Ko (ne)laukti gamintojams bei importuotojams dėl pakuočių reguliavimo

Pakuotės – viena iš sričių, kuriose sunaudojama daugiausia pirminių žaliavų medžiagų. Europos Komisijos skaičiavimais, pakuotėms tenka apie 40% plastiko ir 50% popieriaus, apskritai sunaudojamo Europos Sąjungoje. Taip pat pakuotės sudaro 36% visų kietųjų komunalinių atliekų. Advokatė Vilma Sabaliauskienė, ILAW LEXTAL partnerė, pabrėžia, kad greta ekonominių ir konkurencinių aspektų, kurie jau skatina verslą peržiūrėti pakuočių tvarumą, svarbu žinoti ir esminius teisinio reguliavimo pokyčius. Šie vis stipriau spaus siekti ES Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos tikslų.

Vieninga pakuotės sistema

„Šiuo metu derinamas ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią ES pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą. Tai svarbus žingsnis link ES žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, nes, visų pirma, reglamentas bus tiesiogiai taikomas ir privalomas teisės aktas, kai tuo tarpu direktyvas valstybės narės dar turi perkelti į nacionalinę teisę“, – sako V. Sabaliauskienė.

Šiuo reglamentu bus labiau suvienodintas  ir šalių požiūris į pakuočių ženklinimą, užstato sistemą, daugkartinės pakuotės apibrėžimą, gamintojo atsakomybės principo taikymą ir kitus aspektus. Kitaip tariant, tai ypač turėtų paskatinti keliose šalyse veikiantį verslą naudotis vieninga pakuotės sistema ir kartu neieškoti šalių, kuriose, pavyzdžiui, palankesnis pakuotės taršos mokesčio reguliavimas.

„Reglamentu numatomi labai konkretūs pakeitimai, kuriais siekiama, jog Europos Sąjunga pereitų prie visiškai perdirbamų pakuočių iki 2030 m. Artimiausiu metu bus įdiegta vieninga pakuočių ženklinimo ir depozito sistema, tad po atostogų parsivežtą itališką PET butelį galbūt galėsime sėkmingai priduoti lietuviškame taromate. Laimės tie verslai, kurie jau dabar rengiasi reglamento pokyčiams“, – įsitikinusi advokatė.  

Ekomanipuliavimo pabaiga 

Verslui rekomenduotina rengtis ir „žaliesiems“ teisiniams pokyčiams vartotojų srityje. Nors Lietuvoje dar neturime pritaikytų didelių sankcijų gamintojams dėl žaliojo smegenų plovimo, tačiau Europoje ši tendencija didėja. 2020 m. atlikto Europos Komisijos tyrimo duomenimis, 53,3% iš patikrintų 150 teiginių apie produktų aplinkosaugines savybes buvo neaiškūs ar klaidinantys, o 40% jų – nepagrįsti.

„Europos komisija, aktyviai įgyvendindama ES Žaliojo kurso tikslus, ėmėsi griežtinti ir vartotojų teisių apsaugą: šių metų kovo mėnesį Europos komisija parengė pasiūlymą dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos (Ekologiškumo teiginių direktyva), pagal kurią nustatomi reikalavimai, kad žalieji pareiškimai nebūtų klaidinantys. Pavyzdžiui, kad žaliasis vertinimas būtų atliekamas remiantis pripažintais moksliniais įrodymais ir pažangiausiomis techninėmis žiniomis. Direktyva turėtų įsigalioti 2024 metais“, – sako V. Sabaliauskienė.

Be to, keičiant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB 1 ir Vartotojų teisių direktyvą 2011/83/ES 2 greitu metu sulauksime tokių pokyčių: bus draudžiama nurodyti tvarumo ženklą, kuris nėra pagrįstas sertifikavimo sistema arba sukurtas valdžios institucijų; bus draudžiama skelbti ekologiškumo teiginį apie visą produktą, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto aspektu ir kt. 

Griežtinami pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimai

Pasak advokatės, verslams derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog pakuočių atliekų tvarkymo sistema, tvarkymo reikalavimai taip pat nuolat tobulinami ir, deja, griežtinami.

Šių metų balandžio mėnesį Valstybės kontrolė paskelbė Komunalinių atliekų tvarkymo Lietuvoje ataskaitą. Kaip nurodė Valstybės kontrolė, įdiegus pakuočių užstato sistemą ir plečiant rūšiavimui skirtą infrastruktūrą, mišrių komunalinių atliekų kiekis 2021 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 25% (nuo 0,97 iki 0,72 mln. tonų). Tačiau dėl ribotų mechaninio ir mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių galimybių ir mažos juose atrinktų antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko ir kt.) kainos, 2021 m. mišriose komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų buvo išskirta ir perdirbimui paruošta tik 8, 5% (20,5 iš 240,2 tūkst. tonų).

Aiškiai pabrėžiama, jog neužtikrinus tinkamo komunalinių atliekų rūšiavimo ir pakankamų antrinių žaliavų apdorojimo pajėgumų, atliekų perdirbimui keliami tikslai gali būti nepasiekti.

„Rūšiavimo ir apdorojimo pajėgumai numatomi didinti ne tik ekonominėmis priemonėmis, tačiau ir skatinant teisinius pokyčius. Pavyzdžiui, liepos mėnesį Aplinkos ministerijoje patvirtinti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimai. Jais siekiama efektyvinti, be kita ko, ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei mokestinių lengvatų (įrodančių dokumentų išrašymo) sistemą“, – pažymi V. Sabaliauskienė.

Numatyta, jog nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas tikrins nebe visus atliekų tvarkytojus, esančius atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti sutvarkymą įrodančius dokumentus, sąraše. Bus sudaromi tikrintinų verslų atrankos sąrašai pagal patvirtintus atliekų tvarkytojų rizikingumo vertinimo kriterijus.

„Turint omenyje didelį aplinkosaugos inspektorių darbo krūvį, tai galėtų būti pozityvus žingsnis nuo kiekybės einant prie kokybės. Juo labiau, kad neretai patys aplinkosaugos inspektoriai supranta, kad visuomenei reikalinga ne „aplinkobauda“, tačiau „aplinkosauga“, – atkreipia dėmesį V. Sabaliauskienė. 

Tvarumo ataskaitos – privalomos visiems 

Pakuotes į rinką išleidžiantis verslas, kaip ir kiti rinkos žaidėjai, jau dabar dažnai sulaukia klientų ar partnerių reikalavimo pateikti savo tvarumo ar ESG strategiją bei ataskaitą. Ypač tiekėjų grandinių spaudimą dėl atsakingo veikimo pajautė tie verslai, kurie dirba su užsienio rinkomis. Tačiau svarbu žinoti, jog šių metų sausio mėnesį įsigaliojo ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (The Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), pagal kurią tvarumo ataskaitas turės pateikti ne tik viešosios didelės įmonės, tačiau visi verslai.

Pokyčiams pirma turi ruoštis  įmonės, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų ir ne mažiau kaip 20 mln. eurų turto ir/arba 40 mln. eurų apyvartos. Be to, ataskaitos turės atitikti ES Taksonomijos reglamento reikalavimus bei patvirtintus standartus.

„Kitaip tariant, kaip ir planuota, vėliavnešiu ES žaliojoje politikoje turi būti verslas. Rekomenduotina įmonėms jau dabar peržiūrėti, kuriame etape yra jų tvarumo strategija, nes vien rinkodarinių lozungų apie tai, jog darbuotojai pasodino medžių arba vadovai važinėja elektromobiliais CRSD ataskaitoms tikrai nepakaks“, – sako V. Sabaliauskienė ir priduria, kad iššūkių aplinkosaugoje tikrai netrūks, priešingai – jų tik daugės.

„Tačiau verslams atsiranda vis daugiau galimybių laimėti konkurencinę kovą, jei jie iš anksto pradės galvoti ne tik apie pelno eilutės didinimą, tačiau apie realų daromo neigiamo poveikio aplinkai savo pakuotėmis mažinimą“, – pažymi advokatė. 

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 46 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.