Kuo greičiau verslininkas nusimeta skolą, tuo geriau rinkai

Publikuota: 2015-09-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo 5 iki 3 metų numatomi sutrumpinti terminai bankrutavusiam asmeniui išsivaduoti iš skolų kilpos Lietuvoje leistų sąžiningiems verslininkams greičiau atsistoti ant kojų ir grįžti prie įprasto gyvenimo, santykių su kreditoriais, klientais ir tiekėjais.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo vykdoma 691 fizinio asmens (FA) bankroto procedūra. Kol kas tik devynios bylos baigtos, nes bankrutavę gyventojai įgyvendino kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Pagal FA bankroto įstatymą, kuris įsigaliojo 2013 m. kovą, skolininkas gali atsisakyti viso turimo turto arba atiduoti skolas iš savo uždarbio per 5 metus, o likusi skola, kuri nebus išmokėta per 5 metus, nurašoma. Palyginti, dar nuo 2008 m. tokias procedūras taikančioje Latvijoje FA bankroto terminas sutrumpėjo nuo 7 metų ir šiuo metu, atsižvelgiant į skolų naštą, trunka 1–3 metus.

Kas gali, o kam verta

Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvoje gali kreiptis tik pats skolininkas, jeigu jo skolinių įsipareigojimų suma yra didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos, šiuo metu tai siekia 8.125 Eur.

„Creditinfo“ duomenimis, tokių Lietuvoje šiuo metu kiek daugiau nei 16.000, o kas ketvirtas – esamas arba buvęs įmonės akcininkas, valdybos narys ar vadovas.

Tebesiformuojančios FA bankrotų rinkos ekspertai nurodo, kad optimali skolinių įsipareigojimų suma siekiant inicijuoti sau bankrotą yra bent 260.000 Eur. Šiuo metu tokių ir didesnių skolų Lietuvoje turi 796 asmenys, 610 iš jų turi sąsajų su verslu

infogr.am::infogram_0_fa_bankrotai-1918

Siūlo trumpinti terminus

Šiemet Ūkio ministerija pateikė FA bankroto įstatymo pataisas, kuriomis siūlo trumpinti maksimalų bankroto plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 5 iki 3 metų ir įteisinti galimybę skolininkui išsaugoti turtą.

Marius Tamošiūnas, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ partneris, advokatas, veikiantis kaip bankroto ir restruktūrizavimo administratorius, teigia, kad trumpesnės fizinių asmenų bankroto procedūros sudarytų sąlygas greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir tokiam asmeniui anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, o tai turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai ir skatinant verslumą šalyje.

„Jeigu bus priimtos šios pataisos, didelė tikimybė, kad lietuviai, šiuo metu vis dar besirenkantys bankrutuoti Latvijoje, nuspręs kreiptis dėl bankroto procedūros Lietuvoje“, – sako p. Tamošiūnas.

Latvijoje – 50 lietuvių

Janis Abolinis, Kreditų ėmėjų konsultavimo centro vyriausiasis juristas, Latvijos skolininkų sąjungos konsultantas, sako, kad per pastaruosius metus išaugusio lietuvių susidomėjimo Latvija kaip FA bankroto jurisdikcija nėra pastebėjęs, nors ten sąlygos bankrutuoti dar pagerėjo.

„Šiuo metu turiu 15 klientų iš Lietuvos, o Latvijoje bankroto iš viso siekia kelios dešimtys lietuvių“, – sakė p. Abolinis. Žmogui, gavusiam teismo nutartį Latvijoje dėl įvykdytos bankroto procedūros, pretenzijų Lietuvoje esantys kreditoriai reikšti nebegali, nes tai numato ES galiojanti šalių narių teismų nutarčių pripažinimo tarpusavyje praktika.

Vykdomų FA bankroto procedūrų Lietuvoje 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2014 m. sausiu–birželiu, padaugėjo 42%, iki 196. Palyginti, Latvijoje 2015 m. pirmąjį pusmetį bankrutavo beveik 4 kartus daugiau fizinių asmenų nei Lietuvoje (765). Remiantis statistiniais duomenimis, bankrutuojančių FA skaičius šių metų antrąjį pusmetį turėtų išlikti stabilus, t. y. apie 200 žmonių, nurodo JUREX.

Latvijos teismuose, 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, iškelta apie 50 bankroto bylų lietuviams. Kad galėtų inicijuoti savo bankrotą, asmuo Latvijoje turi pagyventi pusmetį.

Latvija dar patrauklesnė

Ponas Abolinis teigia, kad Latvijoje šiemet FA bankroto bylų keliama maždaug 10% mažiau nei prieš metus. Tam įtakos turi išaugęs bankų ir jų skolininkų taikos sutarčių skaičius, kai šalys nesikreipia į teismą, o gera valia susitaria, kaip skolininkas atsiskaitys su banku už paimtą, bet laiku negrąžintą paskolą. 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojus Nemokumo įstatymo pakeitimams, atsižvelgiant į skolinių įsipareigojimų dydį, asmenys Latvijoje gali bankrutuoti per 1–3 metus (jei skola iki 30.000 Eur – 1 metai; jei iki 150.000 Eur – 2 metai; jei skoliniai įsipareigojimai viršija 150.000 Eur – 3 metai).

Dėl tokio lankstaus reglamentavimo bankroto procesas yra patrauklus ir lietuviams, nes, pasak p. Tamošiūno, Lietuvoje kreditoriai, dažniausiai bankai, laikosi tvirtos pozicijos ir tvirtina tik maksimalų įstatyme numatytą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį, t. y. 5 metus.

„Naujo gyvenimo pradžia“

Teisės aktai nenumato jokių draudimų asmeniui skolintis, pasibaigus jo bankroto procedūrai. Įstatyminis 10 metų terminas nuo bankroto proceso pabaigos, kai viešai skelbiama informacija apie fizinių asmenų bankroto procedūras, iš esmės skirtas kredito įstaigoms, kad jos galėtų tinkamai įvertinti tokio asmens kreditingumą ir skolinimo riziką. JUREX teisininkai nurodo, kad kokia bus asmens galimybių skolintis po FA bankroto procedūros praktika Lietuvoje, prognozuoti kiek ankstoka, nes kol kas turime tik 9 baigtas bankroto procedūras.

Tačiau užsienio valstybių praktikoje ir įstatymais yra numatyti terminai, kada asmuo, užbaigęs bankroto procedūras, negali imti paskolų, tačiau šie terminai gerokai trumpesni nei 10 metų. Pavyzdžiui, JAV, atsižvelgiant į bankroto procedūrų rūšį, asmuo negali skolintis 1–4 metus. O Jungtinėje Karalystėje įrašai apie FA bankrotą saugomi vos 3 mėnesius nuo bankroto.

Kaip nurodo Rytis Paukštė, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ asocijuotas partneris, Lietuva, įteisindama FA bankrotą įstatymu, pasirinko „naujo gyvenimo pradžios“ modelį. Toks modelis egzistuoja JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje. Šiose šalyse bankrutuoti galima kelis kartus. Be to, praėjus 10 metų, fizinis asmuo vėl turi teisę pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo, priešingai nei, pvz., Skandinavijos šalyse. Gretimose Baltijos valstybėse – Estijoje ir Latvijoje – fizinio asmens bankrotas priimtas ir galioja jau kurį laiką. Latvijoje – nuo 2008 m., Estijoje – nuo 2004 m. Latvijos FA bankroto reglamentavimas labai panašus į Lietuvos. Estijoje šis procesas panašesnis į įmonės bankroto procedūras.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 3 d.

infogr.am::infogram_0_skolininko_portretas

infogr.am::infogram_0_copy_fiziniu_asmenu_bakroto_istatymo_nuostatos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sumenko antros ir trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė 7

Antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė pernai vidutiniškai sumenko 3,9%. Trečios pakopos pensijų fondų...

Finansai
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujai priemonei skolintis valstybės vardu

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti dar vieną galimybę skolintis valstybės vardu – pasirašant...

Finansai
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ 1

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
2019.01.16
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 28

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
2019.01.16
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 16

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Detalūs medicininės įrangos viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai gali būti neteisėti Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo...

Finansai
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Bankroto administratorių skyrimo sistema skaidresnė, bet stengtis neskatina Premium

Vieni rinkos dalyviai tvirtina, kad nuo 2015 m. veikianti automatinė bankroto administratorių skyrimo tvarka...

Verslo aplinka
2019.01.13
Technogidas: programėlės jūsų pinigams 5

Bankai Lietuvoje vis stipriau ragina klientus naudotis įvairiomis elektroninėmis platformomis, o ne kliautis...

Technologijos
2019.01.13
Didžiosios ES šalys spaudžia apmokestinti IT bendroves Premium 6

Prancūzija ir Didžioji Britanija duoda suprasti, kad jeigu nebus pasiekta bendrų susitarimų ES ar EBPO lygiu,...

Finansai
2019.01.13
Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu 2

Seimas penktadienį neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą...

Verslo aplinka
2019.01.11
Po mokesčių amnestijos – VMI įspūdingi patikrinimų planai Premium 3

Kartu su mokesčiu amnestija VMI skelbia ir pusmečio trukmės tikrinimų moratoriumą, tačiau vėliau turi didelių...

Finansai
2019.01.11
Lietuvos įmonės vis daugiau skolinasi užsienyje 1

Lietuvos bendrovių (be bankų ir draudikų) finansinis turtas 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 45,7...

Finansai
2019.01.10
VMI skelbia amnestiją ir patikrinimų moratoriumą 2

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.10
Dividendų mažiau mokės EPSO-G, Klaipėdos uostas ir Klaipėdos nafta

Vyriausybė trečiadienį be platesnių diskusijų, kaip valstybinis verslas galėtų duoti didesnę naudą mokesčių...

Finansai
2019.01.10
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Plečia darbuotojų akcijų opcionų lengvatas Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nustatyti, kad nuo darbuotojams suteiktų pasirenkamųjų sandorių...

Finansai
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau