Ar laiduotojas gali išgelbėti nuo bankroto?

Publikuota: 2015-09-11
Ieva Četrauskaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė.
Ieva Četrauskaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė.
advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė

Praktikoje, ypač kredito įstaigų veikloje, dažnai susiduriama su skolininkų bankroto procesų vykdymu. Tuomet laidavimas turi ypatingą reikšmę. Jis padidina tikimybę, kad prievolė bus įvykdyta kreditoriui, jei skolininkas susidurtų su verslo sunkumais ir dėl finansinės padėties būtų konstatuotas jo nemokumas. Konstatavus nemokumą, skolininkui būtų iškelta bankroto byla ir jis kreditoriui prievolės nebegalėtų įvykdyti.

Verslo santykiuose, ypač siekiant gauti finansinę bankų pagalbą, dažnai naudojamas laidavimo institutas. Tai yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas atlygintinai ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, negalės įvykdyti visos ar dalies savo prievolės.

Lietuva tiesiogiai nereglamentuoja laiduotojo teisių ir pareigų

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimas skolininkui įvykdyti savo prievolę patenkinimas užtikrintas trečiojo asmens laidavimu. Taip pat neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę, todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo prievolę. Taigi, ar įmanoma situacija, jog laiduotojas, privalantis vykdyti prievolę, gali išgelbėti skolininką nuo bankroto?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nors laidavimas laikomas papildoma prievole, priklausančia nuo pagrindinės prievolės, tačiau pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą, laiduotojo prievolė dar nesibaigia. Kreditorius gali reikalauti laiduotojo įvykdyti prievolę už bankrutavusį skolininką iki pat skolininko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tačiau laiduotojas skolininko prievolę gali įvykdyti ir anksčiau.

Deja, tačiau bankroto teisinis reglamentavimas nenumato pareigos informuoti laiduotojo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar netgi apie jau iškeltą bankroto bylą. Įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja laiduotojo galimybės įstoti į bylą, taip pat kokios yra laiduotojo teisės skolininko bankroto byloje, laiduotojo teisės ginčyti kreditoriaus reikalavimą, už kurio įvykdymą laiduotojas laidavo, ar iki kurio bylos nagrinėjimo etapo laiduotojas gali būti įtraukiamas į bankroto bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Ar laiduotojas turėtų dalyvauti bankroto byloje?

Kyla klausimas – ar esant teismui pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo neturėtų būti pranešama laiduotojui apie tokį pareiškimą? Ar laiduotojo dalyvavimas bankroto byloje neturėtų būti pripažįstamas būtinu?

Pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą galime daryti išvadą, kad laiduotojas gali būti įtrauktas į skolininko bankroto bylą, jei jis kreditoriui yra įvykdęs prievolę ir, turėdamas reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu, pareikšdamas prašymą patvirtinti jo, kaip kreditoriaus, finansinį reikalavimą arba įstodamas į skolininko bankroto bylą vietoj pradinio kreditoriaus. Kitaip tariant, jis turėtų būti įvykdęs kreditoriui prievolę ir perėmęs reikalavimą skolininko atžvilgiu.

Tačiau kaip yra tuo atveju, jei laiduotojas dar nėra įvykdęs skolininko prievolės kreditoriui ir, dar nėra tapęs skolininko kreditoriumi? Ar nebūtų tikslinga traukti prievolės neįvykdžiusį laiduotoją (ar bent pasiūlyti jam dalyvauti) į bylą, kaip dalyvaujantį asmenį, jau nuo pat pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijos?

Atsakant į šį klausimą pabandykime panagrinėti situaciją. Įsivaizduokime, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui pareiškia kreditorius, kurio reikalavimo teisė papildomai užtikrinta laidavimu. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimus. Taigi, jei dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi laidavimą turintis kreditorius, laiduotojui nėra žinoma apie ketinamą kelti bankroto bylą, o skolininko finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti duomenys formaliai atitinka nemokumo nustatymui keliamus reikalavimus, vadinasi, gali būti, kad skolininkui bus iškelta bankroto byla.

Tačiau, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog jei įstatyme būtų numatyta, kad laiduotojas privalo būti informuojamas apie pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, atsirastų galimybė, kad laiduotojas galėtų įvykdyti kreditoriaus reikalavimą ir teismas atsisakytų kelti skolininkui bankroto bylą. Dėl to būtų išvengta galimai nepagrįsto bankroto (jei kreditorius pareiškimą pateikė siekdamas prievolės įvykdymo), o laiduotojui būtų didesnė tikimybė, kad regreso teise jo reikalavimas bus patenkintas. Bankroto atveju, laiduotojo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik proporcingai su kitų kreditorių reikalavimais.

Laiduotojo dalyvavimas bankroto procese – svarbus pačiam laiduotojui

Laiduotojas, įtrauktas į bankroto bylos procedūras dar pradinėje stadijoje, kaip solidarusis skolininkas, kreditoriaus atžvilgiu galėtų pareikšti atsikirtimus dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, jei šia savo teise skolininkas nuspręstų nepasinaudoti. Taigi, tokiu būdu laiduotojas galėtų įgyvendinti savo teises bei apginti skolininko interesus. Laiduotojas yra suinteresuotas tuo, jog bankroto procese kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų patenkintas kuo mažesne apimtimi, nes nuo to priklauso laiduotojo turtinių pareigų apimtis. Dėl to, būtina sudaryti objektyvias sąlygas laiduotojui pačiam dalyvauti bankroto procese.

Tačiau, kaip minėta, pareigos į skolininko bankroto bylą įtraukti laiduotoją – nėra. Tad laiduotojui, solidariai atsakingam už bankrutuojančio skolininko prievolę kreditoriui, turėtų būti numatyta teismo ar skolininko pareiga informuoti laiduotoją apie galimą skolininko bankroto bylos iškėlimą. Tokiu atveju, laiduotojui sužinojus apie galimą skolininko bankrotą, laiduotojas galėtų išgelbėti skolininką nuo bankroto bylos iškėlimo bei būtų labiau užtikrinti paties laiduotojo interesai – būtų didesnė tikimybė, jog jo reikalavimas bus patenkintas neiškėlus skolininkui bankroto bylos.

Ieva Četrauskaitė yra advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP išlieka tarp mažiausių ES

Lietuvos valdžios skola II ketv. siekė 15,219 mlrd. Eur ir sudarė 35% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) –...

Finansai
2018.10.23
D. Trumpo efektas: pasaulinės pusmečio investicijos krito 41% Premium

Pasaulinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) 2018 m. pirmąjį pusmetį smuko 41%, iki 470 mlrd.

Finansai
2018.10.23
Lietuva iš verslo liudijimų jau išaugo 30

Kai kurių paslaugas teikiančių smulkių verslininkų laukia permainos – Finansų ministerija (FM) rengia...

Finansai
2018.10.23
Laukia naujos formos paieškos: nelieka dalies verslo liudijimų Premium 5

Ant Vyriausybės stalo greitai atsidurs Finansų ministerijos pasiūlymai panaikinti kai kurių veiklų verslo...

Finansai
2018.10.23
Ar jau pučiasi medicininių kanapių burbulas? Rėmėjo turinys

Kriptovaliutų verslas po truputį tampa nuobodus. Naujųjų valiutų kursams krentant žemyn, nebesinori girtis...

Finansai
2018.10.22
G. Nausėda: su 2019 m. biudžetu sunkmečiui nesirengiama 3

Ateinančiais metais nepavyks reikšmingai sumažinti socialinės atskirties ir tinkamai pasiruošti juodai...

Finansai
2018.10.22
Išmokėdamos kompensacijas už nekonkuravimą, įmonės sumažina atlyginimą Premium 5

Norint, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio...

Finansai
2018.10.22
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 7

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 7

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 14

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau