„Vilniaus prekybos“ dividendai: daug ar mažai

Publikuota: 2015-09-12
Mindaugas Marcinkevičius ir Nerijus Numavičius (VŽ mont.)
Mindaugas Marcinkevičius ir Nerijus Numavičius (VŽ mont.)
„Verslo žinios“

VŽ paskelbus „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių mokamus dividendus, smulkusis grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius suskubo piktintis, kad dividendai nepateisinamai maži ir grupės pinigai nenaudojami dūla sąskaitose. „Vilniaus prekyba“ atšauna, kad dividendai šiemet buvo net padidinti, o ilgametė praktika mokėti santykinai nedidelius dividendus atspindi grupės politiką.

rašė, kad „Vilniaus prekybos“ grupė šiemet pasižarstė dividendais, – jų išmokėta 62%, arba 61 mln. Eur, daugiau nei ankstesniais metais, o dividendams skirta suma augo sparčiau nei šių įmonių pelnas.

Tačiau tokios dividendams skirtos sumos ir jų augimas tenkina ne visus „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkus. Apie 8% grupės akcijų valdantis p. Marcinkevičius sako, kad „Vilniaus prekybos“ grupės dividendų sumos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingos, o skaičiuoti dividendų pajamingumą nuo tik per vienus metus uždirbto pelno neprasminga.

„Žinant įmonės dydį, dividendai yra nykštukiniai, o ir mokami jie tik dabar, kai įmonės veikla skaidrinama. Įmonės nepaskirstytas pelnas, mano skaičiavimais, yra 1,128 mlrd. Eur, o dividendai istoriškai mokami nebuvo. Šiuo metu dividendai siekia kelis milijonus eurų, tačiau didžiausiai Lietuvos bendrovei tai neadekvatu“, – sako p. Marcinkevičius.

Pasak jo, apmaudu, kad lėšos guli įmonėse, o jos jokios plėtros nevykdo ir tų lėšų niekur neinvestuoja.

„Dažniausiai lėšos guli einamosiose sąskaitose ir jose nieko neuždirba. Jeigu vis dėlto nusprendžiama 1% kurios nors bendrovės lėšų skirti investicijoms, jos beveik visada būna nuostolingos“, – kalba p. Marcinkevičius.

Jis teigia atlikęs dividendus mokančių „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių analizę (lentelė žemiau), kuri rodo, kad vidutinis dividendų pajamingumas, skaičiuojamas nuo akcininkų nuosavybės, grupėje tesudaro 1%.

infogr.am::infogram_0_div_pajamingumas

„Tai yra neatleistinas dydis mažmeninės prekybos sektoriuje. Joks investuotojas į tokią bendrovę neinvestuotų. Nežinia kodėl, bet pagrindinis grupės akcininkas (Nerijus Numavičius – VŽ) nori tik kaupti lėšas įmonėse ir jų nei naudoja įmonių veiklai, nei dalijasi su akcininkais ar išsimoka sau“, – sako p. Marcinkevičius. Ir atkreipia dėmesį, kad VŽ penktadienį skelbtoje lentelėje kai kurios „Vilniaus prekybos“ įmonių dividendų sumos „dubliuojasi“, nes pinigai tik keliauja aukštyn vertikalioje holdinginėje struktūroje.

„Holdingų lygiu įmonės dividendus moka, tačiau jie pakyla tik iki šiek tiek aukščiau esančių holdingų. Akcininkų šios lėšos nepasiekia, o valstybei tokiu atveju mokesčiai taip pat nemokami“, – sako p. Marcinkevičius.

Ponas Marcinkevičius taip pat pažymi, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje dividendams mokėti yra įdarbinamos įmonių atskyrimo schemos, per kurias išmokama didžioji dalis dividendų.

„Dividendų, pasiekiančių galutinius naudos gavėjus, ir apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, praktiškai išmokėta nebuvo. Tačiau tuo pat metu įmonės išmokėjo 860 mln. Lt (249 mln. Eur) dividendų reorganizacijos būdu atskirdamos įmones ir išdalindamos akcijas“, – sako p. Marcinkevičius.

Ruošė pinigus „Akropoliams“

Tačiau Raimonda Kižienė, UAB „Vilniaus prekyba“ generalinė direktorė, teigia, kad „Vilniaus prekybos“ grupė už praėjusius metus išmokėjo net didesnius, nei įprasta, dividendus.

„Tokio sprendimo priežastis buvo siekis įgyvendinti strateginį įmonių grupės žingsnį – įsigyti „Akropolius“ valdančią bendrovę (UAB „Vilniaus prekyba“ planavo įsigyti iš kitos VP grupės bendrovės „Relvit“ – VŽ). Deja, kaip žinoma, šį įsigijimo sandorį sustabdė smulkusis akcininkas p. Marcinkevičius. Tiesa, „Vilniaus prekyba“ nepraranda vilties sandorį tęsti. Nuo to priklauso ir tolesnė „Akropolių“ plėtra, visų pirma, Rygoje“, – sako p. Kižienė.

„Niekada nebuvo dideli“

Ponia Kižienė sako, kad, neskaitant šių metų, „Vilniaus prekybos“ grupėje akcininkams išmokami dividendai niekada nebuvo labai dideli, palyginti su uždirbamu pelnu.

„Į naujus verslus neinvestuoti pinigai guli grupės įmonių sąskaitose, yra skolinami kitiems grupės verslams, už juos įsigyjama vertybinių popierių. Laisvą kapitalą skirti investicijoms planuojama ir ateityje“, – sako p. Kižienė.

Pasak jos, kalbant apie išmokėtų dividendų dydį, „Vilniaus prekybos“ įmonėse jį lėmė paprasta verslo realija – laisvų lėšų įmonėse buvo ne daugiau, nei buvo paskirta dividendams mokėti.

Kaip skaičiuosi, taip turėsi

Finansų analitikas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sako, kad iš pirmo žvilgsnio „Vilniaus prekybos“ grupei priklausančių penkiolikos įmonių, šiemet mokėjusių dividendus, sumos neatrodo mažos, nes dividendai sudaro nuo 23% („Leksita“) iki 700% („Logus Verus“) per metus uždirbto pelno, o vidurkis yra daugiau nei 50% per metus uždirbto pelno.

„Bet vertinant, dideli ar maži yra dividendai, juos matuoti galima ir nuo akcininkų nuosavybės. Ir čia smulkusis akcininkas mato vos 1% siekiančią grąžą. Todėl jam kyla visai pagrįstas klausimas, ar įmonės uždirba ne per mažai pelno, jei dividendais per metus virsta tik 1% nuo jo nuosavybės?“, – kalba jis.

Analitiko nuomone, įmonių nuosavybės grąžos vidurkis sudaro apie 10%, tad brandžių ir dividendus mokančių įmonių pajamingumas galėtų artėti prie šio skaičiaus.

Finansų specialistas taip pat pabrėžia, kad kontroliuojančiųjų įmonių, kurioms priklauso dešimtys ar šimtai bendrovių, atveju beprasmiška kalbėti apie atskiras bendroves, jų dividendus ar sukauptą pelną.

„Pavyzdžiui, „Leksita“ sukaupusi 265 mln. Eur pelno, o joje dirba 3 darbuotojai. Akivaizdu, kad šios įmonės tikslas nėra verslo darymas, o tiesiog turto ar pelno perkėlimas“, – teigia jis.

Individualus dalykas

Pasakyti, kiek grynojo pelno įmonė bendru atveju turėtų skirti dividendams nuo pelno, neįmanoma, nes kiekvienos įmonės atveju tai sprendžiama individualiai, aiškina ekspertas.

„Jei įmonė yra plėtros fazės, natūralu, kad dividendai turėtų būti maži. Ir, atvirkščiai, jei įmonė pasiekusi brandos fazę, sumos turėtų būti didesnės“, – sako analitikas.

Jis teigia, kad nors dividendų politiką bendrovėse paprastai diktuoja didysis akcininkas, neretoje įmonėje ir mažojo akcininko balsas yra svarbus.

„Mažojo akcininko kapitalo dalis ir balsas įgyja prasmę, jei yra akcininkų sutartis įmonėje“, – sako analitikas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 31 d.

infogr.am::infogram_0_dividendai_mm-281

infogr.am::infogram_0_vp_pelnas-7458566

infogr.am::infogram_0_vp_grupes_pardavimai

infogr.am::infogram_0_paskyrusios_div_imones

infogr.am::infogram_0_dividendai___vp_grupe

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos bankų pelnas šiemet smuko 1% iki 272 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per šių metų devynis mėnesius uždirbo 271,9 mln. Eur...

Finansai
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
Seimo komitetas nepalaiko teisininkų išvados dėl bankų pelno mokesčio

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai...

Finansai
2019.12.13
V. Vasiliauskas: žemos palūkanos galbūt atėjo amžiams 1

Europos Centrinis Bankas (ECB) planuoja iš naujo svartyti savo strategiją, kad ji labiau tiktų mažų palūkanų...

Finansai
2019.12.13
SEB bankas vasarį įdiegs naują IT platformą

SEB bankas Lietuvoje kitų metų vasarį įdiegs naują IT platformą, kuria bus valdoma dauguma banko teikiamų...

Technologijos
2019.12.13
Klaidos, dėl kurių vėluoja verslo klientų atsiskaitymai Verslo tribūna

Įmonėms operatyvus ir kuo paprastesnis pinigų gavimas už parduotas prekes bei paslaugas yra ypač reikšmingas...

Atslinko dempinguotų statybos kainų šmėkla  Premium 5

Statybos bendrovės skundžiasi, kad viešasis sektorius rangovų ieško kainomis, kurios nebeegzistuoja keletą...

Statyba ir NT
2019.12.13
Estija toliau mažina mokesčius ir kyla reitinge, Lietuva stovi vietoje Premium 1

Estija Pasaulio banko ir „PwC“ mokesčių reitinge pakilo keliomis pozicijomis iki 12-os vietos, Latvija...

Finansai
2019.12.12
Latvijos bankai sugriežtino A. Lembergo ir jo organizacijų aptarnavimą

Latvijos bankai Ventspilio mero Aivarą Lembergą ir su juo susijusias organizacijas, kurioms JAV paskelbė...

Finansai
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 3

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
Galutinis Seimo sprendimas: pajamos didės visiems, kurie po mokesčių uždirba iki 1.500 Eur Premium

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias visiems, kurie po mokesčių uždirba...

Finansai
2019.12.12
Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę? Verslo tribūna

Verslas, dirbdamas Europos Sąjungos (ES) ribose, dažnai susiduria su skirtingomis praktikomis tarp valstybių...

„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau