PLAIS paralyžius: neišmokamos algos, sustoję projektai, ką kaltinti – neaišku

Publikuota: 2015-09-22
Atnaujinta 2015-09-22 16:30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonėms patyrus nuostolių dėl naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS), ją administruojantis Registrų centras pabrėžia, kad kaltininkus turės nustatyti teismai. Teisininkai pastebi, kad šis atvejis gali būti laikomas force majeure.

Infrastruktūros statybos UAB „Meyer & John“ sąskaitos praėjusią savaitę buvo ne tik papildomai areštuotos, bet ir patuštintos gerokai didesnėmis, nei turėta, sumomis.

Ši bendrovė – viena iš daugelio, kurių veikla praėjusią savaitę sutriko, kai dėl naujos informacinės sistemos klaidų buvo užšaldytos sąskaitos ar nuskaitomos papildomos sumos. Registrų centro duomenimis, apie 5.000 asmenų ir įmonių nukentėjo įvedus PLAIS.

VŽ rašė, kad nauja sistema paketė iki šiol galiojusią tvarką, kai greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. PLAIS automatiškai perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Sistemoje dalyvauja valstybės institucijos, antstoliai ir komerciniai bankai.

Be algų ir įrangos

„Praėjusiais metais dėl vykusio vieno teisminio ginčo mums buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dalis sąskaitoje esančių pinigų areštuoti. Praėjusią savaitę vėl sąskaitai pritaikytas areštas – įšaldyta ženkliai didesnė suma – t. y. buvusiam įsiskolinimui litais prilygstanti suma eurais. Skirtumas net 3,45 kartai. Įšaldyti beveik visi sąskaitoje buvę pinigai“, – VŽ gautame pranešime teigia Ulfas Lechtenbrinkas, „Meyer & John“ vadovas.

Anot jo, dėl šių klaidų sutriko visa įmonės veikla.

„Dabar mūsų versle pats darbymetis ir darbuotojų prašome dirbti viršvalandžius, o šie nuo antradienio negauna algos. Algos dėl sistemos sutrikimų vėluoja daugiau nei 50 darbuotojų. Sunku motyvuoti darbininką padirbėti ilgiau, kai atlyginimai vėluoja. Blogiausia tai, kad šio sutrikimo negalėjome prognozuoti ir jų iš anksto įspėti“, – teigia p. Lechtenbrinkas.

Anot jo, „dar blogiau yra tai“, kad vienam iš vykdomų projektų įmonė ketino įsigyti įrenginių. Tačiau dabar tiekėjas jų nesiunčia, mat bendrovė negali už juos sumokėti.

„Šiame projekte esame įsipareigoję užsakovui labai griežtais ir aiškiais terminais, o jų neįvykdžius pasekmės gali būti įvairios – nuo baudų mokėjimo iki kraštutinio varianto – atsisakymo priimti atliktus darbus“, – dėsto požeminius darbus atliekančios įmonės vadovas.

„Galiausiai, susiklosčius tokiai situacijai, nesumokėjome ir mokesčių valstybei. Kaip suprantu, už tokį pradelsimą bus skaičiuojami delspinigiai. Jei tikrai taip nutiks ir suma bus ženkli, kreipsimės į teismą“, – sako jis.

Tuo pačiu vadovas pripažįsta nežinantis, kas yra kaltas dėl sistemos bėdų.

„Man nesuprantama, kaip taip neatsakingai dirba viešojo sektoriaus institucijos. Negi nebuvo galima pirmiausia sistemos ištestuoti prieš ją paleidžiant? – klausia p. Lechtenbrinkas. – Be kita ko manau, kad įmonės turėjo būti įspėtos, jog bus diegiama tokia sistema ir galimi sutrikimai – tuomet galima kažkiek planuoti, pasiruošti nenumatytiems atvejams.“

Teismų jau laukia

Aidas Petrošius, PLAIS sistemą prižiūrinčio Registrų centro atstovas spaudai, VŽ pirmadienį tvirtina, kad problemos, su kuriomis susidūrė verslininkai ir fiziniai asmenys, jau baigiamos išspręsti, liko nedaug nukentėjusių.

Anot p. Petrošiaus, atsakomybės už klaidas Registrų centras kol kas neprisiima.

„Dėl nuostolių, dėl patirtos žalos, manau, kad bet kuriuo atveju sprendimą priims teismas. Per pirmąją PLAIS veikimo savaitę buvo užfiksuota keletas skirtingų rūšių problemų, didžiąją dalį problemų lėmė ne pačios sistemos funkcionavimo ypatumai ar klaidos, o jai pateiktų 19 skolų išieškojimą inicijuojančių ar su juo susijusių institucijų duomenys ar informacija“, – sako p. Petrošius.

„Taigi, į tuos klausimus atsakys teismai ir greičiausiai jų bus, ko gero, ne vienas procesas“, – prideda jis.

Pasak p. Petrošiaus, sistema buvo testuojama „pakankamai intensyviai“, tačiau ne su realiais duomenimis.

Gali būti force majeure

„Jei įmonė patyrė realius nuostolius, ji turi teisę į šių nuostolių atlyginimą iš asmens, atsakingo už tinkamą sistemos administravimą. Pavyzdžiui turi teisę prašyti delspinigių, kuriuos turėjo sumokėti už neatsiskaitymą laiku, kurį sąlygojo sistemos sutrikimas. O jei areštuota ženkliai didesnė suma, nei buvo galima tikėtis – realu klabėti ir apie negauto pelno atlyginimą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.

Anot jos, tikėtina, kad toks sutrikimas gali būti traktuojamas kaip force majeure – nenugalima jėga, neįmanomos numatyti aplinkybės. Tokiu atveju įsipareigojimų nevykdanti įmonė gali būti atleista nuo atsakomybės, pavyzdžiui, delspinigių mokėjimo.

Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą galima kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę, sako p. Viešūnaitė.

Rimantas Šidlauskas, rūmų asociacijos generalinis direktorius, patvirtina tokią galimybę.

„Jei tarpusavio šalių santykiuose yra apibrėžta, kad force majeure gali turėti įtakos, tokiu atveju mūsų rūmai teritoriniu principu priima nagrinėjimui tokius klausimus ir išduoda pažymas, ar tai laikytina force majeure, ar ne“, – VŽ sako p. Šidlauskas.

Anot jo, valdžios padiktuotos aplinkybės, tokios kaip, šiuo atveju, nauja informacinė sistema, galėtų būti laikomos force majeure.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Viešbučiams nori įvesti mokestį už žvaigždutes

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo dabar nemokamai vykdomus viešbučių vertinimus apmokestinti. Kuo...

Paslaugos
17:23
Europa turės vieningą pensijų produktą: aktualu ir Lietuvai Premium 6

Lietuvoje artėjant apsisprendimo dėl tolesnio kaupimo pensijai terminui, Europoje kelią stumiasi iniciatyva...

Rinkos
10:54
Apie 40.000 įmonių keičiasi PVM deklaravimo terminai

Nuo šių metų liepos 1 d. apie 40.000 pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, juridinių asmenų, jiems...

Gazelė
10:31
Lietuvoje – užsienio investicinių projektų rekordas

Kol kitų didesnių Europos valstybių investicinis patrauklumas menksta, Lietuva savo pozicijas stiprina. Pagal...

Finansai
2019.06.18
VMI skelbia turtingiausių politikų ir tarnautojų sąrašą 12

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt atnaujinti ir paskelbti...

Finansai
2019.06.18
VMI akiratyje – trečdalis viešojo maitinimo įstaigų 2

Į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra...

Gazelė
2019.06.18
„Swedbank“ stabdo Estijos padalinio vadovų įgaliojimus

Į galimo pinigų plovimo skandalą įsipainiojęs Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienio vakarą sustabdė Estijos...

Rinkos
2019.06.18
Viešasis sektorius pradėjo atsiskaityti perpus greičiau Premium 1

Per pastaruosius dvylika mėnesių atsiskaitymo terminai sutrumpėjo, ypač tiekiant prekes ir teikiant paslaugas...

Finansai
2019.06.18
LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią...

Finansai
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  33

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
Auditoriai „dėl nekompetencijos“ britams moka solidžias baudas  1

Konsultacijų ir audito bendrovė „PwC“ už debesų kompiuterijos įmonės „Redcentric“ auditą Jungtinėje...

Finansai
2019.06.17
Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 19

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Verslo aplinka
2019.06.17
Iš pelnų pinigai teka į darbuotojų sąskaitas, o iš ten – vartojimui Premium 5

Šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pridėtinė vertė augo statybos sektoriuje – ypač aktyvi buvo sandėlių ir...

Finansai
2019.06.17
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 14

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Kam ir kiek padidės alga nuo 2020 m. Premium 4

Nuo 2020 m. dėl sumažintų mokesčių atlyginimai didės iki 4%, tačiau ne visiems, o gaunantiems iki 1.562 Eur į...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau