Kuo greičiau verslininkas nusimeta skolą, tuo geriau rinkai

Publikuota: 2015-09-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo 5 iki 3 metų numatomi sutrumpinti terminai bankrutavusiam asmeniui išsivaduoti iš skolų kilpos Lietuvoje leistų sąžiningiems verslininkams greičiau atsistoti ant kojų ir grįžti prie įprasto gyvenimo, santykių su kreditoriais, klientais ir tiekėjais.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo vykdoma 691 fizinio asmens (FA) bankroto procedūra. Kol kas tik devynios bylos baigtos, nes bankrutavę gyventojai įgyvendino kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Pagal FA bankroto įstatymą, kuris įsigaliojo 2013 m. kovą, skolininkas gali atsisakyti viso turimo turto arba atiduoti skolas iš savo uždarbio per 5 metus, o likusi skola, kuri nebus išmokėta per 5 metus, nurašoma. Palyginti, dar nuo 2008 m. tokias procedūras taikančioje Latvijoje FA bankroto terminas sutrumpėjo nuo 7 metų ir šiuo metu, atsižvelgiant į skolų naštą, trunka 1–3 metus.

Kas gali, o kam verta

Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvoje gali kreiptis tik pats skolininkas, jeigu jo skolinių įsipareigojimų suma yra didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos, šiuo metu tai siekia 8.125 Eur.

„Creditinfo“ duomenimis, tokių Lietuvoje šiuo metu kiek daugiau nei 16.000, o kas ketvirtas – esamas arba buvęs įmonės akcininkas, valdybos narys ar vadovas.

Tebesiformuojančios FA bankrotų rinkos ekspertai nurodo, kad optimali skolinių įsipareigojimų suma siekiant inicijuoti sau bankrotą yra bent 260.000 Eur. Šiuo metu tokių ir didesnių skolų Lietuvoje turi 796 asmenys, 610 iš jų turi sąsajų su verslu

infogr.am::infogram_0_fa_bankrotai-1918

Siūlo trumpinti terminus

Šiemet Ūkio ministerija pateikė FA bankroto įstatymo pataisas, kuriomis siūlo trumpinti maksimalų bankroto plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 5 iki 3 metų ir įteisinti galimybę skolininkui išsaugoti turtą.

Marius Tamošiūnas, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ partneris, advokatas, veikiantis kaip bankroto ir restruktūrizavimo administratorius, teigia, kad trumpesnės fizinių asmenų bankroto procedūros sudarytų sąlygas greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir tokiam asmeniui anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, o tai turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai ir skatinant verslumą šalyje.

„Jeigu bus priimtos šios pataisos, didelė tikimybė, kad lietuviai, šiuo metu vis dar besirenkantys bankrutuoti Latvijoje, nuspręs kreiptis dėl bankroto procedūros Lietuvoje“, – sako p. Tamošiūnas.

Latvijoje – 50 lietuvių

Janis Abolinis, Kreditų ėmėjų konsultavimo centro vyriausiasis juristas, Latvijos skolininkų sąjungos konsultantas, sako, kad per pastaruosius metus išaugusio lietuvių susidomėjimo Latvija kaip FA bankroto jurisdikcija nėra pastebėjęs, nors ten sąlygos bankrutuoti dar pagerėjo.

„Šiuo metu turiu 15 klientų iš Lietuvos, o Latvijoje bankroto iš viso siekia kelios dešimtys lietuvių“, – sakė p. Abolinis. Žmogui, gavusiam teismo nutartį Latvijoje dėl įvykdytos bankroto procedūros, pretenzijų Lietuvoje esantys kreditoriai reikšti nebegali, nes tai numato ES galiojanti šalių narių teismų nutarčių pripažinimo tarpusavyje praktika.

Vykdomų FA bankroto procedūrų Lietuvoje 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2014 m. sausiu–birželiu, padaugėjo 42%, iki 196. Palyginti, Latvijoje 2015 m. pirmąjį pusmetį bankrutavo beveik 4 kartus daugiau fizinių asmenų nei Lietuvoje (765). Remiantis statistiniais duomenimis, bankrutuojančių FA skaičius šių metų antrąjį pusmetį turėtų išlikti stabilus, t. y. apie 200 žmonių, nurodo JUREX.

Latvijos teismuose, 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, iškelta apie 50 bankroto bylų lietuviams. Kad galėtų inicijuoti savo bankrotą, asmuo Latvijoje turi pagyventi pusmetį.

Latvija dar patrauklesnė

Ponas Abolinis teigia, kad Latvijoje šiemet FA bankroto bylų keliama maždaug 10% mažiau nei prieš metus. Tam įtakos turi išaugęs bankų ir jų skolininkų taikos sutarčių skaičius, kai šalys nesikreipia į teismą, o gera valia susitaria, kaip skolininkas atsiskaitys su banku už paimtą, bet laiku negrąžintą paskolą. 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojus Nemokumo įstatymo pakeitimams, atsižvelgiant į skolinių įsipareigojimų dydį, asmenys Latvijoje gali bankrutuoti per 1–3 metus (jei skola iki 30.000 Eur – 1 metai; jei iki 150.000 Eur – 2 metai; jei skoliniai įsipareigojimai viršija 150.000 Eur – 3 metai).

Dėl tokio lankstaus reglamentavimo bankroto procesas yra patrauklus ir lietuviams, nes, pasak p. Tamošiūno, Lietuvoje kreditoriai, dažniausiai bankai, laikosi tvirtos pozicijos ir tvirtina tik maksimalų įstatyme numatytą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį, t. y. 5 metus.

„Naujo gyvenimo pradžia“

Teisės aktai nenumato jokių draudimų asmeniui skolintis, pasibaigus jo bankroto procedūrai. Įstatyminis 10 metų terminas nuo bankroto proceso pabaigos, kai viešai skelbiama informacija apie fizinių asmenų bankroto procedūras, iš esmės skirtas kredito įstaigoms, kad jos galėtų tinkamai įvertinti tokio asmens kreditingumą ir skolinimo riziką. JUREX teisininkai nurodo, kad kokia bus asmens galimybių skolintis po FA bankroto procedūros praktika Lietuvoje, prognozuoti kiek ankstoka, nes kol kas turime tik 9 baigtas bankroto procedūras.

Tačiau užsienio valstybių praktikoje ir įstatymais yra numatyti terminai, kada asmuo, užbaigęs bankroto procedūras, negali imti paskolų, tačiau šie terminai gerokai trumpesni nei 10 metų. Pavyzdžiui, JAV, atsižvelgiant į bankroto procedūrų rūšį, asmuo negali skolintis 1–4 metus. O Jungtinėje Karalystėje įrašai apie FA bankrotą saugomi vos 3 mėnesius nuo bankroto.

Kaip nurodo Rytis Paukštė, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ asocijuotas partneris, Lietuva, įteisindama FA bankrotą įstatymu, pasirinko „naujo gyvenimo pradžios“ modelį. Toks modelis egzistuoja JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje. Šiose šalyse bankrutuoti galima kelis kartus. Be to, praėjus 10 metų, fizinis asmuo vėl turi teisę pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo, priešingai nei, pvz., Skandinavijos šalyse. Gretimose Baltijos valstybėse – Estijoje ir Latvijoje – fizinio asmens bankrotas priimtas ir galioja jau kurį laiką. Latvijoje – nuo 2008 m., Estijoje – nuo 2004 m. Latvijos FA bankroto reglamentavimas labai panašus į Lietuvos. Estijoje šis procesas panašesnis į įmonės bankroto procedūras.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 3 d.

infogr.am::infogram_0_skolininko_portretas

infogr.am::infogram_0_copy_fiziniu_asmenu_bakroto_istatymo_nuostatos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 „Sanitex“ grynasis pelnas augo 8% 2

Didžiausios šalyje didmeninės prekybos UAB „Sanitex“ grynasis pelnas 2017 m. siekė 8,7 mln. Eur ir buvo 8%...

Finansai
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Kerta per palūkanas: didesnės kaip 30% EBITDA palūkanos nebemažins pelno mokesčio 3

Lietuva planuoja apriboti galimybę palūkanas atskaityti į sąnaudas. Toks žingsnis įmonėms gali gerokai...

Finansai
2018.06.22
Sveiki atvykę į darbininkų ir valstiečių valstybę! 82

Valdančiųjų stovykloje – visiškai pakrikusi drausmė: dėliojant taškus mokesčių reformoje, parlamentarai tarsi...

Verslo aplinka
2018.06.22
Už daugiau kaip 50% sumažintus dienpinigius nuo liepos 1 d. gresia baudos

Įmonė neturi teisės dienpinigių mažinti daugiau kaip 50%. Pažeidusiems šį reikalavimą vadovams gresia baudos.

Finansai
2018.06.21
Nuo liepos 3 d. finansinių priemonių sandoriai – tik su LEI kodu Rėmėjo turinys 3

Asociacija „GS1 Lithuania“ birželio 20 d. tapo registruotąja atstove, viena iš nedaugelio organizacijų,...

Rinkos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 10

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Dividendų lenktynėse energetikus vejasi geležinkelininkai Premium 2

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) už 2017 m. išmokės beveik 200 mln. Eur dividendų, rodo apibendrinti Valdymo...

Finansai
2018.06.21
S. Skvernelis apie mokesčių reformą: viskas vyksta pagal planą 22

Premjeras Saulius Skvernelis patenkintas tuo, kad Seimo komitetuose yra pritariama valdančiosios koalicijos...

Finansai
2018.06.20
Daugėja LEI kodų dalintojų 2

Pasaulinės verslo komunikavimo sprendimus kuriančios asociacijos GS1 padalinys „GS1 Lithuania” išdavinės LEI...

Rinkos
2018.06.20
Finansų viceministrė: pradžioje – mokesčių amnestija, o paskui – sankcijos Premium

Vyriausybė siūlo numatyti laikiną galimybę deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be delspinigių ir baudų. Tokios...

Finansai
2018.06.20
VMI reido „Regitroje“ metu nustatyta 30 nelegalių sutarčių 8

Savaitę laiko trukusių vizitų VĮ „Regitra“ padaliniuose metu, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)...

Finansai
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
S. Jakeliūnas siūlo neskubinti sprendimų dėl pensijų anuitetų 1

Seimui svarstant pensijų kaupimo pertvarką, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jekeliūnas...

Finansai
2018.06.19
Atnaujintoje „Sodros“ skaičiuoklėje prognozuojama būsima pensija 17

Nuo šių metų pradžios pasikeitus pensijų apskaičiavimo tvarkai, gyventojai gali aiškiai matyti, kaip kinta jų...

Finansai
2018.06.19
R.Karbauskio ir S.Skvernelio pasiūlyme – didesni mokesčiai nuo 4.400 Eur 49

Valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio teikiamuose mokesčių įstatymų...

Finansai
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Jakeliūnas: su Vyriausybe nesutariama dėl NPD išplėtimo 4

Seimo valdantieji su Vyriausybe sutaria dėl ketinimų sujungti mokesčius darbuotojo pusėje, rastas ir...

Finansai
2018.06.18
Į viešuosius pirkimus – tik su išviešintais subtiekėjais Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad viešojo pirkimo pasiūlyme privalo būti išviešinti visi prie...

Finansai
2018.06.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau