Ekspertai prognozuoja BVP augimo spartėjimą

Lėtino ir mažesni ES pinigai

Komentuodamas pirmadienį Statistikos departamento paskelbtą žinią, kad Lietuvos BVP pernai padidėjo 2,3% iki 38,56 mlrd. Eur, Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, pareiškė: „Šiemet ūkio plėtra neturėtų lėtėti. Lietuvos banko vertinimu, 2017 m. ūkio augimas sudarys 2,4%.“

Tai kiek pesimistiškesnė prognozė, nei yra pateikusi Finansų ministerija, kuri spėja, kad 2017-aisiais Lietuvos BVP ūgtelės apie 2,7%.

„2016 m. Lietuvos ūkiui dar sparčiau augti neleido ne nuo ekonominių sąveikų priklausantys veiksniai: dėl prastesnių oro sąlygų sumenkęs žemės ūkio derlius ir dviejų daugiamečių Europos Sąjungos finansinių perspektyvų sandūroje laikinai sulėtėjęs ES lėšų panaudojimas. Pastarųjų per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius buvo gauta apie 435 mln. Eur (arba 1,5 % atitinkamo laikotarpio BVP) mažiau nei prieš metus“, – pastebėjo p. Imbrasas.

Jo nuomone, „darbuotojams palanki darbo rinkos raida ir nedaug augusios kainos sudarė geras sąlygas namų ūkiams daugiau vartoti ir tai buvo svarbus ekonomikos augimo veiksnys 2016 m.“.

Ponas Imbrasas įsitikinęs, kad prie spartesnio Lietuvos ūkio augimo 2017 m. labiausiai prisidės „statybų sektoriaus atsigavimas, kurį turėtų stiprinti atsigaunantis ES paramos fondų lėšų panaudojimas, ir pamažu gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių padėtis“.

infogr.am::92ddadbb-0a50-4db2-9e2f-c4ca05bbaec5

Tiesa, jis priduria, kad „yra ir mažiau palankios ūkio raidos rizika“: „Lietuvos eksportuojančiojo sektoriaus perspektyvos gali būti ir mažiau palankios, nei šiuo metu tikimasi. Jau netrumpą laiką tokia rizika kyla dėl neapibrėžtumo, susijusio su pasaulio, ypač besivystančių šalių (visų pirma, Kinijos), ekonomikos augimu. Šios šalys nebūtinai yra svarbios Lietuvos eksportuotojams, bet jos gali būti svarbios Lietuvos prekybos partneriams. Be to, jei dabartinės tendencijos Lietuvos darbo rinkoje truktų ilgiau, vis svarbesnė taptų rizika, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas gali nukentėti dėl daugiau nei darbo našumas kylančio darbo atlygio poveikio.“

Skatino vidaus vartojimo augimas

Rokas Grajauskas, „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje Lietuvos ekonomika augo 2,7% – sparčiau, nei per antrąjį ar trečiąjį ketvirčius. „BVP kreivę į viršų tempė toliau augantis vidaus vartojimas bei paslaugų eksportas. Vis dėlto, norint pavyti Vakarų Europos valstybes, šalies ūkis turėtų augti bent dvigubai greičiau“, – tikina jis.

„Ūkio plėtrą itin skatino vidaus vartojimo augimas, nulemtas mažėjančio nedarbo ir didėjančių atlyginimų. Savo indėlį įnešė ir į užsienio klientus orientuoto verslo pasiekimai. Žemos pridėtinės vertės prekių – ypač grūdų, rapsų, trąšų – eksportas pastaruoju metu traukėsi, tačiau augimą demonstravo baldų, optinių gaminių, vaistų gamintojai. Itin gerų rezultatų pasiekė paslaugų eksportuotojai. Paslaugų – informacinių technologijų, transporto, turizmo ir kt. – augimas praėjusiais metais viršijo 9%“, – savo komentare pabrėžia p. Grajauskas.

Bet jis atkreipia dėmesį, kad paslaugos kol kas sudaro tik kiek daugiau nei penktadalį Lietuvos eksporto. Tai yra kur kas mažesnis rodiklis, nei kitose Baltijos šalyse.

Pasak ekonomisto, neigiamos įtakos ūkio augimui praėjusiais metais turėjo investicijų susitraukimas, kurį didele dalimi nulėmė pasibaigęs 2007-2013 m. ir dar neįsivažiavęs 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas, taip pat – sparčiai mažėjusios įmonių atsargos, kurias galėjo paskatinti baimė dėl galimos krizės.

„Vis dėlto atsargų mažinimas praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė dugną, o paskutinį ketvirtį pokytis jau buvo teigiamas ir leido ekonomikai augti kiek greičiau“, – čia pat priduria p. Grajauskas.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos BVP augs net 3,1%. Pasak p. Grajausko, tam didelę įtaką darys vidaus vartojimas, kurį ir toliau skatins augantys atlyginimai. Šalies ekonomiką augins ir, oficialių šalies institucijų vertinimu, padvigubėsiantis ES lėšų panaudojimas. Tarp teigiamų veiksnių – ir toliau aukštyn judėsiantis paslaugų eksportas.

„Vis dėlto, net ir įsibėgėjantis ekonomikos augimas Lietuvai dar neleidžia vytis Vakarų Europos. Norint siekti šio tikslo, ūkis turėtų paaugti po 4-5% per metus. Spartesnio augimo receptas – švietimo reforma, darbo jėgos imigracija, talentų pritraukimas iš kaimynių šalių, mokesčių sistemos optimizavimas ir lengvata reinvestuojamam pelnui“, – konstatuoja ekonomistas.

Lietuva šįkart aplenkė „Baltijos seses“

Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos ekonomikos augimas vėl buvo sparčiausias tarp trijų Baltijos šalių“.

Lietuvos BVP 2016-aisiais augo 2,3%, tuo metu Latvijos – 1,6%, Estijos – tik 1,4%. 2015 m. pagal šį rodiklį „Baltijos seses“ aplenkė Latvija – tais metais jos BVP paaugo 2,7%, Lietuvos – 1,8%, Estijos – 1,4%.

infogr.am::beeacd86-ea54-404b-86ad-0c9b91a7135e

Jekaterina Rojaka, DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, sako, kad ekonomikos augimas Baltijos valstybėse pernai nebuvo įspūdingas: „Jį ribojo tiek lėta eksporto rinkų plėtra, tiek menkos, be ES paramos, valdžios sektoriaus investicijos. Kita vertus, nuoseklus pramonės ir paslaugų sektoriaus skverbimasis į užsienio rinkas bei gyvybingas vidaus vartojimas leido Lietuvai užimti lyderio pozicijas Baltijos regione.“

„Reikėtų pripažinti, kad Lietuvos ūkio augimas visgi buvo mažesnis, nei tikėjosi DNB analitikai praėjusių metų pradžioje – prognozes teko „apkarpyti“ nuo 2,8%, matant, kaip lėtai pavyksta įsukti ES investicijų spiralę bei atsižvelgiant į gerokai prastesnius žemės ūkio rezultatus“, – komentavo p. Rojaka.

Anot jos, Lietuvos ūkio augimą riboja ir nuolatinis emigruojančių gyventojų srautas – nors vartojimas pernai buvo stiprus, mažėjantis gyventojų skaičius kasmet tirpina vartojimo potencialą, o kylant infliacijai ir nebeaugant dirbančiųjų skaičiui tikėtina, kad asmeninio vartojimo apsukos per artimiausius dvejus metus palaipsniui lėtės.

„Kita vertus, eksportuotojams atsivers daugiau perspektyvų. Nors DNB analitikai prognozuoja, kad pagrindinė eksporto rinka – ES – artimiausius kelerius metus augs kukliau, apie 1,3-1,4%, pagreitį turėtų įgauti žaliavas eksportuojančios valstybės, mūsų kaimyninės Baltijos ir Šiaurės šalys. Tai leistų kompensuoti lėtesnį ES pagrindinių valstybių importą ir stiprinti gamintojų pozicijas. Apie tai byloja ir geresni verslo lūkesčiai metų pradžioje: pramonės nuotaikos gerėja, penktadalis apklaustų vadovų tikisi spartesnio eksporto augimo, ketvirtadalis žada didinti gamybą. ES investicijų išjudinimas iš mirties taško maitina statybos sektoriaus atstovų optimizmą. Kuklesni yra tik mažmeninės prekybos atstovų užmojai“, – pastebi analitikė.

„Taigi šiuo momentu stiklinė yra greičiau pusiau pilna, nei pusiau tuščia, todėl šiems metams paliekame galioti ankstesnę mūsų BVP augimo prognozę – 3,2%. Tiesa, be ryškesnių tiek užsienio, tiek ir šalies verslininkų investicijų bei reformų, realizuoti savo ilgalaikį potencialą Lietuvos ūkiui bus vis sudėtingiau“, – priduria ji.