo užšaldytos sąskaitos ar nuskaitomos papildomos sumos. Registrų centro duomenimis, apie 5.000 asmenų ir įmonių nukentėjo įvedus PLAIS.

VŽ rašė, kad nauja sistema paketė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. PLAIS automatiškai perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Sistemoje dalyvauja valstybės institucijos, antstoliai ir komerciniai bankai.

Be algų ir įrangos

„Praėjusiais metais dėl vykusio vieno teisminio ginčo mums buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dalis sąskaitoje esančių pinigų areštuoti. Praėjusią savaitę vėl sąskaitai pritaikytas areštas – įšaldyta ženkliai didesnė suma – t. y. buvusiam įsiskolinimui litais prilygstanti suma eurais. Skirtumas net 3,45 kartai. Įšaldyti beveik visi sąskaitoje buvę pinigai“, – VŽ gautame pranešime teigia Ulfas Lechtenbrinkas, „Meyer & John“ vadovas.

Anot jo, dėl šių klaidų sutriko visa įmonės veikla.

„Dabar mūsų versle pats darbymetis ir darbuotojų prašome dirbti viršvalandžius, o šie nuo antradienio negauna algos. Algos dėl sistemos sutrikimų vėluoja daugiau nei 50 darbuotojų. Sunku motyvuoti darbininką padirbėti ilgiau, kai atlyginimai vėluoja. Blogiausia tai, kad šio sutrikimo negalėjome prognozuoti ir jų iš anksto įspėti“, – teigia p. Lechtenbrinkas.

Anot jo, „dar blogiau yra tai“, kad vienam iš vykdomų projektų įmonė ketino įsigyti įrenginių. Tačiau dabar tiekėjas jų nesiunčia, mat bendrovė negali už juos sumokėti.

„Šiame projekte esame įsipareigoję užsakovui labai griežtais ir aiškiais terminais, o jų neįvykdžius pasekmės gali būti įvairios – nuo baudų mokėjimo iki kraštutinio varianto – atsisakymo priimti atliktus darbus“, – dėsto požeminius darbus atliekančios įmonės vadovas.

„Galiausiai, susiklosčius tokiai situacijai, nesumokėjome ir mokesčių valstybei. Kaip suprantu, už tokį pradelsimą bus skaičiuojami delspinigiai. Jei tikrai taip nutiks ir suma bus ženkli, kreipsimės į teismą“, – sako jis.

Tuo pačiu vadovas pripažįsta nežinantis, kas yra kaltas dėl sistemos bėdų.

„Man nesuprantama, kaip taip neatsakingai dirba viešojo sektoriaus institucijos. Negi nebuvo galima pirmiausia sistemos ištestuoti prieš ją paleidžiant? – klausia p. Lechtenbrinkas. – Be kita ko manau, kad įmonės turėjo būti įspėtos, jog bus diegiama tokia sistema ir galimi sutrikimai – tuomet galima kažkiek planuoti, pasiruošti nenumatytiems atvejams.“

Teismų jau laukia

Aidas Petrošius, PLAIS sistemą prižiūrinčio Registrų centro atstovas spaudai, VŽ pirmadienį tvirtina, kad problemos, su kuriomis susidūrė verslininkai ir fiziniai asmenys, jau baigiamos išspręsti, liko nedaug nukentėjusių.

Anot p. Petrošiaus, atsakomybės už klaidas Registrų centras kol kas neprisiima.

„Dėl nuostolių, dėl patirtos žalos, manau, kad bet kuriuo atveju sprendimą priims teismas. Per pirmąją PLAIS veikimo savaitę buvo užfiksuota keletas skirtingų rūšių problemų, didžiąją dalį problemų lėmė ne pačios sistemos funkcionavimo ypatumai ar klaidos, o jai pateiktų 19 skolų išieškojimą inicijuojančių ar su juo susijusių institucijų duomenys ar informacija“, – sako p. Petrošius.

„Taigi, į tuos klausimus atsakys teismai ir greičiausiai jų bus, ko gero, ne vienas procesas“, – prideda jis.

Pasak p. Petrošiaus, sistema buvo testuojama „pakankamai intensyviai“, tačiau ne su realiais duomenimis.

Gali būti force majeure

„Jei įmonė patyrė realius nuostolius, ji turi teisę į šių nuostolių atlyginimą iš asmens, atsakingo už tinkamą sistemos administravimą. Pavyzdžiui turi teisę prašyti delspinigių, kuriuos turėjo sumokėti už neatsiskaitymą laiku, kurį sąlygojo sistemos sutrikimas. O jei areštuota ženkliai didesnė suma, nei buvo galima tikėtis – realu klabėti ir apie negauto pelno atlyginimą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.

Anot jos, tikėtina, kad toks sutrikimas gali būti traktuojamas kaip force majeure – nenugalima jėga, neįmanomos numatyti aplinkybės. Tokiu atveju įsipareigojimų nevykdanti įmonė gali būti atleista nuo atsakomybės, pavyzdžiui, delspinigių mokėjimo.

Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą galima kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę, sako p. Viešūnaitė.

Rimantas Šidlauskas, rūmų asociacijos generalinis direktorius, patvirtina tokią galimybę.

„Jei tarpusavio šalių santykiuose yra apibrėžta, kad force majeure gali turėti įtakos, tokiu atveju mūsų rūmai teritoriniu principu priima nagrinėjimui tokius klausimus ir išduoda pažymas, ar tai laikytina force majeure, ar ne“, – VŽ sako p. Šidlauskas.

Anot jo, valdžios padiktuotos aplinkybės, tokios kaip, šiuo atveju, nauja informacinė sistema, galėtų būti laikomos force majeure.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar jau pučiasi medicininių kanapių burbulas? Rėmėjo turinys

Kriptovaliutų verslas po truputį tampa nuobodus. Naujųjų valiutų kursams krentant žemyn, nebesinori girtis...

Finansai
15:00
G. Nausėda: su 2019 m. biudžetu sunkmečiui nesirengiama 1

Ateinančiais metais nepavyks reikšmingai sumažinti socialinės atskirties ir tinkamai pasiruošti juodai...

Finansai
12:37
Išmokėdamos kompensacijas už nekonkuravimą, įmonės sumažina atlyginimą Premium 5

Norint, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio...

Finansai
08:58
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 6

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 13

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau