Na įdomus tie procesai su darbo atrankomis, labai panašu į šį straipsnį - daug visko parašyta, bet galutinio atsakymo nėra, suprask, arba pasiseks, arba ne. Skaudu, kai reikia savo vertę įrodinėti atrankų specialistei, kuri neturi daug kompetencijų ir patirties, kaip ir matai, kad klauso įdėmiai, bet iš pokalbio jaučiasi, kad nelabai ką supranta, tai su tokiu pašnekovu į gylį eiti tiesiog nėra jokios prasmės. Natūraliai, tokia specialistė rinksis sau artimą žmogų, kuris kalbės paviršutiniškai ir nesudėtingai.

Prirašyta daug "vėjų", toks jausmas, kad profesionalūs HRai net nebuvo pakalbinti. Jei kažkas samdo pagal "patiko/nepatiko" per pokalbį, nepatikrinęs referencų, nepasigilinęs į buvusią karjerą ir konkrečiai nuveiktus darbus, indėlį į juos, nepakalbinęs su kandidatuojančia persona dirbusių žmonių (Lietuva juk "kaimas" - nėra sunku surasti pažįstamus, kurie gali pakomentuoti kaip kandidatui sekėsi), tai patys ir esat verti tokio kandidato. O jei pasiseks, tai būsit laimėję loterijoje. Sėkmės!

"Turi būti protingas bet ne per daug"- rimtos org-cijos vienas punktų. "Išsilavinimas- investicija ar išlaidos.", vienas komentaras (L-je gyventi gera šauktukas) ir devyni like'ai. Komentare: jei išsilav..su kompetencijomis, tai inv-ja. Ir "visi aplink matome žmonių su išs- mu bet be kompetencijų" ~~~ Kaip gerai kad jų tik dešimt. Ir blogai, kad jis vienas pasisako visų vardu. Nes gyventi jam gera net matant, kad išlaidas masiškai patiriantys išsilavinimui masiškai neįgija kompetencijų. Kaip gera būt melžėju. (Anas straipsnis dingo iš front page, tuoj pat.) ~~~