„Maximos“ gaminių receptūrose nelieka narvuose laikomų vištų kiaušinių

„Gyvūnų gerovė yra mūsų tvaraus verslo strategijos dalis. Nuo šių metų pradžios visose „Maximos“ parduotuvėse nebeliko akvariumų su gyva žuvimi. Prieš beveik ketverius metus paskelbėme, kad iki 2025 metų sieksime atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių. Minėtuosius sprendimus įgyvendiname palaipsniui, užtikrinant, kad pereinamasis procesas vyktų sklandžiai“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

„Meistro kokybės“ liniją šiuo metu sudaro kulinarijos patiekalai, mėsos gaminiai, kepiniai, salotų bei užkandžių asortimentas ir konditerijos gaminiai. Kasdien jiems pagaminti prireikia vien virtų kiaušinių apie 460-500 kg, per mėnesį šis skaičius pasiekia net 14 tonų.

Nusprendus atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių, nuo šių metų vasario buvo atsakingai nagrinėjamos „Maximos“ gaminamų patiekalų receptūros. Pakeisti ne tik tiesiogiai patiekaluose kaip ingredientai naudojami kiaušiniai, bet ir visos žaliavos, kurių sudėtyje yra kiaušinių: majonezas, tešla ir pan. Iš viso šie pokyčiai palietė net 95 proc. „Meistro kokybės“ gaminių iš beveik 500, esančių asortimente.

Rūpi ir visuomenei, ir verslui

Gabrielė Vaitkevičiūtė, organizacijos „Tušti narvai“ vadovė, įsitikinusi, kad toks „Maximos“ žingsnis gali atnešti dvejopą naudą visam kiaušinių prekybos sektoriui.

„Labai teigiamai vertiname šį „Maximos“ žingsnį. Būdamas didžiausiu rinkos žaidėju šalyje, šis prekybos tinklas tokiu sprendimu ne tik teigiamai paveiks labai daug gyvūnų, bet ir savo lyderystės pavyzdžiu, labai tikėtina, įkvėps ir kitus. Greičiausiai konkurentai šiuo atžvilgiu taip pat stengsis neatsilikti, tad nauda, manau, bus dviguba“, – kalba G. Vaitkevičiūtė.

Pašnekovė pažymi, kad pastaruoju metu verslinės paukštininkystės sektoriuje gyvūnų gerovės situacija sparčiai gerėja. Į vištų laikymo sąlygas vis dažniau atsižvelgia tiek kiaušiniais prekiaujantys verslai, tiek ir pirkėjai.

„Visuomenės apklausos rodo, kad prieš penkerius metus 9 proc. gyventojų, pirkdami vištų kiaušinius, atsižvelgdavo į gyvūnų laikymo sąlygas, o šiemet šis skaičius išaugo iki 29 proc. Vištų laikymo sąlygos yra svarbiausias kriterijus renkantis kiaušinius po kainos“, – duomenis komentuoja pašnekovė.

Anot G. Vaitkevičiūtės, ryžtingų pokyčių imasi ir vis daugiau įmonių. Beveik visi didžiausi Lietuvos verslai įsipareigojo iki 2025 m. nebeprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais.

„Stebime gerėjančią situaciją ir paukštynuose: nuo 2017 m. iki dabar gyvūnų, kurie laikomi ne narvuose, skaičius išaugo. Jei anksčiau apie 4 proc. vištų buvo laikomos ne narvuose, o Lietuva pagal šį rodiklį buvo paskutinėje vietoje visoje Europos Sąjungoje, dabar jau 20 proc. vištų gyvena ne narvuose. O narvuose laikomų gyvūnų skaičius nuosekliai mažėja. Tad pastarojo meto tendencijos išties džiugina“, – teigia organizacijos vadovė.

Narvuose laikomų vištų kiaušiniams vietos lentynose neliks

Šiuo metu „Maximos“ parduotuvėse dar galima įsigyti visų rūšių kiaušinių – tiek auginamų narvuose, tiek laikomų ant kraiko ar ekologiškai auginamų vištų kiaušinių. Vištų auginimo sąlygas nurodo visų parduodamų kiaušinių ženklinimas. Narvuose laikomų vištų kiaušiniai, kurių prekybos tinklas įsipareigojo atsisakyti per artimiausius kelerius metus, žymimi numeriu „3“.

Nusprendus palaipsniui atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių visame tinkle, buvo pradėta švietimo kampanija, leidžianti pirkėjams priimti labiau informuotus sprendimus. Ne kartą inicijuoti susitikimai su gamintojais, kitomis prekybos įmonėmis, gyvūnų teises ginančiomis organizacijomis ir valstybės institucijomis, kurių metu buvo ieškoma geriausių ir visą rinką apimančių sprendimų šiuo klausimu.